Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kurioje siūloma nustatyti kandidato į Seimo narius pareigą pateikti informaciją apie tai, ar jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Jei Seimas pritartų, įstatymas būtų papildytas nuostata, kad pateikiamoje informacijoje turi būti įvardijama, ar kandidatas į Seimo narius per paskutinius 4 metus iki pareiškinių dokumentų pateikimo dienos įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
Teikiamomis įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti, kad rinkėjai gautų kuo išsamesnę informaciją apie kandidatus į Seimo narius, kuri gali būti reikšminga jiems priimant sprendimus dėl balsavimo už vieną ar kitą kandidatą.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatyme nėra numatyta kandidato į Seimo narius pareiga pildant pareiškinius dokumentus pateikti informaciją apie tai, ar įstatymų nustatyta tvarka jis buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.
VTEK: Varėnos rajono savivaldybės meras A.Kašėta pažeidė įstatymą. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimus naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti.
Nustatyta, kad A. Kašėta sistemiškai pažeidinėjo šias nuostatas: jis nepagrindė kelionių į Vilnių tarnybinio būtinumo, buvo aplaidžiai pildomi kelionės lapai, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes. To, kad A. Kašėta pateikė savo poros mėnesių darbotvarkę ir kelis Vilniuje esančioms institucijoms adresuotus raštus, VTEK nelaiko pakankamais įrodymais.
Pagal VTEK formuojamą praktiką, kurią patvirtina ir teismai, tokiais atvejais, kai nepateikiami pakankami tarnybinio būtinumo įrodymai, laikoma, kad automobilis buvo naudotas ne tarnybinei veiklai.
A.Kašėta neginčija fakto, kad į Vilnių buvo atvykęs dieną prieš suplanuotus renginius. Jis nurodo, kad tai yra vienos dienos komandiruotė, kurios nereikia įforminti įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad A. Kašėta turi nekilnojamojo turto Vilniuje, šiame mieste dirba bei gyvena jo sutuoktinė, o jis pats tarnybiniu automobiliu atvyksta į jam priklausantį butą, visuomenei gali kilti pagrįstų abejonių dėl A. Kašėtos tarnybinio automobilio naudojimo ne tarnybos tikslams.
VTEK atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad A. Kašėta į Vilnių bent vieną kartą buvo atvykęs savivaldybės skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu.
Vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis, VTEK rekomenduoja Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti Varėnos rajono savivaldybės administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo tvarką, atsisakant nuostatų, kad savivaldybės meras tarnybiniu automobiliu gali naudotis nuolat. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą tarnybinių automobilių žymėjimą bei stiprinti tarnybinių automobilių naudojimo kontrolę.
Tyrimas atliktas žiniasklaidos reportažo pagrindu, kuriame teigta, kad Varėnos rajono savivaldybės meras galbūt naudoja tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, kai, esą, kas savaitę atvyksta į Vilnių ir palieka transporto priemonę prie daugiabučio namo, kuriame yra jam priklausantis butas.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras siūlo nepritarti parlamentarui Artūrui Skardžiui palankioms apkaltos komisijos išvadoms, paviešinti tyrimo medžiagą ir pratęsti tyrimą.
„Seimo Apkaltos komisija, teigdama, kad Seimo nario A. Skardžiaus padaryti pažeidimai yra nevertinti kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ir taip užkirsdama kelią Konstituciniam Teismui vertinti tokių pažeidimų santykį su Konstitucija, iš esmės padarė faktais ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstą politinį sprendimą, kuriuo buvo siekiama tiesiog nepagrįstai išteisinti Seimo narį A. Skardžių“, – sakoma trijų konservatorių Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame pasiūlyme.
A. Kubilius, A. Anušauskas ir S. Šedbaras mano, kad tokiomis aplinkybėmis Seimas turėtų nepritarti apkaltos komisijos išvadai; priimti sprendimą paviešinti tyrimo metu gautus liudininkų parodymus, komisijos posėdžių stenogramas bei kitą jos sukauptą medžiagą; taip pat spręsti klausimą dėl tyrimo pratęsimo, sudarant naują objektyvią komisiją.
