Valdas Benkunskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Išrinktasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad daug kritikos ir dėmesio susilaukusi idėja siaurinti kai kurias sostines gatves buvo sugadinta dėl prasto įgyvendinimo. Pasak trečiadienį mero priesaiką duosiančio politiko, naujoji miesto valdžia imsis sprendimų, kad saugumui grėsmę keliančios kliūtys susiaurintose gatvėse būtų pašalintos.
 
„Turime turbūt chrestomatinį pavyzdį, kaip gera idėja yra sugadinama prastu įgyvendinimu. Ir čia bus iš tikrųjų, kitą savaitę pradėjus dirbti, vienas iš svarbiausių klausimų peržiūrėti ir panaikinti tas vietas, kurios pirmiausiai kelia grėsmę“, – LRT televizijai sakė V. Benkunskas.
 
Remigijaus Šimašiaus vadovaujamoje savivaldybėje vicemero pareigas ėjęs V. Benkunskas nesutiko, kad atsakomybę už klaidas siaurinant sostinės gatves turėtų prisiimti ir konservatoriai.
 
„Reikia labai aiškiai pasakyti, kad Tėvynės sąjunga, nors ir buvo nepilnas dvi kadencijas, šešerius su puse metų valdančioj koalicijoj, vadovaujant miestui Remigijui Šimašiui, bet šitų sričių, apie kurias jūs paklausėte, niekada nekuravo. Ir tikrai, na, net ir būnant koalicijoje negali žinoti, koks įvažiavimas ar koks žiedelis bus patvarkytas, kuris, kaip matom, dabar išsirutuliojo visa situacija, kelia grėsmę net ir saugumui“, – sakė V. Benkunskas.
 
Be to, teigė jis, savivaldybėje dėl gatvių siaurinimo nebuvo balsuojama.
 
„Nebuvo net politinio balsavimo kažkokio taryboje, čia administracinis klausimas, kuris atrodė gana rutininis“, – pridūrė išrinktasis meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.04.24; 00:30 

Šeštadienį aštuoniose skirtingose Vilniaus vietose buvo simboliškai atidengtos gatvių lentelės naujais pavadinimais.
Lietuvos Karalius Gediminas. Paminklo autoriai – Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak literatūros istoriko, teoretiko ir kritiko, humanitarinių mokslų dr. Algimantas Bučio – žinomi mūsų karalių ir karalienių bendravardžiai pakvietė atstatyti istorinę neteisybę. Valdovų vardų gatvėse Vilniuje buvo atidengtos simbolinės, istoriškai teisingos gatvių lentelės.
Karalius MINDAUGAS. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Iškilmingame atidengime dalyvavo ir ginkluoti Riteriai iš “Viduramžiai LT”, pasipuošę autentiškais XIVa. šarvais bei ginklais.
 
Pasak akcijoje dalyvavusiu storiko – „Mindaugas – vienintelis Lietuvos karalius? Netiesa. Jis – pirmasis katalikiškas Lietuvos karalius. O pagoniškoji Lietuva turėjo ne vieną karalių ir karalienę”.
 
Gedimino prospektas virto Karaliaus Gedimino g., o Jogailos – Karaliaus Jogailos g.
 
Karaliaus Gedimino g. lentelę atidengė aktorius Gediminas Storpirštis ir fotomenininkas Gediminas Žilinskas.
 
Karaliaus Jogailos g. lentelę atidengė renginių organizatorius Jogaila Morkūnas ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos moksleivis Jogaila Bartkus.
 
Mindaugo g. virto Karaliaus Mindaugo gatve. Simbolinę lentelę atidengė LRT žurnalistas Mindaugas Jackevičius ir Vilniaus m. Savivaldybės vyr. Architektas Mindaugas Pakalnis.
Literatūrologas, rašytojas dr. Algimantas Bučys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Algirdo g. virto Karaliaus Algirdo gatve. Lentelės atidengime dalyvavo menininkas Algirdas Gataveckas ir Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas Ramoška.
Algimanto Bučio veikalas „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje”
 
Vytenio g. virto Karaliaus Vytenio gatve. Karaliaus Vytenio gatvės lentelę iškilmingai atidengė televizijos laidų vedėjas Vytenis Sinkevičius bei televizijos laidų, muzikinių projektų režisierius bei vedėjas, scenaristas Vytenis Pauliukaitis.
 
Birutės g. virto Karalienės Birutės gatve. Vienintelės karalienės simbolinę lentelę atidengė operos solistė Birutė Vizgirda bei verslininkė Birutė Marozaitė.
 
Kęstučio g. virto Karaliaus Kęstučio gatve. Simbolinę lentelę šioje gatvėje atidengė operos solistas Kęstutis Alčiauskis.
 
