Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pranešė, kad perves virš 1,4 tūkst. eurų, kurie buvo panaudoti reprezentaciniais tikslais jo atostogų metu, dar būnant sostinės vadovu. Jis prašo to nevadinti grąžinimu, nes, anot politiko, „grąžinti galima tik tai, kas paimta“.
 
„Suskaičiavau – iš viso per šiuos 8 metus mano panaudota Vilniaus mero reprezentacija atostogų metu sudarė 1407,67 eurų. Kiekvienas euras išleistas atstovauti miestą. Tačiau aš šią sumą pervesiu į savivaldybės sąskaitą. Kodėl – kviečiu paskaityti. Tik labai prašau nekalbėti ir nerašyti „Šimašius grąžino“, nes grąžinti galima tai, kas paimta“, – savo feisbuko paskyroje teigė R. Šimašius.
 
„Aš pervedu šias lėšas savivaldybei, o ne grąžinu, nes nei paėmiau, nei pasinaudojau, o panaudojau mero funkcijoms vykdyti. Suma ši gal ir nedidelė per aštuonerius metus, bet man nemaža – gyvenau juk iš mero atlyginimo. Nė vieno euro per visus metus nepanaudojau ir kaip Tarybos narys, netempiau nei savo, nei svetimų kuro čekių. Nors aišku, kad pasitaikydavo naudoti ir savo automobilį darbo reikmėms (ypač kai net priskirto vairuotojo paskutinius porą metų neturėjau, o per pandemiją juolab vairuotojai kitoms funkcijoms buvo deleguoti), ir ryšio išlaidas apmokėti, ypač karantino metu, ir kitų nedidelių išlaidų patirti“, – tvirtino jis.
 
ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas pastarąją savaitę paskelbė, kad buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, atostogaudamas Prancūzijoje, dengė patirtas išlaidas reprezentacinio fondo lėšomis.
 
Tęsiant sostinės politikų kanceliarinių išlaidų analizę, paaiškėjo, kad buvęs Vilniaus lyderis 2022 m. atostogų metu naudojosi reprezentacinio fondo finansais ir apmokėjo įvairias maisto produktų, suvenyrų, knygų išlaidas.
 
Jis nurodo, kad lankydamasis Prancūzijoje, R. Šimašius už 42 eurus įsigijo retų knygų, už 178 eurus – įvairių jūros gėrybių, beveik 72 eurus išleidžia pietums restorane „Cochon Bleu“, 164 eurus išleidžia akacijų medui.
 
Klausimų sukėlė ir kai kurių Vilniaus miesto taryboje dirbusių Laisvės partijai priklausančių politikų panaudotos tarybos nariams skirtos lėšos. Kaip skelbia naujienų portalas Delfi – sostinės savivaldybėje dirbę politikai už kanceliarines lėšas nuomojosi laikrodį bei padengė naktines keliones.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.06.16; 07:00

Stadiono bėgimo takelis. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad artėjančių metų sausio mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybei turėtų būti pristatytas numatomas daugiafunkcio komplekso, kartu su Nacionaliniu stadionu, projektas.
 
„Daugiafunkcio komplekso projektuotojai yra numatę pirminį projektą Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti sausio mėnesį“, – Eltai teigė V. Benkunskas.
 
Konservatorius pažymėjo, kad nepaisant kilusių trukdžių griaunant senąsias stadiono konstrukcijas ir nutraukus jų sprogdinimą, visi darbai vis tiek vyksta pagal planą ir iki statybų pradžios, kuri yra numatyta 2023 m. sausį, griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus įgyvendinti.
 
„Senųjų konstrukcijų griovimo darbai vyksta nuosekliai. Atsisakius sprogdinimo technologijos, rangovai grįžo prie pamatų demontavimo hidrauliniais kaltais“, – sakė vicemeras.
 
„Siekiant sumažinti triukšmo lygį ir sukelti kuo mažiau diskomforto aplinkiniams gyventojams, griovimo ir sklypo paruošimo darbus rangovai išdėstys iki statybos darbų pradžios“, – pridūrė jis.
 
V. Benkunskas aiškino, kad užsitęsę konstrukcijų griovimo darbai neturėjo įtakos ir galutinės koncesijos sąlygoms bei jos nesikeitė. Pasak jo, komplekso statybos, kaip ir yra įsipareigota, bus užbaigtos 2025 m.
 
