Vyriausybė pritarė siūlymui taikyti visišką materialinę atsakomybę viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims, kurie tyčiniais veiksmais padarė turtinę žalą valstybei.

„Yra ne vienas atvejis, kuomet dėl neteisėtų valstybės institucijose dirbančių asmenų veiksmų, pavyzdžiui, statybos leidimo išdavimo, valstybei teko skirti didžiulius pinigus žalos atlyginimui. Už tai jie nesulaukdavo pakankamos atsakomybės. Tai reiškia, kad tenkinti tam tikrų asmenų, grupių interesus, jiems tiesiog būdavo palanku. Šiuo sprendimu sudarysime teisines galimybes valdžios institucijų padarytą žalą privalomai išieškoti iš nusižengusių darbuotojų“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Iki šiol valstybė galėjo teismo tvarka reikalauti atlyginti iš dirbančiųjų tiek, kiek ji sumokėjo žalos kompensavimui. Tačiau išieškoma suma negalėjo būti didesnė kaip 9 vidutiniai šių asmenų darbo užmokesčiai.

Ministrų kabinetas nusprendė atsisakyti tokio žalos išieškojimo apribojimo. Sutarta, kad valstybė, atlyginusi dėl tyčinių ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros, teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgis teisę teismo tvarka visą ją išieškoti iš šių asmenų.

Minėtas žalos išieškojimo apribojimas galios tik tuo atveju, jei valstybės institucijų darbuotojai žalą padarys netyčiniais veiksmais. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme ir Darbo kodekse šiuo metu 9 vidutinių darbo užmokesčio apribojimas jau nebetaikomas valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartį  dirbantiems asmenims.

Šiuo nutarimu siekiama ne tik tobulinti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, bet ir užtikrinti valstybės biudžeto apsaugą.

Dėl materialinės atsakomybės taikymo kilusius ginčus nagrinės administraciniai teismai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017.08.03; 02:00 

palaitis_r

Birželio 23-iąją Lietuva kartu su kitomis valstybėmis minėjo valstybės tarnautojo dieną.

Ta proga prieš keletą savaičių valstybės tarnautojus „pasveikino“ ir Seimo nariai, priimdami daugybę prieštaringai vertinamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų. Ir pats premjeras su ironiška „saulėlydžio“ komisija, padvigubėjusia Energetikos ministerija ir keistais naujais „centrais“, iš biudžeto atimančiais ne vieną šimtą tūkstančių litų.

Kalbant apie ką tik priimtus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, panašu, kad siekdami aiškumo, Seimo nariai persistengė ir įnešė tik daugiau painiavos. Štai atsisakyta nuostatos, jog buvusiems KGB agentams būtų draudžiama dirbti valstybės tarnyboje, bet įtvirtinta, kad nepriekaištingą reputaciją valstybės tarnautojas gali prarasti vos pasirodęs viešumoje su alaus bokalu. Įdomi vertybių traktuotė…

Continue reading „Raimundas Palaitis: „Kai valstybės tarnyboje kokybę nustelbia kiekybė””