Ukrainiečiai padėkos talkoje tvarkė Vilniaus miesto parkus. Vilniaus m. sav. nuotr.
Prieglobstį nuo karo Vilniuje radę pabėgėliai iš Ukrainos šeštadienį surengė padėkos akciją – miesto tvarkymo talką. Daugiau nei 100 sostinėje apsistojusių ukrainiečių nuo ryto tvarkė Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijas, pranešė Vilniaus m. savivaldybė.
„Visų ukrainiečių vardu norime padėkoti vilniečiams už šilumą, gerumą, rūpestį, suteiktą jausmą, kad esame namuose, ir didžiulį palaikymą. Išreikšti savo dėkingumą susirinkome Vilniaus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose – tai mažiausia, ką galime padaryti šiuo metu. Niekada nepamiršime, kaip priėmėte mus į savo namus ir kiek daug padarėte, kad mūsų vaikai pamirštų baimės jausmą. Esame be galo dėkingi ir viliamės, kad jūsų gerumas grįš dvigubai”, – sakė padėkos akcijos sumanytoja, į Vilnių atvykusi ukrainietė Valentina Oželeda.
Talką koordinavusi vilnietė Simona Laiconaitė prie talkos kvietė prisijungti ir lietuvius. Talkoje – padėkos akcijoje ne tik tvarkyta aplinka, bet ir mezgėsi nauji kontaktai. Tikimasi, kad ukrainiečiai rado naujų draugų sostinėje.
Savivaldybė bei Vilniaus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija visus „Ukrainos padėkos talka” talkos dalyvius aprūpino pirštinėmis, sekatoriais, maišais ir kitais darbui reikalingais įrankiais bei prisidėjo prie darbų koordinavimo.
Pirmą kartą Lietuvoje vyksta pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais pirmenybės. Rugpjūčio 20-26 dienomis Vilniaus apylinkių miškuose pajegiausi pasaulio orientacininkai kovoja dėl pasaulio čempiono titulo. Varžybų trasos driekiasi per gražiausias Vilniaus vietas.
Sprintas – Vilniaus senamiestyje, ilga distancija – Verkių regioniniame parke, vidutinė – raižytame Antakalnio Sapieginės miške, bentro starto lenktynės ir estafetės – Salotės, Griovių ir Pasakų parko miškuose.
Čempionate dalyvauja 248 kalnų dviratininkai iš 26 šalių.
Rugpjūčio 22 d. Vytautas Visockas fotografavo bendro starto lenktynes Salotės ir Pasakų parko miškuose.
Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima sauvaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno.
Algimantas Zolubas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime aibes, apsiriboja kokiu nors menkos tvoros išardymu ar bauda, prilygstančia pažeidėjo įgytos naudos šimtajai ar tūkstantajai daliai.
Deja, tokiu būdu nacionalinis resursas – Lietuvos kultūros ir gamtos paveldas toliau naikinamas, o plačioji visuomenė vis labiau netenka galimybių jais tausojamai naudotis.
Skandalingi pažeidimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke ar naujausi – Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kurių draustiniuose ir miškuose pridygo pilis primenančių verslininkų namų, užgrobta valstybinė žemė, daroma žala gamtai, drastiškiausias per visą 27-metį Vilniaus senamiesčio veido bjaurojimas veja į neviltį eilinius Lietuvos piliečius dėl valstybės institucijų atsainumo ir žeminančio bandymo įtikti brutualiems investitoriams!
Trakai yra Lietuvos perlas, kuriuo žavisi visas pasaulis. Ne tik mes, lietuviai, bet ir visi atvykstantieji svečiai, kuriuos į Trakus atsiveža Seimas bei Vyriausybė.
Deja, šį nacionalinį turtą nuolat siekiama nusavinti ar panaudoti tik savo interesams. Juk neatsitiktinai į Trakų istorinį kraštovaizdį veržiasi nežabojamo godulio apimti, susirūpinimu investicijomis prisidengiantys milijonieriai ir jų patarnautojai.
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius iki šiol atlaikė (su sveikatos nuostoliais iki infarkto) didžiulį žemgrobių spaudimą. Inirtingą socialliberalės, vėliau darbo partijos narės, buvusios Seimo narės Dangutės Mikutienės puolimą ir pasikėsinimus į Trakų paveldą, šiandien perėmė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis, advokataujantis verslininkui Dariui Nedzinskui, kuris ruošiasi statyti „Rimi“ prekybos centrą Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio teritorijoje. Seimo narys V.Kernagis taip įsisiautėjo, kad viešoje erdvėje paragino skubos tvarka „neutralizuoti“ vieną iš Lietuvos Respublikos piliečių G.Abaravičių su visų mūsų Trakų istoriniu nacionaliniu parku!
Netenka abejoti, kad naujojo puolimo prieš Trakų istorinį nacionalinį parką esmė yra tas pats neskaidrus, jokių priemonių nesibodintis mėginimas patenkinti privačius įtakingų asmenų interesus viešojo intereso sąskaita, ignoruojant įstatymus ir net grubiausiu būdu keičiant istorinį kraštovaizdį saugančius teisės aktus.
O kad būtų vsio zakonno, Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016-02-09 aktu Nr.KPD-RM-627/1 ne tik sumažino Trakų senamiesčio (un. Nr. 17114) teritoriją, išimdama iš jos D.Nedzinsko projektui reikalingus sklypus, bet ir sudarė sąlygas didinti Trakų senamiesčio aukštingumą iki 8 aukštų su palėpe perimetriniame užstatyme. Ši žinybinė komisija tokį aktą priėmė nesilaikydama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo apie Trakų senamiesčio pietinės ribos sumažinimą informuoti visuomenę prieš 3 mėnesius spaudoje. Aktas parengtas taip, kad sunku suvokti net specialistui, juolab paveldui neabejingiems piliečiams, pakeitimų esmę ir mastą.
Jei kas bandytų įrodyti, jog Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai labai rūpėjo investicijos, atsigręžę į vertinimo iniciatorius, pamatysite nežabotą godulį.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą bei kitas institucijas, prašydama padėti apginti viešąjį interesą. Tačiau, kai „investitoriai“ kėsinasi mūsų istorines sostines paversti privačius interesus tenkinančiomis, istorinį paveldą darkančiomis statybomis, susirūpinti turi visa Lietuva.