„Galutinės koncesijos sąlygos nesikeitė. Koncesininkas yra įsipareigojęs komplekso statybas užbaigti 2025 m. Objekto pridavimas numatytas 2025 m. liepą“, – tvirtino kandidatas į Vilniaus merus.
 
ELTA primena, kad Vilniuje metų pradžioje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
 
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.
 
2021 m. spalio pradžioje projektas dėl naujo komplekso susilaukė palaikymo miesto Taryboje, taip uždegus žalią šviesą koncesijos sutarčiai, Nacionalinio stadiono techniniam projektavimui ir statyboms.
 
Sutartis iki pateikiant Tarybai buvo kiek pakoreguota, atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas pastabas. Nekeistas pats finansinis veiklos modelis: liko Vilniaus miesto savivaldybės metinio mokėjimo dydis, numatytas galutiniame pasiūlyme, o projekto vertė, įskaitant kapitalo investicijas, finansavimo kaštus, sudaro 146 mln. 185 tūkst. eurų (be PVM). Daugiau nei pusė šios sumos – projekto kapitalo investicijos.
 
Vyriausybės nutarime numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos maksimalių įsipareigojimų suma – 53,4 mln. eurų (su PVM). Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos.
 
Nacionalinio stadiono sostinės Šeškinės rajone projektavimas prasidėjo 1985 m., o pačios statybos – 1987 m. Tačiau jau 1993 m. statybos darbai buvo nutraukti. 2008 m. projektui buvo skirta dar 33,6 mln. eurų, tačiau statybos darbai nutrūko ir tą kartą.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.10.31; 07:16

Maskvos namai. Slaptai.lt

Kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas mano, kad sostinės savivaldybė turėtų ne inicijuoti „Maskvos namų“ griovimą, o su Rusija tartis dėl pastato perėmimo. Visgi, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad derybų su teroristine valstybe pripažinta Rusija negalima svarstyti. Pasak jo, pigiausias ir greičiausias sprendimas – šį pastatą nugriauti.
 
„Šiuo atveju siūlyčiau grįžti prie derybų su Vyriausybe ir perimti, pasikeisti Vilniaus miesto savivaldybės Maskvoje dalimis, nes Vilnius lygiai taip pat planavo statyti analogišką centrą“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Zuokas.
 
Kandidatas į Vilniaus merus teigia, kad nereikėtų maišyti Maskvos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos, todėl politikas ragina derėtis dėl „Maskvos namų“ perėmimo.
 
„Jūs turite pradėti derybas bent jau su tais atstovais, kurie yra registruoti Vilniaus mieste, Lietuvos valstybėje ir veikia pagal Lietuvos įstatymus. O kalbant apie teismo nugriovimo sprendimą – teismas pasisakęs dėl vieno aukšto. Tai netgi jūsų kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą yra tik feisbukinis burbulas, nes taip, teismas gali priversti nugriauti vieną aukštą“, – akcentavo A. Zuokas.
 
„Dėl kitų aukštų vienaip ar kitaip reikės arba toliau bylinėtis, arba ieškoti tam tikrų sprendimų. Mes ne Rusija, čia vis dėlto galioja tam tikri įstatymai, tam tikros taisyklės, o ne kažkokie dalykai“, – pridūrė jis.
 
A. Zuokas taip pat pabrėžia, kad V. Benkunsko pareiškimai, kad „Maskvos namus“ reikėtų vadinti šnipų namais, yra visiškai nelogiški.
 
„Jūsų pasakymas – pastatą vadinti šnipų namais – yra vaikų pasakos. Šiuo atveju, ne pastatas yra šnipas, o asmenys, kurie ten turėtų ir galėtų vykdyti tam tikrą veiklą. O šiaip jau logiškai mąstant, jeigu logikos niekas iš jūsų mąstymo neatėmė – tai netgi VSD, matyt, jums parašytų padėką, jeigu visi šnipai sėdėtų vienoje viešoje vietoje, negu kad šiandieną jie išsibarstę po visą Vilnių“, – sakė A. Zuokas.
 
„Todėl nespekuliuokite ir nevelkite, ko nereikia, šį pastatą savivaldybė gali civilizuotai, teisėtai (…) derantis perimti ir turėti ten ukrainiečių mokyklą“, – akcentavo jis.
 
Savo ruožtu į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo kreipęsis V. Benkunskas akcentuoja, kad su teroristine valstybe derybos neturėtų vykti.
 
