Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus rajono savivaldybė pristato unikalią parodą apie tradicinių pavasario švenčių simbolius – Vilniaus krašto verbas ir Kaziuko meduolius. Šią parodą nuo sekmadienio, kovo 21-osios, iki balandžio 18 d. galima bus apžiūrėti Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje Vilniuje.
 
Išskirtiniu Vilniaus krašto kultūros paveldu pasigrožėti bus galima kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį ne pamaldų metu.
 
Leisdamiesi Vilniaus krašto verbų ir Kaziuko meduolių parodos keliais, pažinsite padavimus, burtus, patarles, susijusias su šiais simboliais bei jų kilmę, sakoma Vilniaus rajono savivaldybės pranešime. Bus proga susipažinti su amatininkais, kurių darbščios rankos kuria nepakartojamus stebuklus ir kurių dėka šie amatai gyvuoja iki mūsų dienų.
 
2019 metais Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte įrašyta į Lietuvos kultūros paveldo vertybių sąvadą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.21; 07:43

Žemaičiai Kaziuko mugėje. Vytauto Visocko nuotr.

Pavasario šventės planus pakoregavus pandemijai, Kaziuko mugė sostinėje šiemet keliasi į internetą. Ji prasidės kovo 4-ąją ir truks ne keletą dienų, o ištisus metus. Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo e-parduotuvę virtualioje mugėje, kviečiami registruotis el. paštu info@craftson.lt.
Kaziuko mugė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžių ir manoma, kad šimtmečius gyvuojantis kasmetis renginys nevyko tik Antrojo pasaulinio karo metais.
 
„Kad ir kokie būtų karantino ribojimų sušvelninimai balandžio-gegužės mėnesiais, galimybė saugiai suorganizuoti šimtus tūkstančių žmonių pritraukiančią šventę yra praktiškai neįmanoma”, – sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Vilniaus miesto savivaldybė drauge su Kaziuko mugės organizatoriais kviečia visus nuo kovo 4 d., 14 val., apsilankyti virtualioje Lietuvos amatininkų ir kūrėjų mugėje adresu www.craftson.lt.
 
Kaziukas iškeliavo į 2018-uosius metus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kaip teigia vienas iš šio projekto iniciatorių Renaldas Gražys, Craftson.lt bus vieta, kur autorinių darbų kūrėjai bei gamintojai savo dirbinius galės pristatyti ištisus metus.
 
Mugės dalyviams skirtoje elektroninėje parduotuvėje kiekvienas nekeldamas kojos iš namų galės ne tik pasigrožėti menininkų darbais, bet ir juos įsigyti saugiai bei patogiai. Tai bus puiki galimybė įvertinti darbus menininkų, kurie nuoširdžiai ruošėsi Kaziuko mugei, kviečia Vilniaus miesto savivaldybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.21; 18:07

Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad šventosios Mišios visą Didžiąją savaitę bei per šv. Velykas vyks be žmonių.
 
G. Grušas pažymėjo, kad šventosios Mišios šv. Velykų rytą bus transliuojamos per radiją bei televiziją.  
 
Vilniaus Katedros aikštėje penktadienį Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas G. Grušas žiniasklaidai pristatė, kaip karantino situacijoje pasitiksime ir švęsime šv. Velykas.
 
„Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Numatyta, kad per Verbas ir per visą šitą laikotarpį Mišios vyks be žmonių. Per Verbas liturgija pakeičiama, kaip ir per visą Didžiąją savaitę, vyks be procesijų. Mūsų visos įprastos procesijos per visą savaitę yra išbrauktos“, – sakė G. Grušas.
 
Kitos didesnės iškilmės Didžiojoje savaitėje yra Didysis ketvirtadienis. Šią dieną per šv. Mišias paprastai liturgijoje numatytas kojų plovimas neįvyks.
 
„Didžiojo ketvirtadienio vakare yra Viešpaties paskutinės vakarienės Mišios. Per jas liturgijoje įprastai numatytas kojų plovimas, kadangi bus Mišios be žmonių, ši dalis praleidžiama“ , – teigė arkivyskupas.
 
