Valdas Benkunskas. ELTA / Julius Kalinskas

Vilniaus miesto savivaldybė skųs prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Ceikinių gatvėje nekilnojamojo turto (NT) įmonės nukirsto ąžuolo, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Anot politiko, nutraukdamas tyrimą, jį atlikęs prokuroras rėmėsi formaliu teisiniu precedentu, tačiau neįvertino platesnių šio veiksmo pasekmių visuomenei.
 
„Artimiausiu metu bus paduotas skundas dėl šitos formaliosios vietos peržiūrėjimo ir kad ikiteisminis tyrimas būtų tęsiamas toliau. Nes, mūsų įsivaizdavimu, šiuo atveju akivaizdžiai pasiremta forma, bet nepažiūrėta į turinį. O turinys rodo, kad žala tikrai buvo didelė – ir moralinė, ir finansinė“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas. „Ji yra pakankamas pagrindas, kad ikiteisminis tyrimas būtų toliau tęsiamas“, – teigė jis.
 
Sostinės meras taip reagavo į ketvirtadienį Vilniaus apylinkės prokuratūros sprendimą nutraukti dėl gegužės 20 d. miesto centre nukirsto ąžuolo pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pasak V. Benkunsko, prokuratūra tyrimą nutraukė dėl „formalaus sprendimo“, nors, jo teigimu, taip pat kaip tvirtina ir savivaldybė, konstatavo, jog „visi vystytojo neteisėti, daromi be jokio pagrindo“. „Buvo pasiremta AAD išrašyta bauda už gamtai padarytą žalą, 2889 eurai. Tai buvo traktuota kaip nepakankamo dydžio finansinė žala, padaryta visuomenei“, – kalbėjo meras. „Mūsų įsivaizdavimu ir prokuratūros tyrime taip konstatuota, kad žala ne tik finansinė, bet ir moralinė, padaryta pačiai visuomenei (…), padarant žalą gamtai, ir turėtų būti traktuojama daug plačiau“, – taip pat akcentavo jis.
 
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) yra nustatęs, jog ąžuolą nukirtusi įmonė turi sumokėti 2889 eurų baudą, tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi 141 tūkst. eurų žalą. Šiai sumai išieškoti savivaldybė jau yra pateikusį ieškinį teismui. „Tai turbūt minimumų minimumas, apie ką galime šnekėti, siekiant įvertinti šimtamečio ąžuolo atkuriamąją vertę“, – sakė V. Benkunskas, kartu pridūręs, jog teismo atsakymo savivaldybė dar negavo, ieškinio nagrinėjimo data dar neaiški. Anot jo, jei nukirtus ąžuolą padaryta žala būtų vertinama pagal jau pakeistus teisės aktus, ji galėtų būti bent 0,5 mln. eurų.
 
„Geroji šitos istorijos pusė ta, kad įstatyminė bazė ir poįstatyminiai aktai pakeisti ir dabar savivaldybėms leista pačioms nusistatyti (…) kaip yra skaičiuojama žaliajai gamtai padaryta žala.
 
Pagal dabar galiojančią tvarką, kuri tvari ir atitinka nacionalinius teisės aktus, šito ąžuolo atkuriamoji vertė turbūt būtų ne 140 tūkst., o daugiau nei 0,5 mln. eurų“, – pabrėžė meras.
 
Anot prokuratūros, ikiteisminis tyrimą dėl nukirsto ąžuolo vykdęs prokuroras jį nutraukė konstatavęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad medį pašalinusi NT įmonė jį nukirto nesilaikydama teisės aktų ir negavusi savivaldybės leidimo. Nutraukdamas tyrimą prokuroras vadovavosi AAD pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką apskaičiuota 2889 eurų turtinė žala.
Sprendimas grįstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šią gegužę priimta nutartimi, kurioje įtvirtinta, jog metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu, tvirtina Aplinkos ministerija.
 