„Derybas vesti su teroristine valstybe, aš nežinau, gal jūs turite daugiau ten ryšių ir kanalų, bet mes iš esmės nei ambasados, nei diplomatiniame korpuse nebeturime bendradarbiavimo kanalų. Ir, man atrodo, kad čia politinės valios klausimas yra labai aiškus – kad šnekėtis su tais, kurie pripažįsta tik ginklą ir jėgą, žudo nekaltus gyventojus mūsų kaimynystėje šitame laikotarpyje yra labai keista girdėti“, – LRT radijui teigė V. Bnekunskas.
Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dėl to nugriovimas yra greičiausias ir pigiausias kelias šią teritoriją sutvarkyti ir išvalyti“, – sakė jis.
 
Vilniaus vicemero teigimu, „Maskvos namų“ nugriovimas kainuotų apie 200-300 tūkst. eurų.
 
ELTA primena, kad V. Benkunskas pranešė, jog kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo.
 
Atsižvelgdamas į „Maskvos namų“ projekto neatitikimus miesto detaliajame plane nustatytiems reikalavimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. statybos leidimą pripažino negaliojančiu.
 
Teismas naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statiniui pertvarkyti nustatė trejų metų laikotarpį, kurį vėliau pratęsė iki 2022 m. balandžio 16 d., o statinio neįteisinus – įpareigojo VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai Vilniuje“ jį nugriauti iki 2022 m. spalio 16 d.
 
Įstaigai nenugriovus šio statinio, tokią teisę įgijo Statybos inspekcija.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.10.29; 08:47

Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniuje, prie įėjimo į Vingio parką, apie keturiasdešimt aktyvistų surengė protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą fejerverkų poveikį. Renginio iniciatoriai – organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ bei Lietuvos žaliųjų partija.
 
Anot pastarosios politinės jėgos pirmininkės Ievos Budraitės, nėra jokios naudos iš šeštadienio vakarą sostinėje vyksiančios pramogos – „Vilniaus fejerija“. Maža to, šis įvykis, tikino politikė, gali gąsdinti pabėgėlius iš Ukrainos.
 
„Šiandien oro sąlygos ypač nepalankios išsisklaidyti teršalams, kuriuos sukels „Vilniaus fejerija“. Tai komercinis renginys, kuris vyksta visų mūsų gerovės sąskaita. Taip pat ir gamtos, kuri čia, Vingio parke, yra ypač turtinga. Galiausiai sąskaita gyventojų, tiek aplinkinių, tiek miesto svečių, tiek karo pabėgėlių iš Ukrainos. Mes manome, kad krautis pelną visų sąskaita nėra sąžininga“, – Eltai teigė I. Budraitė ir pažymėjo, kad Vilnius miesto savivaldybė nesilaiko anksčiau duoto įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams.
 
„Vilniaus miesto savivaldybė iš tiesų apgavo savo gyventojus pažadėdama, kad daugiau tokių renginių nebus“, – teigė ji.
 
Panašius argumentus prieš renginį „Vilniaus fejerija“ išsakė ir protesto akcijoje sudalyvavęs komikas, visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas.
 
„Savivaldybės nihilizmas darosi akivaizdus. Mes turime problemą, kad Vilniaus savivaldybė remiasi labai formaliais aspektais ir bijo parodyti vertybinį stuburą“, – Eltai sakė jis.  
 
„Dabar daug pabėgėlių iš Ukrainos, nesuprantu kam reikia daryti šį triukšmą. Antras dalykas… Jei mes solidarizuojamės su Ukraina, tai bent šiais metais nereikėtų daryti tokio renginio. Be to, yra ir ekologinis argumentas“, –teigė O. Šurajevas, dar kartą pažymėdamas, kad renginio sukuriama pridėtinė vertė yra labai abejotina.
 
Į protesto renginį susirinkę aktyvistai laikė palaktus su užrašais, kuriuose akcentuotos žaliosios vertybės: „Stop pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Stop triukšmui“, „Vilniau, ar matai, skęsta dūmuose tavo pažadai“. Taip pat raginimai atsižvelgti į Vilniuje apsistojusius pabėgėlius iš Ukrainos: „Ukrainos vaikai bijo“, – rašoma viename iš aktyvistų laikytų plakatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.26; 07:00

Petras Cvirka. Paminklas; Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Po Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo išbraukti sostinėje esantį rašytojo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro šio objekto likimas priklausys nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo. Tačiau net ir miesto valdančiojoje koalicijoje nėra vienareikšmiško sutarimo, ar šiuo metu derėtų balsuoti už P. Cvirkos paminklo nukėlimą.
 