Kadaise buvo tokios šv. Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Didžiojo penktadienio pamaldose Vatikano nurodymu bus pridedamos maldos už sergančiuosius, mirusius, medikus bei tuos, kurie yra sutrikę šios pandemijos akivaizdoje.
 
„Tai pati liturgija bei jos maldos yra pritaikomos pandemijos situacijoje“, – sakė G. Grušas.
Anot jo, Didįjį penktadienį nevyks ir įprastinė rinkliava.
 
„Įprastinė rinkliava, kuri vyksta Didįjį penktadienį visame pasaulyje dėl šventosios žemės ir jos krikščionių tenai, praleidžiama, nes šv. Mišios vyks be žmonių, tai rinkliavų nebus“, – sakė jis.
 
Velyknakčio procesijos lauke taip pat atšaukiamos.
 
„Velyknaktis švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose. Kur yra bendruomenės, vienuolynai, tose vietose nešvenčiama. Pačios apeigos irgi bus keičiamos pagal Vatikano nurodymą. Lauko apeigos su ugnies šventinimu bus praleidžiamos. Apeigos prasidės nuo žvakės uždegimo prie švento altoriaus ir tęsis su žodžio liturgija“, – sakė G. Grušas.
 
Šv. Velykos. Taip buvo anksčiau. Vytauto Visocko nuotr.

„Tą vakarą įprastos suaugusiųjų krikšto apeigos, jų Vatikano nurodymo, nebus taip pat. Krikšto sakramentai bus nukeliami vėlesniam laikui“, – sakė jis.
 
Velykų rytą nebus procesijų, Mišios taip pat vyks be žmonių.
 
„Daugelis šių Mišių bus transliuojamos per televiziją, radiją bei internetu. Aštuntą valandą ryto bus skambinama varpais“, – sakė arkivyskupas.
Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Velykinė išpažintis nukeliama iki birželio 29 dienos, t. y. Petro ir Povilo šventės.
 
„Tai iš tos pusės nėra skubos atlikti išpažintį prieš Velykas, kaip įprastai“, – teigė G. Grušas.
 
Sutvirtinimo ir Pirmos komunijos sakramentai yra atidėti iki karantino pabaigos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 14:53

« 1 2 »

Kristaus prisikėlimas iš numirusių  yra neatskiriamai suaugęs su Jo skausminga mirtimi, nes be Jo – kaip apmirusio kviečio – nebūtų išdygęs žmonijos išgelbėjimo daigas.  Viską nustelbiantis Dievo Sūnaus išganymo vaisių didingumas slypi Jo begalinės kančios šaknyse. Kuo daugiau nekaltai kenčia žmogus, tuo jo kančia panašesnė į Nukryžiuotojo, kuris, būdamas be mažiausios kaltės sutepties, kybodamas ant kryžiaus taip pats save apiplėšė, kad dėl mūsų tapo didžiausiu vargšu.

Visi, kuriems yra lemta gerti gyvenimo kančių taurę panašiai kaip darė Kristus, ne tik savaip įskiepijami į Jo kentėjimų vynmedį, bet visada Jame tampa nemirtingumu alsuojančia šakele, per kurią dieviškos gyvybės syvai teka kitiems. Ir tai yra nauja pabudusių iš dvasinio drungnumo miego krikščionių sėkla.

Nesakome, kad turime ieškoti kentėjimų, idant greičiau susitapatintume su Meile, kuri tarsi dėl žmonių nepasotinamos savimeilės vinimis yra be paliovos kryžiuojama. Prieš didžiąją kančią pats Kristus meldė savo Tėvą, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų beprotiška budelių piktadarybė. Ir mes, remdamiesi Jėzaus pavyzdžiu, sąmoningai bei nuolankiai mokomės priimti ir nešti tuos kasdienius kryželius, kurie yra mums skirti ir neišvengiami.

