Rinkimai Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad diskusija dėl rinkimų tvarkos gali vykti, tačiau jos rezultatai turėtų būti nukreipti jau į kitą kadenciją.
 
Šalies vadovas taip pat akcentuoja esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes vienmandatėse išrinkti Seimo nariai yra labiau nepriklausomi nuo partijos lyderių įtakos.
 
„Pirmiausia aš manau, kad tokia diskusija turėtų vykti labai plačiai ir joje turėtų dalyvauti ir konstitucinės teisės specialistai, ir politologai, ekspertai, politikai. Tokia diskusija, žinoma, kad gali prasidėti ir dabar, tačiau diskusijos rezultatai ar bent jau tarpiniai rezultatai turėtų būti jau kitoje kadencijoje, jokiu būdu ne dabar“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad ne Prezidentūra, o Seimas turėtų inicijuoti savo rinkimų tvarką.  
 
„Manau, kad mes turime būti atviri įvairioms idėjoms, bet iš karto noriu jus patikinti, kad tai, kas čia nuskambėjo apie neva proporcinės sistemos siūlymą iš Prezidentūros pusės, yra klaidingai interpretuota. Mes pirmiausiai manome, kad Prezidentūra neturėtų būti aktyvusis subjektas, kuris siūlytų Seimo rinkimų įstatymo naujas madas arba naujas tvarkas. Tai turėtų pirmiausiai, po tų mano minėtųjų diskusijų, apsispręsti pats Seimas, nes pats Seimas ir turėtų turbūt pirmiausiai inicijuoti savo rinkimų tvarką, o ne kažkas iš šalies“, – sakė prezidentas.
 
G. Nausėda taip pat akcentavo esantis mišrios rinkimų sistemos šalininkas, nes, pasak jo, vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti Seimo nariai yra labiau nepriklausomi.
 
„Proporcinė rinkimų sistema, galbūt, tam tikromis sąlygomis ir galėtų būti taikoma, bet šiandien aš nesu proporcinės rinkimų sistemos šalininkas. Aš esu mišrios rinkimų sistemos šalininkas, – patikino šalies vadovas.
 
Anot G. Nausėdos, puikus pavyzdys – antradienį vykęs balsavimas dėl prezidento veto atmetimo, kai vienmandatėse išrinkti Seimo nariai pademonstravo gebėjimą atsispirti frakcijų vadovų nurodymams.
 
Rinkimų apylinkė. Slaptai.lt nuotr.

„Štai ir prieš porą dienų įvykęs balsavimas parodė: vienmandatėje išrinkti Seimo nariai geba atsispirti direktyviniams nurodymams iš frakcijų vadovų, partijų pirmininkų ir geba pasireikšti kaip savarankiški Seimo nariai, ko dažnai pasigendu pagal sąrašus išrenkamų Seimo narių veikloje. Dažnai jiems yra tiesiog nurodoma su akivaizdžiu grasinimu, kad tu tiesiog būsi pastūmėtas į sąrašo apačią, jeigu nesielgsi kaip tau yra liepta. Tai jeigu čia yra Seimo narių laisvo apsisprendimo teisė, reiškiasi kažko nesuprantu, kur čia tas laisvas Seimo narių apsisprendimas“, – savo nuomonę išsakė prezidentas.
 
ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimas po svarstymo buvo pritaręs Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo inicijuotoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kurios numatė, kad į Seimą pretenduojančios partijos ir koalicijos turės peršokti 4 ir 6 proc. rinkimų slenkstį.
 
Tačiau gruodžio 10 d. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis kartelę nuleido dar žemiau. 
 
Parlamentarai iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti mandatus šalies parlamente. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šias įstatymo pataisas. 
 
Šių metų sausio 14 d. Seimui nepavyko atmesti šalies vadovo veto – tai reiškia, kad kartelė rinkimams į Seimą lieka 5 proc., o jungtiniam kandidatų sąrašui – 7 procentai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 00:01

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Manau suprasite kodėl, nepatingėję perskaityti sutrumpintą ištrauką iš mano knygos apie Vladą Šakalį:

https://slaptai.lt/knygos_rus/Antarktidos_imperatorius/

„Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pirmą kartą į Tėvynę [iš Los Angeles] Vladas sugrįžo 1993 m. žiemą. Vladas nutarė tapti kandidato Stasio Lozoraičio patikėtiniu. Nuėjome į S. Lozoraičio rinkimų štabą, įsikūrusį Užsienio reikalų ministerijos pirmame aukšte… Gavome Stasio Lozoraičio patikėtinių pažymėjimus ir nukreipimą stebėti rinkimus rinkimų apylinkėje Molėtų rajone.