Valdančiosios Vilniaus savivaldybės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Kamilė Šeraitė tvirtina vienareikšmiškai palaikanti, kad paminklas būtų nukeltas, o ji pati sako ties šiuo klausimu dirbusi visą šią kadenciją.
 
„Jau seniai atėjo laikas. Tikimės, kad pagaliau neliks Vilniaus centre šio komunistinio paminklo“, – Eltai sakė K. Šeraitė.
 
Tačiau kiek nuosaikesnės pozicijos laikosi didžiausios valdančiosios Laisvės partijos frakcijos tarybos narė Deimantė Rimkutė. Jos manymu, sostinės valdžia pirmiausiai turėtų rasti atsakymą, ką reikėtų daryti su skveru, kuriame dabar stovi P. Cvirkos paminklas.
 
„Tai, ką su ta skulptūra daryti yra antras klausimas, bet pirma turbūt reikėtų nuspręsti, kas ten turėtų stovėti ir kokias prasmes mes norėtume kurti, kokią istorinę atmintį puoselėti“, – teigė D. Rimkutė.
 
G. Jaunius: diskusijų etapas artėja prie pabaigos
 
Tai, kad tarybos narių pozicijos dėl P. Cvirkos paminklo likimo išsiskiria, iliustruoja ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos istorinės atminties komisijos sprendimai. Jos pirmininkas Gediminas Jaunius pasakojo, kad dauguma komisijos narių sutaria, jog P. Cvirkos paminklo nederėtų palikti visiškai nepaliesto. Tačiau, kaip aiškina G. Jaunius, pozicijos išsiskyrė sprendžiant, ar paminklą reikėtų nukelti iš karto, ar pirmiausiai derėtų paieškoti tam tikrų sprendimų, kaip pakeisti šio objekto skleidžiamą žinią.
 
„Istorinės atminties komisija pritaria, kad palikti taip, kaip yra, nėra geras sprendimas. Tik sprendėme, ar iš karto nukelti, ar ieškoti kažkokio perkontekstualizavimo kelio. Buvo padaryti tyrimai ir išvada, kad visuomenė iš tiesų pasiskirsčiusi šiuo klausimu į lygias dvi dalis. Vieni kategoriškai už tai, kad turi būti išvežtas, kiti – kad paliktas, galbūt su ta mintimi, kad turėtų būti dekonstruotas“, – Eltai komisijos poziciją pristatė G. Jaunius, kartu pridurdamas, kad buvo sulaukta ekspertų rekomendacijos inicijuoti išsamią diskusiją dėl šio paminko.
 
„Ekspertai rekomendavo surasti būdą visuomenei diskutuoti. Kadangi visuomenė nepasiruošusi nei vienam, nei kitam sprendimui, nes visais atvejais tai būtų nesėkmingas sprendimas visuomenės susitarimo atžvilgiu. Ekspertai matė diskusijos poreikį, kad atskiros visuomenės grupės turėtų laiko, progos išsidiskutuoti, išsisakyti, ieškoti geriausio sprendimo“, – pasakojo Laisvės partijos frakcijos narys.
 
Pats G. Jaunius mano, kad šiuo klausimu pakankamai kokybiška diskusija jau įvyko ir jau atėjo laikas ieškoti tolesnių sprendimų.
 
„Aš asmeniškai vertinu, kad tam tikras diskusijos etapas artėja prie pabaigos, kur reikalingas tolesnis judėjimas, neliekant užstrigus šitoje situacijoje“, – mano jis.
 
Nori matyti visus sprendimus bendrame kontekste
 
Kaip pasakojo G. Jaunius, trečiadienį vyksiančiame istorinės atminties komisijos posėdyje turėtų būti suformuojama komisijos pozicija dėl P. Cvirkos paminklo likimo, tačiau tuo pačiu priduria, kad savivaldybės administracija yra linkusi palaikyti šio objekto patraukimo iš dabartinės vietos idėją.
 
„Dabartinis sprendimas, kuris dabar besiformuluoja vykdomojoje savivaldybės valdžioje – vis dėlto nukelti skulptūrą, atsižvelgiant į Kultūros ministerijos sprendimą bei Nacionalinio muziejaus sutikimą skulptūrą priglausti. Man atrodo, sprendimas yra savalaikis ir gana nuosaikus“, – aiškino komisijos pirmininkas.
 