Vytauto g. virto LDK Vytauto gatve. Paskutinę gatvės lentelę atidengė aktorius Vytautas Rumšas Jaunesnysis bei Seimo narys Vytautas Kernagis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.26; 06: 00 

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Sostinė plečia gatvių pavadinimus paaiškinančių lentelių tinklą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija nusprendė tokias lenteles įrengti Žirmūnų generolų vardais pavadintose gatvėse: Silvestro Žukausko, Vlado Nagevičiaus, Jurgio Kubiliaus, Jono Galvydžio, Povilo Lukšio ir Kazimiero Ladygos, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. 
 
„Vilnius – lyg Lietuvos istorijos knyga, muziejus po atviru dangumi. Tačiau dažnai pro tuos istorijos puslapius mes praeiname net nepastebėdami. Lentelės – dar viena priemonė pažinti Lietuvos, miesto istoriją. Šiuokart komisijos sprendimas skirtas Lietuvos kariuomenės istorijos puslapiams“, – komentavo Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Kamilė Šeraitė.
 
Tokios lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėtų namų jau įrengtos Jokūbo Jasinskio, Gegužės 3-iosios, Oršos mūšio, Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko gatvėse, Abiejų Tautų Respublikos plente. O idėja priminti istorinių asmenybių nuopelnus tokiu būdu kilo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir istoriko Norberto Černiausko diskusijose.
 
Generolas Silvestras Žukauskas (1860–1937) buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas, aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę.
Jonas Žemaitis – Vytautas. Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius. LGGRTC nuotr.
 
Generolas Vladas Nagevičius (1880–1954) aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą, Karo muziejaus pradininkas.
 
Generolas Jurgis Kubilius (1875–1961) – Lietuvos karo veikėjas, tarnavo pėstininkų daliniuose, dalyvavo Japonijos–Rusijos karo, I pasaulinio karo veiksmuose. 
 
Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas (1864–1943) – Lietuvos karinis, politinis bei visuomenės veikėjas. 
 
Povilas Lukšys (1886–1919) – pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę. 
 
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.

Kazimieras Ladyga (1893–1941) – nepriklausomos Lietuvos savanoris, pirmųjų dalinių organizatorius.
 
Vėliau tapo krašto apsaugos ministro pirmuoju padėjėju, kartu ir armijos vadu, suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 
 
Gatvių pavadinimus aiškinančios lentelės taip pat bus įrengtos Vlado Putvinskio-Pūtvio ir Marcelės Kubiliūtės gatvėse.
 
Vladas Putvinskis – Pūtvis (1873–1929) buvo visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. Šaulių sąjungos įkūrėjas, buvo jos pirmininkas. 
 
Marcelė Kubiliūtė (1898–1963) – Lietuvos visuomenės veikėja. Nepriklausomybės metais dirbo Lietuvos žvalgyboje. 1919 m. ėjo laikraščio „Nepriklausomoji Lietuva“ redaktorės pareigas. Rūpinosi lietuviais kariais, patekusiais į nelaisvę, ir lenkų valdžios suimtais vilniečiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.23; 14:23

Slaptai.lt archyve sukaupiau dar vieną pluoštą vaizdų, kurie užfiksuoti vaikščiojant po sostinės gatves, aikštes ir skverus. Tos nuotraukos – Jūsų dėmesiui.

Slaptai.lt nuotraukos

2022.09.29; 19:30

Sostinės gatvių pavadinimų istorijas pasakos lentelės ant pirmojo namo. Sauliaus Žiūros nuotr.

Vilniuje kuriama nauja tradicija – gatvių pavadinimų istorijas pasakos lentelės ant pirmuoju numeriu pažymėto gatvės namo. Penktadienį tokia lentelė įrengta Jokūbo Jasinskio gatvėje, kaip tik šeštadienį bus jo 260-osios gimimo metinės.
 
„Dažnai skubame savo miesto gatvėmis nė nežinodami, kodėl jos būtent taip pavadintos ir kokios istorijos glūdi po vardais lentelėse. O Vilniaus gatvės išties labai turtingos istorijomis. Kviečiame būti smalsiems, pažinti savo aplinką ir gilinti žinias. Sukakčių datos bus puiki proga tęsti gatvių pavadinimus aiškinančių lentelių įrengimą ir jų Vilniuje palaipsniui daugės”, – teigia sostinės meras Remigijus Šimašius.
 
Įrengti atminimo lentelę 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadui, generolui leitenantui, poetui J. Jasinskiui (1761-1794) pasiūlė Valstybės istorinės atminties komisijos narys, istorikas Norbertas Černiauskas. Sukilimo metu J. Jasinskis vadovavo Rusijos kariuomenės užimto Vilniaus išvadavimui, buvo šio miesto komendantas, Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.24; 06:58