Venesuelos vėliava

Karakasas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Nicolas Maduras sekmadienį užsipuolė Europos Sąjungos stebėtojus, stebėjusius Venesuelos vietos valdžios rinkimus, ir paneigė jų tvirtinimus, kad praėjusią savaitę vykusiame balsavime būta pažeidimų.
 
„Tie, kurie atvyko kaip priešai, Europos Sąjungos šnipų delegacija, nerado nė vieno įrodymo, kad galėtų kritikuoti rinkimų sistemą“, – sakė N. Maduras apie lapkričio 21 dieną vykusį balsavimą dėl gubernatoriaus ir mero postų.
 
Rinkimų nugalėtojais buvo paskelbti daugiausiai kandidatai, palaikantys N. Maduro vyriausybę.
 
Šiuose rinkimuose opozicinės partijos dalyvavo pirmą kartą nuo 2017 metų, nutraukdamos daugybę boikotų.
 
ES stebėtojų misija teigė, kad, nepaisant, jos teigimu, geresnių sąlygų nei ankstesniuose rinkimuose, ji pažymėjo, kad „nesilaikoma teisinės valstybės principų.“
 
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduras. EPA – ELTA nuotr.

Misijos vadovė Isabel Santos teigė, kad „kai kurie įstatymai turėjo įtakos sąlygų lygybei, rinkimų pusiausvyrai ir skaidrumui.“
 
N. Maduras, kurio išrinkimo 2018 metais nepripažįsta didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, vyriausybė iškovojo triuškinamą pergalę prieš savaitę vykusiame balsavime, kurį pirmą kartą per 15 metų stebėjo ES stebėtojai.
 
Tačiau socialistams padėjo tai, kad opozicijos grupėms nepavyko susivienyti aplink atskirus kandidatus siekiant atimti dalį valdžios ir kontrolės iš N. Maduro, kuris šaliai vadovavo taip, kad naftos turtingos šalies ekonomika buvo sužlugdyta.
 
„Skaldyk ir valdyk… Nemažai valstijų buvo prarasta dėl susiskaldymo ir nesugebėjimo pripažinti kylančių lyderių“, – AFP sakė apžvalgininkas ir universiteto profesorius Pedro Benitezas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.11.29; 00:10

Tbilisis, spalio 2 d. (AFP-ELTA). Praėjus dienai po buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sulaikymo, Sakartvele šeštadienį vyksta svarbūs vietos valdžios rinkimai. Įdėmiai sekama, kaip juose pasirodys valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ ir M. Saakašvilio įkurtas opozicinis Jungtinis nacionalinis judėjimas (UNM). M. Saakašvilis iš kalėjimo tviteryje ragino „visus eiti balsuoti, kad nebūtų prarastas nė vienas balsas“.
 
„Mano laisvė, tačiau dar svarbiau – Sakartvelo laisvė, visiškai priklausys nuo jūsų veiksmų ir nuo jūsų gebėjimo kovoti“, – sakoma buvusio prezidento žinutėje, skirtoje tautiečiams. Jau prieš tai jis sukvietė žmones sekmadienį į mitingą Tbilisyje.
 
53-ejų M. Saakašvilis nuo 2004 iki 2013 metų buvo Sakartvelo prezidentas, o tada paliko šalį. Jis, be kita ko, gyveno Ukrainoje, kur taip pat dalyvavo politikoje. Prieš pat vietos valdžios rinkimus M. Saakašvilis netikėtai grįžo į Sakartvelą, kur 2018 metais jam dėl piktnaudžiavimo valdžia už akių skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Vyriausybė Tbilisyje įspėjo M. Saakašvilį, kad jis grįžęs iš karto bus suimtas. Po sulaikymo penktadienį jis pradėjo bado streiką, sakė šalies žmogaus teisių komisarė Nina Lomdžarija, aplankiusi jį kalėjime.
 
Gruziją jau seniai yra ištikusi politinė krizė. Opozicija kalba apie sukčiavimą per parlamento rinkimus prieš metus, kuriuos nežymia persvara laimėjo valdančioji partija. „Sakartvelo svajonę“ 2012 metais įsteigė turtingiausias šalies žmogus Bidzina Ivanišvilis. Partija kaltinama naudojusis baudžiamosiomis bylomis, kad nutildytų opoziciją ir žurnalistus.
 
Būdamas prezidentas, M. Saakašvilis įgyvendino svarbias ekonomikos reformas, tačiau pradėjo ir pragaištingą trumpą karą su Rusija ir ėmė įgyti vis labiau autokratiškų bruožų. 2015 metais dėl tariamo piktnaudžiavimo valdžia buvęs prezidentas neteko Sakartvelo pilietybės.
 
Sakartvelo vietos valdžios rinkimai laikomi svarbiu išbandymu valdančiajai partijai, jie įdėmiai sekami šalyje ir užsienyje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.03; 07:36