Atsižvelgdamas į teisimų praktiką prokuroras nusprendė, jog AAD paskaičiuota žala nėra Baudžiamajame kodekse apibrėžta didelė žala, kuri yra būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atlikus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus.
 
„Nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių (didelės žalos), ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas“, – rašoma ketvirtadienio prokuratūros pranešime.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė pagal savo metodiką buvo apskaičiavusi 141 tūkst. eurų žalą.
 
ELTA primena, kad gegužę Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nukirstas ilgaamžis ąžuolas. Vilniaus meras V. Benkunskas tai pavadino vandalizmu ir patikino, kad NT vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo.
 
Nepasitenkinimą išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai barbarišku išpuoliu.
 
Tuo metu birželio pradžioje „Rinktinės NT“ paskelbė ieškosianti būdų, kaip iš dabartinės vietos perkelti kitą projekto plėtrai trukdantį medį. Išplatintame pranešime bendrovė informavo, jog ketina investuoti į arboristinius tyrimus, kad nustatytų, ar įmanoma perkelti Ceikinių gatvėje augantį kaštoną. Šis medis, anot įmonės, auga virš nuotėkų vamzdyno, kurį esą reikia remontuoti.
 
Ceikinių g. 2 esančio sklypo, kuriame nukirstas ilgaamžis ąžuolas, netiesioginis savininkas yra Toomas Annusas, vadinamas vienu turtingiausių Estijos verslininkų.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.08.19; 04:00

Medžiai, kuriuos planuojama kirsti J.Basanavičiaus-Mindaugo gatvių sankirtoje. ELTA / Žygimantas Gedvila

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad teisinių priemonių sostinės Basanavičiaus gatvėje planuojamiems kirsti medžiams išsaugoti nėra. Todėl, anot mero, savivaldybė sieks medžius pripažinti kultūros paveldo objektu – dėl to į Kultūros paveldo departamentą, pasak V. Benkunsko, jau kreipėsi Kultūros ministras.
 
„Akivaizdu, kad teisinė apsauga šiuo atveju prasilenkia su realia padėtimi. Net nebūdami teisiškai saugomi, skvero medžiai esmingai formuoja vietovės aplinką ir yra neatskiriama urbanistinės visumos dalis“, – pirmadienį apie Naujamiestyje dėl statybų planuojamus pašalinti 9 medžius teigė V. Benkunskas.
 
Anot V. Benkunsko, teisiškai šioje situacijoje užkirsti kelio medžių naikinimui savivaldybei nepavyko todėl, kad želdiniai, augantys ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių, pagal nacionalinius teisės aktus nėra laikomi saugotinais. „Tokie želdiniai gali būti šalinami be jokių atskirų leidimų. Gali būti bet kada sunaikinami. Taip ir yra J. Basanavičiaus gatvėje esančių medžių atveju“, – sako V. Benkunskas.
 
Todėl, teismui leidus naikinti aplink Romeno Gari paminklą esančius medžius, savivaldybė, anot V. Benkunsko, ieško kitų būdų medžiams išsaugoti. Anot mero, pirmadienį miestas kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu šiuos medžius įtraukti į kultūros paveldo objektą.
Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Jeigu šie medžiai nėra saugotini, kaip gyvosios gamtos dalis, jie gali tapti saugotinais, kaip kultūros paveldo objektas. Medžių kompleksas sukuria aiškią urbanistinę vertę ypatingoje miesto vietoje, todėl gali būti įtraukiamas į kultūros paveldo saugotinų objektų sąrašą“, – asmeninėje Facebook paskyroje teigė Vilniaus meras. „Tai nėra greitas procesas, bet, ko gero, vienintelis realus norint sukurti teisinę apsaugą. Tokį pavedimą Kultūros paveldo departamentui šiandien suformavo Kultūros ministras Simonas Kairys“, – pažymėjo V. Benkunskas.
 