„Apkaltos komisijos išvada, kad nėra pagrindo apkaltai, nėra objektyvi, nes išvadoje nėra objektyviai atspindėtos esminės tyrimo metu tirtos versijos, nėra atspindėti esminiai liudijimai, kurie pagrindžia kai kurias versijas, taip pat yra padaryta nepagrįsta išvada, kad Seimo nario veiksmai, kuriais buvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, – sako A. Anušauskas, A. Kubilius ir S. Šedbaras.
Jie taip pat siūlo pripažinti, kad specialioji tyrimo komisija „nepajėgė pateikti objektyvios išvados, todėl tyrimas turi būti pratęstas, sudarant naują specialiąją tyrimo komisiją“.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija nemato pagrindo Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltai. „Komisija (….) daro išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pradėti Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos procesą Seime“, – sakoma komisijos išvadoje, kurią apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Konservatoriai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras. ELTA nuotr.
Už ją balsavo 8 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.
Komisija nemano, kad A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
„Teigti, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatinio interesų konflikto sąlygomis Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nėra pagrindo, nes, komisijos įsitikinimu, Seimo nario veikloje pasitaikantys pavieniai etikos pažeidimai, atsirandantys laiku nedeklaravus interesų, nevertintini kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, tad negali būti traktuojami kaip priesaikos sulaužymas, nes kitoks traktavimas pažeistų proporcingumo principą“, – sakoma komisijos išvadose.
Planuojama, kad jos bus pateiktos Seimui dar šią savaitę.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija antradienį ketina pateikti Seimui savo išvadas.
Jose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.
Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Lapkričio 9 d. už komisijos išvadas balsavo 8 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 1.
Lietuvos Respublikos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Vitalijaus Gailiaus vadovaujama komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.
Komisija nustatė, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už žemės (priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 863 eurus per metus.
Civiliniame kodekse numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
„Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta“, – nustatė tyrimo komisija.
S. Skardžiuvienės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajono Čiūtelių kaime nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų, vadovaujantis Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartimi.
„Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010-2012 metais), nuomininkas – UAB „Renovacijos partneriai“ – mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 Eur (po mokesčių – 14 875 Eur). 2013 metų antrame ketvirtyje žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų antrojo ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų S. Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 Eur (po mokesčių – 20 283 Eur). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, tuo pačiu ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis kaip – 17 500 Eur (iki mokesčių)“, – sakoma komisijos išvadose.
Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.
Tyrimo metu nenustatyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir įstatymų, ar, kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.
Komisija ištyrė ir epizodą, susijusį su Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijomis.
„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, taip pat į tai, kad vienas iš Baltarusijos bendrovės akcininkų yra Seimo nario šeimos draugas, buvęs bendrapartietis ir bendradarbis, verslininkas Romualdas Patalavičius, aktyviai užsiimantis atsinaujinančių išteklių energetikos verslu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, o pats Seimo narys yra aktyviai veikiantis energetikos srityje specialistas, be to yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje, – visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai“, – sakoma komisijos išvadose.
Komisija konstatuoja, kad sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Seimo nutarime numatytas klausimas, į kurį turėjo atsakyti Komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį buvo pradėtas gavus Seimo narių pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlikusi komisija pareiškė, kad negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą bei viešinti jo duomenų.
Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.
Gautą pranešimą dėl Seimo nario Vytauto Juozapaičio elgesio Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė perduoti nagrinėti savireguliacijos principu veikiančiai Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (SEPK).
Teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų vertinti Seimo narių veikos atitiktį Politikų elgesio kodeksui, Seimo Statutui ar pareigą nusišalinti įtvirtinančioms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Šis teisės aktas numato išimtį, kad šią pareigą apibrėžiančios jo nuostatos (11 straipsnis) Seimo nariams taikomos tiek, kiek viešųjų interesų viršenybės neužtikrina Seimo narių veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Seimo narių prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti reglamentuoja Seimo statutas (18 straipsnis). Iškilus interesų konfliktui, Seimo nariai privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei SEPK ir VTEK rekomendacijos. Statute taip pat įtvirtinta, kad SEPK prižiūri, kaip laikomasi šio bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo Statuto reikalavimų, SEPK turi teisę atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą.
