Praūžusi audra pridarė nuostolių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus.
 
Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį, sakoma draudimo bendrovės BTA pranešime.
 
„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
 
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400. Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
 
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui. Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų BTA užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
 
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus. Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
 
BTA ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
 
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
 
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus. Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
 
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 03:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos teikimu Vilniaus miesto savivaldybės taryboje buvo patvirtinta Istorinės atminties komisija ir priimtas sprendimas dėl aiškios atminimo ženklų įrengimo ir nuėmimo tvarkos.
 
 „Džiaugiuosi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kurie leis kurti istorinę ir atminties politiką, kalbėtis apie sudėtingus istorijos momentus ir po diskusijų priimti bendrus, ne vienasmeniškus sprendimus. Tikiuosi, kad komisijos darbas padės telkti ir vienyti visuomenę, kurti visuomenės solidarumą bei atsparumą propagandai”,  teigia TS-LKD frakcijos Vilniaus taryboje narė Kamilė Šeraitė.
 
Sostinėje pirmą kartą imtasi nuosekliai peržiūrėti atminimo ženklus ir kurti sistemą. Tokios komisijos ir nuostatų poreikis atsirado po to, kai liepą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu nuo Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nukelta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
 
Šis įvykis sukėlė visuomenėje nuostabą ir audringas diskusijas. Lenta buvo nuimta slapčia  4 valandą nakties vienasmenišku mero sprendimu, pasinaudojant esamomis reglamentavimo spragomis.
 
Istorinės atminties komisijos sukūrimas padės išvengti tokių vienašališkų sprendimų, nes visi pokyčiai atminimo ženklų srityje bus įgyvendinami strategiškai ir nuosekliai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.17; 00:01

Žvelgdami į tą tuščią vietą ant sienos, kur kabojo Lietuvos didvyriui Jonui Noreikai pagerbti skirta atminimo lenta, supraskime, kad jeigu nesitelksime ir tylėsime, tokia pat tuščia vieta liks iš Lietuvos valstybės.

Būtų labai naivu ir paviršutiniška manyti, kad buvo sudaužyta tik lenta. Šitaip kiekvieną akimirką yra daužoma Lietuvos valstybė. Be jokios abejonės, šito vandališko išpuolio iniciatorius ir vykdytojas siekė pigaus politinio populiarumo norėdamas surinkti parašus ir patekti į Europos Parlamento rinkimus.

Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Tikroji jo poelgio prasmė yra politinė ir kur kas gilesnė. Jis yra gerai žinomo pono K. Juraičio, viešai kvietusio Vladimirą Putiną „išvaduoti“ Lietuvą, artimas bendražygis. Taigi turime to, ką vadinu penktąja ir šeštąja Putino kolonimis Lietuvoje, sintezę. Vienas kreipiasi į Putiną ir šaukiasi pagalbos iš Rytų. Kitas, šitas vandalas, sudaužęs atminimo lentą, didžiuojasi, kad jis yra plačiai mąstantis ir europinėmis vertybėmis besivadovaujantis subjektas.

Bet juos sieja viena ir ta pati nuostata – neapykanta lietuvių tautai ir pačiai Lietuvos valstybei. Dar svarbiau suprasti, kad tokie išpuoliai niekada nenutinka tuščioje vietoje, nenukrenta iš dangaus. Juk tai yra logiška pabaiga kelio, kuriuo Lietuva eina jau daugelį metų. Taip, Lietuva šiandien yra šalis, kurioje galima knygose dergti iškiliausius Lietuvos partizaninio judėjimo vadus ir tai bus pavadinta menine kūryba ir vaizduotės polėkiu.

Tuo tarpu kitas žmogus, kuris tuos pačius partizanus viešai pavadina žudikais ir nusikaltėliais, yra teisiamas parodomuoju būdu. Skirtumas tik tas, kad vienas gauna valstybinę premiją, kitas – simboliškai nubaudžiamas. Visgi retoriškai paklausime savęs: kuri kolona pavojingesnė? Ar atviro Putino garbintojo, kuris dergia Lietuvos partizanus, ar tokį pat žeminantį ir žeidžiantį vaizdinį į tūkstančių Lietuvos žmonių – pirmiausiai jaunųjų piliečių – sąmones brukančio ir peršančio mintį, kad partizanų kova buvo beprasmiška.

Šiandien Lietuva yra šalis, kurioje partizanų persekiotojai ir naikintojai yra nebaudžiami, motyvuojant tuo, kad jie vykdė to meto įstatymus. Taigi mes ateiname į tarpsnį, kai galime drąsiai pasakyti – kryptingai, nuosekliai ir metodiškai rengiama dirva naujai Lietuvos okupacijai. Šitos strategijos tikslas – sujungti visas antitautines ir antivalstybines jėgas, nesvarbu, į ką – į Rytus ar į Vakarus – jos būtų orientuotos. Jas siekiama sujungti bendram tikslui – įbrukti lietuviams į sąmonę, kad Lietuvos valstybė yra nesusipratimas, kad ji yra nereikalinga.

Ir jeigu mes nesuvoksime tikrojo šio išpuolio masto ir pavojingumo, iš tiesų sulauksime dienos, kai duš ne tik atminimo lentos, bet mums net nespėjus susivokti, kas vyksta, duš ir Lietuvos valstybė.

Propatria.lt

2019.04.09; 08:00