Vis dėlto, V. Benkunskas teigia matantis ir kitą būdą medžiams išsaugoti. Tai, anot jo, verslininkų sąmoningumas. „Atsižvelgus į savivaldybės urbanistų argumentus dėl medžių vertės teritorijos įvaizdžiui, gatvės mikroklimatui, socialinės naudos, taip pat į viešąją nuomonę ir net reputacines rizikas projekto užsakovams ir vystytojams, pats pastato savininkas atsitraukia nuo pirminės idėjos ir atsisako medžius iškirsti“, – teigia V. Benkunskas.
 
„Su verslininkais buvo ne kartą kalbėta, įtikinėta ir dar šiandien kontaktuota dėl galimybės išsaugoti medžius, tačiau panašu, jog kol kas jokie argumentai nepadeda. Tikiuosi, padės viešas spaudimas“, – sako Vilniaus meras.
 
ELTA primena, kad savaitgalį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Vilniuje, Naujamiestyje, planuojama pašalinti aplink prancūzų rašytojo Romeno Gary paminklą esančius 9 medžius.
 
Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas planuojamu 9 medžių iškirtimu, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė teigia neturinti teisinių galių apsaugoti medžius.
 
Savivaldybės atstovų teigimu, miestas nesutiko su įmonės prašymu kirsti medžius, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino bendrovės teisę dar kartą kreiptis dėl medžių šalinimo.
 
Kirvis. Slaptai.lt foto

Medžių kirtimą planuojanti atlikti bendrovė „Dobilo daigas“ trečiadienį organizuoja susitikimą su gyventojais.
 
Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo įmonę „Dobilo daigas“ organizuoti susitikimą su gyventojais ir parengti bei suderinti su savivaldybe naujų želdinių sodinimo projektą.
 
Naujame apželdinimo projekte šalia pastatų numatyta pasodinti medelių bei krūmų, įrengti augalų vazonus. Šį trečiadienį verslo atstovais planuoja susitikimą su miesto bendruomene gyventojų argumentams išgirsti.
 
Pasirodžius pranešimams apie planus Naujamiestyje kirsti 9 medžius, prokuratūra paskelbė atliksianti situacijos patikrinimą, po kurio bus sprendžiama, ar taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
 
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.07.18; 07:51

Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas reaguodamas į portalo „Delfi“ žurnalistų atliktą tyrimą Gulbinų kvartale, tvirtina, kad iš savivaldybės pusės bus padaryta viskas, jog Gulbino ežero pakrantė taptų prieinama visuomenei dar šią vasarą.
 
„Iš savo pusės padarysime viską, jog ežero pakrantė taptų prieinama visuomenei dar šią vasarą, tačiau labai prašome institucinių partnerių reaguoti į prašymus nelaukiant terminų pabaigos ir geranoriškai pasidalinti atsakomybėmis“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Benkunskas.
 
Jis tvirtino, kad dar 2020 metais prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) reikalaudama spręsti teisės pažeidimus, o sostinės savivaldybė taip pat kelis kartus klausė NŽT, ar nereikia pagalbos šiame procese. Pasak politiko, atsakymo nebuvo sulaukta, bet jo žiniomis, NŽT dabar dėl šio klausimo teisiasi su nuomininkais.
 
„Laisvą valstybinį sklypą šalia ežero savivaldybė yra pasirengusi sutvarkyti, pritaikant jį gyventojų poilsiui: teritorijoje išvalytumėm nukritusias medžių šakas, apgenėtumėm želdinius, nušienautumėm žolę. Institucijos, kurios valdo šią žemę turbūt tam neprieštarautų, todėl jau išsiuntėme raštus tiek NŽT, tiek Valstybinei miškų urėdijai, kviesdami leisti sutvarkyti mums sklypą“, – sakė konservatorius.
 
Valtys paežerėje. Vytauto Visocko nuotr.