Savojo gyvenimo kryžiaus pažinimo ir priėmimo malonė proporcingai atitinka mūsų netikro kryžiaus atidavimo Kristui ryžtą. Kuo labiau suvokiame savojo „aš” atsisakymo svarbą, tuo atidžiau, nuosekliau apmąstome Jo kvietimą sekti Juo, savanoriškai atsiribojame nuo pernelyg savo žmogiškų minčių bei ketinimų ir laisvai priimame visas meile liepsnojančias Jo tiesas, mus vedančias į Guvenimą. Paviršutiniškai vertinant, šie mainai – tarsi papildomos naštos nešimas, sukandus dantis. Bet iš tikrųjų jie yra savojo asmeninio gyvenimo, paženklinto pirmapradės kaltės padarinių aukščiausio sukilninimo., trunkančio visą žmogaus egzistenciją, procesas.

Tai – nelengvas mūsų pašaukimo vykdymas, tačiau jis vertas visų mūsų pastangų, nes ne tik Amžinybėje, bet ir šiame praeinančiame laike, stengdamiesi vis labiau pažinti Jėzų ir sekti Juo, visa esybe pripažįstame, kad Jo žodžiai iš tiesų pildosi mūsų gyvenime. Kai su malonės inspiruojamu ryžtu dėl ištikimybės ir artimumo Jam imame ir atsiribojame nuo kai kurių kūrinių, ypač tų, į kuriuos pernelyg įsižiūrėjus, jie taip nejučiomis išauga mūsų vaizduotėje bei minčių pasaulyje, kad savo melagingomis iliuzijomis ir pažadais užstoja ir visiškai užtemdo Jo žodžio perkeičiančios jėgos prasmę ir dažnai vagia mūsų brangų laiką, tada, veikiant Dievo Dvasiai, esame taip iškeliami virš daiktų trapumo ir kitų dalykų praeinamumo, kad vėl maldos bei tikėjimo stiprinama širdimi išvystame savo išganymo inkarą – Išgamytojo meilę, kurioje išryškėja amžinųjų Velykų ramybės šviesa.

Taigi Kristaus mirtį ir prisikėlimą skiria vos įžiūrima riba, nes faktiškai niekas nematė, kaip Jis prisikėlė. Ne prioritetiniai dalykai – didžiulio akmens nuo kapo uolos nuvertimas ir Jėzaus kūno neradimas – liudija apie tokį įvykį, kuris keičia žmonijos likimą. Tylus ir nežinomas Kristaus prisikėlimas iš numirusių mums yra užuomina į kiekvieno mūsų būsimosios mirties ir iškart po jos susitikimo su Aukščiausiuoju paslaptį.

Jos šydą atidengiame, kai prisimename po Jėzaus prisikėlimo įvykusius pasirodymus saviems mokiniams. Nors Evangelijose nerašoma apie Jo pasirodymą savo Motinai, bet Ji gyveno viltimi bei tikėjimu, kad Jos Sūnus pirmiausia yra Dievo Tėvo Sūnus, todėl Ji savo širdyje nešiojo visus Jėzaus žodžius ir, atėjus skausmingiausio išsiskyrimo valandai, iš savo vidaus lobyno sėmėsi nepalaužiamos stiprybės, tikėjo, kad tai, ką Kristus sakė apie būsimą savo prisikėlimą, tikrai įvyks…

Vienas teologas rašė: „Galime būti tikri, kad savo tikėjimo ir meilės pilnatve Marija sielis gelmėse iškart gyveno Prisikėlimo slėpiniu, meilės petrgale prieš mirtį ir nuodėmę. Tą Prisikėlimo naktį Tėvas naujai grąžino Jai tą, kuris buvo visas gyvenimas, – jos mylimąjį Sūnų ir jos Dievą”.

Ir mums, tikintiems Jėzaus galutine prisikėlimo pergale, išmuš Velykų varpas, skelbiantis: „Visi, kas tikėjo ir pasitikėjo Juo, nematys mirties per amžius!”

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose – praėjęs Verbų sekmadienis Vilniuje.

2013.03.31