Atsiųstame pranešime Kultūros ministerija teigia, kad politikas galbūt pažeidžia Politikų elgesio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Esą Seimo narys galbūt nenusišalina įstatymo nustatyta tvarka, daro įtaką dėl lėšų skyrimo organizacijoms, kurioms priklauso, daro įtaką renkant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą, tinkamai nedeklaruoja privačių interesų ir kt.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija mano, kad Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius tinkamai deklaravo visus sandorius, kuriuos privalo deklaruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Seimo narys Artūras Skardžius
Tačiau, komisijos nuomone, parlamentaras, nors neprivalėjo, bet galėjo deklaruoti ir žemės, ant kurios pastatyta vėjo jėgainė, subnuomos santykius.
„Mūsų komisija, įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad galėjo kilti interesų konfliktas subnuomojant žemę. (…) Taip pat noriu pažymėti, kad nėra nustatyta, jog Seimo nariai ar valstybės tarnautojas privalo subnuomos santykius deklaruoti, nes jie jiems gali būti ir nežinomi“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė.
Etikos sargai rekomendavo Seimo nariui Artūrui Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika.
„A. Skardžius iš tiesų nedalyvavo balsavimuose, jis nusišalindavo tiek komiteto, tiek Seimo posėdžių metu sprendžiant klausimus, susijusius su vėjo jėgainių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu. Jis elgėsi tinkamai ir mes taip pat rekomenduojame jam ir ateityje nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetikos klausimų svarstymu, neteikti pataisų ir siūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką“, – sakė R. Tamašunienė.
Žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija, kad Seimo narys A. Skardžius galimai proteguoja jo šeimai priklausančios žemės nuomininkų interesus valdžios institucijose ir galimai gauna iš to naudos.
Į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį atvykęs A. Skardžius sakė, kad tai „išgalvota, netikra žinia“. „Tai melaginga žinia, kurią aš skundžiu teismui“, – sakė A. Skardžius, manantis, kad taip yra siekiama sumenkinti jo, kaip politiko, įvaizdį.
Politikas tvirtino, kad jokių korupcinių įstatymų projektų dėl vėjo energetikos niekada neteikė, o jo teikti pasiūlymai susiję su viešojo intereso gynimu.
„Aš neteikiu jokių korupcinių įstatymų“, – tvirtino politikas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai nenumato pareigos deklaruoti subnuomos santykius.
„Deklaruoti, kas yra subnuomininkai mano žmonos nuomojamos žemės nuomininko, to nenumato Lietuvos įstatymai, nuomininkas neturi pareigos informuoti žemės savininką. (…) Tai neužsiiminėkime tokiomis interpretacijomis, tai yra neteisinis procesas. Jeigu bus reglamentuota, bus nustatyta tvarka, kad apie subnuomininkus, apie jų akcininkus privaloma pranešti, tai turi būti numatyta sutartyse, tada ir Seimo nariai deklaruos. Tai būtų tas pats, kai, pvz., išnuomojus pastatą, viešbučiui deklaruoti viešbučio gyventojus“, – žurnalistams aiškino A. Skardžius.
Šių metų birželio 20 d. Seimas priimdamas protokolinį nutarimą pavedė Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.
Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turėjo nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas Seime svarstant klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.
Seimas pavedė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.
Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Agnė Bilotaitė sukritikavo Teisingumo ministerijai pavaldaus Registrų centro vadovo sprendimą iš direktoriaus pavaduotojo pareigų atleisti ir iš karto į kitas pareigas priimti viešuosius ir privačius interesus supainiojusį ir todėl valstybės tarnyboje dirbti negalinti buvusį Teisingumo viceministrą Saulių Stripeiką.