„Detaliajame plane taip pat matome, kad šiaurinėje išnuomoto sklypo dalyje suprojektuotas servitutas, o tai reiškia, kad gyventojai turi teisę prieiti prie vandens telkinio. Kadangi savivaldybė pati neturi teisės to padaryti, kreipėmės į NŽT, kad ši atliktų patikrinimą ir konstatuotų, ar servitutas iš tiesų leidžia prieiti visuomenei prie pakrantės. Atsakymą kaip ir žinome, tačiau faktą užfiksuoti institucijos vis tiek privalo“, – pažymėjo sostinės vadovas.
 
ELTA primena, kad portalo „Delfi“ žurnalistai atliko eksperimentą, kurio metu nuvyko į Gulbinų kvartalą, mėgindami nueiti į valstybinį mišką, prieiti prie Gulbino ežero. Žurnalistai aptiko teritoriją juosiančią tvorą, juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad į mišką galima patekti per vartelius. Tiesa, kaip skelbta anksčiau, šie varteliai ne visada būna atrakinti.
 
Kaip nurodoma publikacijose, Aplinkos ministerija ir jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad tvoros šalinti iš miško nėra pagrindo, nes yra varteliai ir pro juos visi gali patekti į mišką.
 
Prokuratūra priminė, kad dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, naudojimo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras dar 2020 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus (kad Nacionalinė žemės tarnyba imtųsi priemonių žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje nustatytiems pažeidimams pašalinti).
 
„Vykdydama minėtą nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Šiuo metu civilinė byla yra nagrinėjama teisme, teismo sprendimas nepriimtas“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Atsargiai – tvora. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot prokuratūros, Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. priėmė sprendimą, kuriuo 3,4 ha miško plotą, esantį minėtame žemės sklype, įregistravo į Lietuvos miškų valstybės kadastrą. Šis sprendimas yra apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.
 
„Reaguojant į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijose, atsakingose už rekreacinių teritorijų apsaugą, šis visuomenei aktualus klausimas nėra sprendžiamas, t. y. nesiimama priemonių galimiems pažeidimams nustatyti bei juos pašalinti, Vilniaus apygardos prokuratūros viešąjį interesą ginantys prokurorai pradėjo tyrimą dėl tvoros statybos teisėtumo“, – akcentuojama prokuratūros pranešime spaudai.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.06.16; 00:30

Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Išrinktasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad daug kritikos ir dėmesio susilaukusi idėja siaurinti kai kurias sostines gatves buvo sugadinta dėl prasto įgyvendinimo. Pasak trečiadienį mero priesaiką duosiančio politiko, naujoji miesto valdžia imsis sprendimų, kad saugumui grėsmę keliančios kliūtys susiaurintose gatvėse būtų pašalintos.
 
„Turime turbūt chrestomatinį pavyzdį, kaip gera idėja yra sugadinama prastu įgyvendinimu. Ir čia bus iš tikrųjų, kitą savaitę pradėjus dirbti, vienas iš svarbiausių klausimų peržiūrėti ir panaikinti tas vietas, kurios pirmiausiai kelia grėsmę“, – LRT televizijai sakė V. Benkunskas.
 
Remigijaus Šimašiaus vadovaujamoje savivaldybėje vicemero pareigas ėjęs V. Benkunskas nesutiko, kad atsakomybę už klaidas siaurinant sostinės gatves turėtų prisiimti ir konservatoriai.
 
„Reikia labai aiškiai pasakyti, kad Tėvynės sąjunga, nors ir buvo nepilnas dvi kadencijas, šešerius su puse metų valdančioj koalicijoj, vadovaujant miestui Remigijui Šimašiui, bet šitų sričių, apie kurias jūs paklausėte, niekada nekuravo. Ir tikrai, na, net ir būnant koalicijoje negali žinoti, koks įvažiavimas ar koks žiedelis bus patvarkytas, kuris, kaip matom, dabar išsirutuliojo visa situacija, kelia grėsmę net ir saugumui“, – sakė V. Benkunskas.
 
Be to, teigė jis, savivaldybėje dėl gatvių siaurinimo nebuvo balsuojama.
 
