Seimo narys R. Šarknickas skundžiamas etikos sargams. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę Ritą Tamašunienę dėl parlamentaro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Roberto Šarknicko kūrybinės veiklos.

Ji norėtų išsiaiškinti, ar šis parlamentaras nepažeidė Konstitucijos bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Seimo narys R. Šarknickas plenarinio posėdžio metu pristatinėja ir pardavinėja savo knygą „Šarkos sielos šauksmas“, Seimo narė G. Skaistė klausia, ar tokia veikla yra pateisinama priežastis praleisti plenarinį posėdį? Ji domisi, ar parlamentaras, pardavinėdamas knygas, nepažeidė ir Konstitucijos, kurioje numatoma, kad Seimo narys gali gauti atlygį tik už kūrybinę veiklą, tačiau ne už pardavimus.

„Visuomenėje dažnai kyla diskusijų dėl papildomo atlygio, kurį Seimo nariai gali gauti už kūrybinę veiklą, teisingumo, tačiau šis „valstiečių-žaliųjų“ nario R. Šarknicko atvejis – išskirtinis. Seimo narys ne tik praleidžia posėdį, kad pristatytų savo knygą, tačiau ją ir pardavinėja į susitikimą susirinkusiems gyventojams, ir tai pats viešai pripažįsta publikacijoje. Negana to, jokių sandorių su leidyklomis nedeklaruoja, nors knyga išleista dar 2015 m. Manau, kad šiuo atveju Seimo Etikos ir procedūrų komisija, į kurią kreipiausi, turėtų išsiaiškinti ir pateikti išvadas, ar R. Šarknickas nepažeidė Konstitucijos ir ar knygos pardavimai iš tiesų yra pateisinama priežastis praleisti tiesioginį savo darbą“, – pažymėjo G. Skaistė.

TS-LKD narė taip pat prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti ir pateikti išvadą, ar R. Šarknickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, nedeklaruodamas dar 2015 m. išleistos, o pernai kitos leidyklos perleistos knygos sandorių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.31; 02:00

A. Skardžius ir toliau lieka dirbti Ekonomikos komitete. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimas patvirtino Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo išvadas dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklos.

Už jas antradienį balsavo 73 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.

Pats A. Skardžius piktinosi komisijos išvadomis, įžvelgdamas jose susidorojimą. Politikas tvirtino, kad neteikė jokių korupcinių įstatymų.

Tuo tarpu Seimo nario liberalo Eugenijaus Gentvilo nuomone, A. Skardžius vertas apkaltos.

„Nesusipykime dėl A. Skardžiaus, dabar yra pagrindas ir mechanizmai kalbėti apie tikrą politiko atsakomybę – apie apkaltą, siūlau susėsti ir aptarti“, – paragino kolegas E. Gentvilas.

Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.06; 00:02

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Norvaišis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas atliktas Teisingumo ministerijos pranešimo pagrindu. Teigta, jog R.Norvaišis nedeklaravo ryšio su Kalėjimų departamento Mokymo centre (KDMC) dirbančiu savo svotu. Esą jam galėjo iškilti interesų konflikto grėsmė, kai 2016 m. liepą jis laikinai pavadavo Mokymo centro direktorę jos atostogų metu ir galimai nenusišalino nuo sprendimų dėl savo svoto.

Kalėjimas

Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad, laikinai vadovaudamas KDMC, R.Norvaišis būtų priėmęs ar dalyvavęs priimant kokius nors su šiame centre dirbančio savo svoto darbo eiga susijusius sprendimus. Vien aplinkybė, kad juos sieja minėtasis ryšys, savaime nesuponuoja interesų konflikto atsiradimo, kadangi R.Norvaišio dukters sutuoktinio tėvas nėra priskirtinas artimų asmenų kategorijai, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Be to, tyrimo metu nenustatyta kitų duomenų (pvz., tarp jųdviejų sudarytų sutarčių, paskolų ar kt.), patvirtinančių tiesioginį R.Norvaišio privatų interesą. Atsižvelgiant į tai, jam nekilo pareiga savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti ryšio su savo svotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teigimu, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, VTEK kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.07; 03:00