Tačiau jis kartu ir pridūrė, kad būtina atsakyti į klausimą, kaip Vilniaus Naujamiesčio rajone esantis Petro Cvirkos skveras atrodys laikinuoju periodu, nukėlus paminklą. Tarybos narys laikosi pozicijos, kad prieš balsuojant dėl paminklo patraukimo iš dabartinės vietos, pirmiausiai derėtų suformuoti ilgalaikę skvero viziją.
Vilniaus miesto savivaldybė
 
„Norėčiau matyti visus veiksmus bendrame kontekste. „Neužsiciklinti“ tik ant vieno tikslo, kad žūtbūt reikia išvežti paminklą, o kaip bus po to, taip jau bus. Man atrodo, kad visi veiksmai yra svarbūs. Jeigu bus priimtas sprendimas taryboje paminklą nukelti, tai tokiu atveju turi būti aišku, kaip mes paliekame tą skverą laikinuoju laikotarpiu, ir iš karto toliau tęsti diskusijas dėl ilgalaikės skvero vizijos“, – savo poziciją dėstė istorinės atminties komisijos pirmininkas.
 
„Labai svarbu žiūrėti, o kaip gi tas skveras atrodys. Nes vis dėlto išrauti ir palikti taip tikrai nėra kelias“, – pridūrė G. Jaunius.
 
D. Rimkutė: pirmiausiai reikėtų apsispręsti, kas stovės vietoje P. Cvirkos paminklo
 
Panašios pozicijos kaip ir istorinės atminties komisijos pirmininkas laikosi D. Rimkutė. Tarybos narė sako suprantanti, kodėl P. Cvirkos asmenybė kelia tiek aistrų, tačiau tuo pačiu pažymi, kad Vilniaus centre esantis sovietinis paminklas yra pastatytas ne už literatūrinius, o už politinius šio rašytojo nuopelnus.
 
Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytauto Visocko) nuotr.

„Natūralu, kad Cvirkos paminklas paliečia skaudžius istorinius kampus, atsižvelgiant į tai, jog Cvirka nuo pirmųjų dienų kolaboravo su Maskva, būdamas fiktyvus liaudies seimo sekretorius, jis pasirašė deklaraciją, kuria Lietuvoje buvo patvirtinamas sovietinės santvarkos įvedimas. Paminklas, kuris yra pastatytas, šiandien jis labiau už nuopelnus, kurie atsirado kolaboruojant su sovietine valdžia, o ne už literatūrinius nuopelnus“, – pasakojo D. Rimkutė.
 
Tačiau Laisvės partijos politikė pabrėžia, kad sprendžiant šio paminklo klausimą nederėtų pasielgti taip pat, kaip buvo daroma keturių sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų atveju.
 
„Į šią situaciją reikėtų pažvelgti kitaip, nei buvo su Žaliojo tilto skulptūromis, laikytis kitokios strategijos. Pirma, apsispręsti, kas šioje vietoje turėtų stovėti po Petro Cvirkos, tačiau visame svarstymo etape neatmesti ir idėjos, kaip galima šią erdvę įprasminti, paliekant skulptūrą, suteikiant platesnį istorinį kontekstą. Užsienyje yra tokių istorinės atminties pavyzdžių. Man atrodo, reikia išlaikyti tą atvirumą ir daugiau diskusijų su kultūros ekspertais, kokie sprendimai galėtų būti įgyvendinami“, – mano Vilniaus miesto politikė.
 
Tačiau tokiam Laisvės partijos frakcijos narės požiūriui nepritaria konservatorė K. Šeraitė. Ji sako nemananti, kad P. Cvirkos paminklą nukelti turėtų trukdyti tai, jog nėra aišku, ką ketinama daryti pačiame skvere.
 
„Nesutikčiau su tuo. Manau, kad tikrai galime iškelti paminklą, jog jis nebekeltų diskusijų, tos diskusijos, ar paminklas ten turi būti, ar neturi, nėra reikalingos. Turėjome 30 metų tokioms diskusijoms. Laikas priimti sprendimus, o kas gali ten atsirasti ateityje, tai priklausys ir nuo paties skvero rekonstrukcijos. Turbūt ir nuo skvero pervadinimo, nes jeigu ten neliks Petro Cvirkos paminklo, tai nebereikės ir skvero vadinti Petro Cvirkos skveru“, – įsitikinusi TS-LKD frakcijos tarybos narė.
 