„Nebuvo net politinio balsavimo kažkokio taryboje, čia administracinis klausimas, kuris atrodė gana rutininis“, – pridūrė išrinktasis meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.24; 00:30 

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Vilniaus mero rinkimus laimėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovas Valdas Benkunskas teigia santūriai besidžiaugiantis pergale ir jau galvojantis apie būsimus darbus. Pirmaisiais savo darbais jis įvardijo politinės komandos ir valdančiosios koalicijos sostinėje suformavimą.
 
„Nuotaikos kaip pabaigus didelį maratoną, pirmiausia, ir, aišku, labai smagu, kad baigės su dideliu vilniečių pasitikėjimu, kuris, pirmiausia, yra įsipareigojimas ir didžiulė atsakomybė. Santūrus džiaugsmas ir jau galvojimas apie būsimus darbus“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė V. Benkunskas.
 
Konservatorius teigė manantis, kad už jį vilniečiai balsavo, nes patikėjo jo programa ir norėjo, kad „Vilnius judėtų į priekį“.
 
V. Benkunskas teigė tikėjęsis, kad kova antrajame rinkimų ture su partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovu Artūru Zuoku bus nelengva.
„Nežinau galutinės persvaros, bet pergale širdyje tikrai tikėjau. Tai leido, aišku, pajusti po pirmojo rinkimų turo tas nelauktas palaikymas, o dabar, antrajame rinkimų ture, buvo intensyvi kova, panašaus atstumo ir tikėjaus, galvojau, kad bus artima kova, o finalas yra toks, kad skamba „Queen“, – dėstė TS-LKD atstovas.
 
Pirmaisiais savo darbais, pradėjus vadovauti Vilniui, V. Benkunskas įvardijo politinės komandos, valdančiosios koalicijos suformavimą. Tada, anot jo, reikės imtis darbų programos vykdymo.
 
V. Benkunskas vylėsi, kad formuoti valdančiąją koaliciją Vilniaus taryboje nebus sunku, mat, anot jo, su potencialiais partneriais pokalbiai jau yra pradėti. Be to, jo teigimu, konservatoriai yra iškovoję pakankamai mandatų, kad galėtų kontroliuoti koalicijos formavimo procesą.
 
„Surinkti koaliciją, kuri veiktų vertybiniu, programiniu pagrindu, neturėtų būti sunku“, – dėstė politikas.
 
VRK duomenimis, Vilniuje suskaičiavus balsus 143 iš 156 apylinkių, sostinės mero rinkimuose pirmauja V. Benkunskas, kuris gavo 51 proc. rinkėjų balsų, A. Zuokas – 48 proc. balsų.
 
Vilniaus miesto savivaldybės taryboje TS-LKD iškovojo 19 mandatų, po 9 – partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Laisvės partija, 7 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, 4 – Lietuvos socialdemokratų partija, 3 – Nacionalinis susivienijimas.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.03.20; 07:18

Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aršiausia dvikova dėl Vilniaus mero posto verda tarp Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidato Valdo Benkunsko ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovo Artūro Zuoko.
 
Suskaičiavus 12 iš 156 apylinkių balsus, V. Benkunskas kol kas į priekį išsiveržęs nežymiai – turi 26,65 proc. rinkėjų palaikymo. A. Zuokas lieka antroje vietoje su 22,12 proc. balsų.
 
Trečioje vietoje, su 13,08 proc. rinkėjų balsų iš 12 apylinkių, lieka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Valdemaras Tomaševskis.
 
Sekmadienį nuo 7 iki 20 val. vykusių rinkimų metu, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, savo balsą atidavė 48,97 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto.
 