Rinkimų patalpa buvo įrengta, regis, buvusio kolchozo kultūros namuose. Susipažinome su simpatišku vietos gydytoju, neva sąjūdiečiu, kuris taip pat atstovavo Stasiui Lozoraičiui.

Balsavimas vyko labai keistai: nelabai dideliame kambarėlyje buvo pastatyta urna, o šalia jos – balsavimo biuletenių žymėjimo kabina, priešais sėdėjo pilietis ir stebėjo, kad viskas vyktų tvarkingai, kaip mes manėme. Tik atkreipėme dėmesį, kad dauguma ateinančiųjų balsuoti labai nužemintai pažvelgia į jį, o žymėdami biuletenį kabinoje neužtraukia užuolaidos ir nešdami biuletenį į urną pažymėtą pusę tarsi netyčia laiko atgręžę į pilietį.

Stasys Lozoraitis

Pasiklausinėjome, kas jis per vienas. Sužinojome, kad tai buvęs kolchozo, o tuo metu jau žemės ūkio bendrovės, pirmininkas, nuo kurio valios priklausė daugumos kaimo žmonių gerovė. Pareikalavome, kad pilietis pasitrauktų iš balsavimo kambario. Prireikė šiek tiek patriukšmauti, pasikviesti ir kitus stebėtojus, kad pilietis paliktų kambarį.

Tačiau net ir jam pasitraukus iš „stebėtojo“ pozicijų nuotaika išliko slogi. Kai rinkimai baigėsi ir buvo suskaičiuoti balsai, kiek jų atiteko Algirdui Brazauskui, kiek Stasiui Lozoraičiui, tapo aišku, kad Stasys Lozoraitis šioje kaimo apylinkėje triuškinamai pralaimėjo.

Įdomu, kad mums, stebėtojų komandai iš Vilniaus, surašius ir pasirašius rinkimų taisyklių pažeidimų protokolą, simpatiškasis gydytojas jį pasirašyti atsisakė. Užsiminė, kad rinkimai baigėsi, o jam reikės su tais pačiais žmonėmis gyventi (na, ir su kolūkio pirmininku).

Sugrįžome į Vilnių sušalę ir prislėgti.”

Žinoma, šiais laikais tokiam nupasakotam įžūlumui apygardų „šeimininkai”, gal būt, jau nesiryžta. Bet jie turi kitus nelegalius poveikio apygardos rinkėjams būdus, kuriuos išaiškinti nėra taip paprasta.

Jei būtų tik proporcinė rinkimų sistema, balsavimas tik už partijas, šansas tokiam „prastumiamam” kandidatui jau vien patekti aukštu numeriu į partijos sąrašą būtų problematiškas. Beliktų apygardos „šeimininkams” agituoti tik už jiems palankias, garantuotai į Seimą patenkančias partijas, kurių prioritetai ir interesai, kaip gali paaiškėti po rinkimų, visai ne jų apygardoje.

Rinkimų apylinkė. Slaptai.lt nuotr.

Tuo būdu būtų išvengta to, apie ką neseniai sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Taigi akivaizdu, kad praktikoje vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai tampa rinkimų sistemos įkaitais, susidurdami su priešprieša tarp konstitucinės parlamentaro priedermės atstovauti visai Tautai ir būtinybės ginti teritorinių bendruomenių ar apygardos rinkėjų interesus. Kitaip tariant, kone pusė Seimo narių susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo“.

Balsavimuose vienmandatėse apygardose kuriame nors regione su Vilniumi prie Baltarusijos sienos slypi dar vienas, separatizmo, kurį mikliai gali organizuoti Kremlius, kaip tai buvo Kryme, Abchazijoje ir kitur, pavojus.

Tai ypač aktualu, stebint pastarojo meto Rusijos ir Baltarusijos santykius. NATO, aišku, Lietuvos Nepriklausomybę apgins, bet su nedidelio regiono ir miesto netektimi gali ir susitaikyti.

Matome NATO žaidimus su savo nare Turkija, kurie nežinia kaip baigsis.

2019.10.13; 07:00