Rinkėjų sąraše yra 2 milijonai 386 tūkstančiai 316 šalies gyventojų. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.06; 00:30

Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos kriškčionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas tikina, kad konservatorių vadovybei neliko kitos išeities, kaip tik šalinti Mykolą Majauską iš partijos gretų. Tokį sprendimą pirmadienio vakarą priėmė politiko vadovaujamas komitetas. V. Benkunsko teigimu, tai buvo sąmoningas M. Majausko veikimas ir siekis „šokdinti visą partiją ir Vyriausybę ant pirštų galiukų“.
 
„Visą mėnesį įvairiais kanalais tiek partijos vadovai, tiek visos institucijos siuntė labai aiškų signalą, kad yra priimti sprendimai, kuriuos reikia vykdyti – nepaisant asmeninių nuomonių. Jeigu neįmanoma tų nuomonių kažkaip kitaip valdyti, tai yra labai elementarus, kultūringas, elegantiškas būdas tiesiog atsisakyti pareigų, į kurias partija delegavo, išeiti iš partijos ir tada tą laisvą mandatą nevaržomai realizuoti“, – po posėdžio TS-LKD būstinėje žurnalistams teigė komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
 
„Mykolo atveju tai sąmoningas ėjimas link to – įvaryti save į kampą, šokdinti visą partiją ir Vyriausybę ant pirštų galiukų. Jis savo rankomis nepaliko kitos išeities, kaip priimti šiandien tokį sprendimą, koks šiandien buvo priimtas“, – konstatavo jis.
 
Konservatorius teigė, kad ypač griežtam Priežiūros komiteto sprendimui įtakos turėjo ir M. Majausko reakcija į praėjusią savaitę išsakytą partijos Prezidiumo poziciją. Kaip teigė V. Benkunskas, M. Majauskas elgėsi priešingai nei vadinamąsias „rekolekcijas“ atlikęs Žygimantas Pavilionis.
 
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Viena iš priežasčių, kodėl toks griežtas Priežiūros komiteto sprendimas, tai – laikysena po praėjusios savaitės Prezidiumo nutarimo. Mes turime neseną Žygimanto Pavilionio atvejį, kai įvykus tam tikrai konfliktinei situacijai partijos narys laikėsi frakcijos įpareigojimo atsitraukti iš pozicijos. Tai iš esmės leido jam išsaugoti buvimą bendruomenėje. Mykolo Majausko elgesys yra visiškai priešingas“, – teigė konservatorių į Vilniaus merus keliamas politikas.
 
„Tai yra pademonstravimas, kad yra visiškas asmeninis veikimas nesiskaitant su bendruomene“, – akcentavo V. Benkunskas.
 
Paklaustas, ar per komiteto posėdį, kuriame dalyvavo ir Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, išgirdo kokių nors naujų argumentų, kodėl M. Majauskas turėtų išlikti partijos nariu, V. Benkunskas nurodė.
 
„Nieko naujo neišgirdome. Man ir šiandieną šita situacija yra mistinė – aš nesuprantu, kodėl reikėjo taip elgtis, kodėl reikėjo visą tą mėnesį žaisti šitą dramą. Ir galiausiai šitas sprendimas, atrodo, kad jo buvo siekiama tyčia, link to einama. Jokių paaiškinančių logiškai visą šitą situaciją argumentų neišgirdome“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras.
 
V. Benkunsko teigimu, iš partijos pašalintas BFK pirmininkas į partiją sugrįžti galėtų tik po trijų metų.
 
„Šiuo atveju tos vadinamosios „rekolekcijos“ ilgiau užtruks. Pašalintas asmuo gali po trijų metų rašyti prašymą ir vėl bandyti būti priimtas į partiją. Taigi, po trijų metų Mykolas yra laisvas kreiptis dėl galimo grįžimo į TS-LKD“, – sakė V. Benkunskas.
 
ELTA primena, kad TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė šalinti iš partijos gretų Seimo BFK pirmininką M. Majauską. Tokio sprendimo imtasi po to, kai konservatorius nepakluso Vyriausybės linijai ir palaikė su Ministrų kabinetu nederintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms.
 
Tokios pat pozicijos laikėsi ir kitas konservatorius – Mindaugas Skritulskas. Visgi Priežiūros komitetas jo atžvilgiu nesiėmė tokių drastiškų žingsnių ir parlamentarą tik įspėjo.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.11.29; 06:51

Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad šiuo metu šildymas dujomis prilygsta šildymui kūrenant pinigines kupiūras, todėl Vilnius jau po praeito šildymo sezono pradėjo svarstyti mazutą, kaip alternatyvią kuro rūšį dujoms, ateinančiam šildymo sezonui. Pasak jo, vilniečių šildymo sąskaitos dėl to gali būti netgi šiek tiek mažesnės, negu praėjusį šildymo sezoną.
 
„Jeigu pernai panašiu laikotarpiu, vasaros pradžioje turėjome apie 29 eurus už MWh dujų, dabar kaina muša visus rekordus ir yra 270 eurų. Tokios neadekvačios kainos, kurios aišku yra sąlygotos karo Ukrainoje ir Rusijos diktatūros energetinio šantažo, daro šią kuro rūšį nebenaudojama. Vilniuje greičiausiai kitą šildymo sezoną vietoj dujų bus naudojamas mazutas, kaip kuro rūšis. Noriu pabrėžti, kad tai bus vieno sezono sprendimas, liečiantis penkis šalčiausius mėnesius, o kitą rudenį mes turėsime daugiau negu 90 proc. iš atsinaujinančių energetikos šaltinių savo kuro struktūroje, t.y. biokuras ir deginamos atliekos“, – antradienį „Delfi“ televizijai teigė V. Benkunskas.
 
„Artėjanti žiema ir šildymo sezonas mūsų skaičiavimais, turėtų būti panašus kaip ir praėjęs ir net galbūt šiek tiek pigesnis, tai yra vilniečiai tikėtina mokės šiek tiek mažiau, negu mokėjo praeitą šildymo sezoną”, – pridūrė jis.
 
Konservatorius aiškina, kad šiuo atveju dujos būtų absoliučiai pakeičiamos mazutu, o kuro struktūroje Vilniuje, dujos ir mazutas sudarytų apie 50 proc. viso naudojamo kuro, nes kita dalis yra naudojama iš biokuro ir deginamų atliekų.
 
„Procese galbūt būtų naudojama iki 2 proc. dujų, nes tai yra technologiškai reikalinga. Šiuo atveju, tų brangių dujų, kurios šimtus eurų už MWh dabar kainuoja, mes iš esmės galėtume atsisakyti, įsigydami kitą naftos produktą mazutą, kuris šiuo atveju yra daug pigesnis ir leidžia išlaikyti kainų lygį panašų, koks buvo praeitą šildymo sezoną”, – sakė Vilniaus vicemeras.
 
Jis taip pat tikina, kad mazuto naudojimas šildymui didelės žalos aplinkai bei žmonių sveikatai nesudarys.
 
„Paskutinėmis savaitėmis ir mėnesiais teko girdėti daug manipuliacijų, spekuliacijų, kartais ir piktybiškų dėl galimos taršos, iš tikrųjų tarša šio kuro yra didesnė, bet dabar kaip tik yra baigiama rengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kuri rodo, kad esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, deginamas mazutas tikrai nesudarys”, – teigė V. Benkunskas.
 
ELTA primena, kad Vilniuje dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybos vis dar reikšminga dalis šilumos energijos pasigaminama iš dujų. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sutaupyti ir sumažinti šildymo kainas, svarsto laikinai nutraukti gamtinių dujų naudojimą ir miesto energetiniams poreikiams, karštam vandeniui bei šildymui naudoti taršesnį, bet pigesnį mazutą.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.08.24; 08:07

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas kritikuoja aplinkos apsaugos institucijas ir sako, kad savivaldybė su Vilniuje užfiksuotais taršos atvejais palikta tvarkytis viena.
 
„Turbūt yra skaudžiausia ir liūdniausia, kad šitoje situacijoje antrą savaitę mes esame palikti vieni. Nei teisėsauga, nei tuo labiau institucija, kuri tą turėtų daryti – tai yra Aplinkos apsaugos (departamentas. – ELTA) iš esmės mums nepadeda“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.
 
„Mes dirbam vieni, darom tyrėjų, seklių, prokurorų, funkcijas, landžiojam į kanalizacijos vamzdžius, bandom ištirti, patekti į galimai teršiančias įmones, bet ką veikia aplinkosauga, mums didelis klausimas“, – pridūrė Vilniaus vicemeras.
 
Pasak V. Benkunsko, galima įtarti, kad plastiko dalelės į Vilniaus nuotekų valymo sistemą patenka iš tų pramonės objektų, kurie dirba su plastiku ir jį perdirba.
 
„Vilniuje žinome 8 kompanijas, kurios tuo užsiima ir kai kurios turi lokalizuotus savo nuotekų tvarkymo tinklus, neturi sąsajos su „Vilniaus vandenų” nuotekų sistema, tai bent jau teoriškai įtarumas yra mažesnis. Bet yra tam tikros kompanijos, kurios turi tiesioginę sąsają su „Vilniaus vandenų” nuotekų tinklais, bet mes negalime įeiti į jų vidų“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.
 
Schema, kaip nuo taršalų valomi vandenys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad organizacija „Lašišos dienoraštis“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matomas iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų valyklos į Nerį atitenkantis nešvarus vanduo.
 
Ketvirtadienį „Vilniaus vandenys“ darbuotojai su antstoliu nustatė dar vieną atvejį, kai smulkinto plastiko atliekos išleidžiamos į nuotekų tinklus.
 
Kaip pranešė bendrovė, taršos neleistinomis atliekomis atvejis nustatytas nuotekų šulinyje šalia Savanorių prospekto ir Liepsnos gatvės sankryžos Žemuosiuose Paneriuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 003:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nutarė šalinti Seimo TS-LKD frakcijos narį Mantą Adomėną iš partijos.

„Deja, turime konstatuoti, kad M. Adomėnas, būdamas partijos nariu tenkino MG Baltic interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus ir mainais už galimą finansinę arba kitokią paramą. Tai nėra suderinama su partijos nario statusu ir buvo priimtas sprendimas jį pašalinti“,- antradienį žurnalistams sakė TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Pasak jo, partijos Priežiūros komitetas vadovavosi informacija, kuri yra paskelbta žiniasklaidoje, paties M. Adomėno paaiškinimais.

„Mums iš tikrųjų tos abejonės, kurios neabejotinai kyla visuomenei, nebuvo išsklaidytos, dėl to turėjome priimti tokį principingą sprendimą“, – sakė V. Benkunskas.

Jis pažymėjo, kad pagal partijos įstatus, šis sprendimas gali būti skundžiamas partijos prezidiumui, partijos prezidiumas gali įpareigoti Priežiūros komitetą savo sprendimą persvarstyti.

Į partijos Priežiūros komiteto akiratį parlamentaras M. Adomėnas pateko dėl bendravimo su koncerno „MG Baltic“ atstovais. Tai buvo tyrimo tęsinys, nes balandžio viduryje konservatorių Priežiūros komitetas jau svarstė M. Adomėno elgesį, tačiau jokių sprendimų nepriėmė ir nutarė tyrimą tęsti.

Birželio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad M. Adomėnas TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose dalyvavo neva turėdamas koncerno „MG Baltic“ palaikymą.

TS-LKD Priežiūros komitetą sudaro 9 nariai.

Priežiūros komitetas motyvuotu sprendimu gali pašalinti iš TS-LKD bet kurį skyriaus narį arba sustabdyti jo narystę. Šis komitetas savo iniciatyva arba centrinių TS-LKD organų pavedimu tiria žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie partijos įstatams galintį prieštarauti TS-LKD narių elgesį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.13; 07:30