K. Šeraitė: meninių sprendimų paieškai buvo pakankamai laiko, o dabar laikas svarstyti paminklo iškėlimo klausimą
 
Valdančiojoje koalicijoje esančių tarybos narių požiūris išsiskiria ir dėl idėjos, kad paminklą būtų galima palikti dabartinėje vietoje, tačiau meninėmis priemonėmis jam suteikti visiškai kitokią prasmę. D. Rimkutė tikina, kad sprendžiant šį klausimą nereikėtų apsiriboti vien paminklo griovimo idėja, tačiau apsvarstyti klausimą, kaip Vilniaus centre esančiame skvere sukurti Lietuvos istorinį naratyvą skleidžiančią žinią.
 
Grūto parko eksponatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Man atrodo, kad diskusija apie Petrą Cvirką turėtų būti nukreipta ne į skulptūros griovimą, bet pirmiausiai į naujų prasmių toje erdvėje sukūrimą ir būtent tokių prasmių, kurios atitiktų ir derėtų mūsų istorinį naratyvą, o ne saugotų sovietinius kolaborantus“, – tvirtino Laisvės partijos frakcijos tarybos narė.
 
Tačiau visiškai kitokio požiūrio laikosi TS-LKD politikė, sakanti, kad tokio sprendimo, apie kurį kalba koalicijos partnerė D. Rimkutė, savivaldybei rasti iki šiol nepavyko. Todėl, jos manymu, jau atėjo laikas pereiti prie paminklo perkėlimo klausimo.
 
„Šių idėjų nebesvarstome. Turėjome dvejus metus taryboje ir istorinės atminties komisijoje tas idėjas pasvarstyti. Toks projektas nepavyko, tad manome, kad jau laikas tiesiog eiti su paminklo iškėlimo klausimu“, – įsitikinusi K. Šeraitė, kartu primenanti, kad dėl paminklo konteksto keitimo Lietuvos kultūros tarybai buvo siūlomi du projektai.
 
„Lietuvos kultūros tarybai buvo teiktos paraiškos du kartus, dėl diskusijų, meninių sprendimų, ką galima padaryti su šiuo paminklu. Jiems nepavyko gauti finansavimo, tad aš manau, kad atsakyta į visus klausimus, ar tokių diskusijų ir dar kažkokių kitokių meninių dirbtuvių reikia“, – pridūrė konservatorė.
 
TS-LKD frakcijos narė taip pat sako, kad meninių sprendimų, paliekant objektą dabartinėje vietoje, nederėtų ieškoti, kadangi paminklą derėtų palikti tokį, kokį jį sukūrė skulptorius Juozas Mikėnas.
 
„Mes visgi laikomės pozicijos, kad nereikia daryti kažko naujo iš gerbiamo skulptoriaus paminklo, ir tegul jis būna toks, koks jis yra. Mes tikimės, kad pavyks perduoti jį Nacionaliniam muziejui ir jie nuspręs, ką su juo daryti, o mums svarbu jį tiesiog iškeldinti iš Vilniaus miesto centrinės aikštės“, – sakė K. Šeraitė.
 
Savivaldybės taryboje dėl šio klausimo tikisi balsuoti jau už kelių savaičių
 
Konservatorė laikosi pozicijos, kad diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo istorinės atminties komisijoje jau pakanka ir galiausiai atėjo laikas sprendimą priimti savivaldybės tarybai.
Vienas iš Grūto parko eksponatų. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Manau, kad Petro Cvirkos paminklo klausimas gali keliauti tiesiai į tarybą. Tuomet būtent tarybos nariai apsispręs, ar paminklo toje vietoje turi nebelikti“, – tvirtino TS-LKD frakcijos tarybos narė, kartu patikslindama, kad balsavimą šiuo klausimu ketinama inicijuoti jau už kelių savaičių.
 
„Rugsėjo 14 dienai tikrai inicijuosime sprendimą dėl paminklo iškeldinimo iš Petro Cvirkos skvero“, – kalbėjo K. Šeraitė.
 
ELTA primena, kad rugpjūčio 24 d. priimtą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą išbraukti rašytojo P. Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro sveikino ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
 
„Sveikiname vertinimo komisijos priimtą sprendimą, kuri šiandien pirmą kartą naujos sudėties susirinko į posėdį. Vilniaus miestui jis yra labai ilgai lauktas ir po ilgų diskusijų pagaliau priimtas. Petro Cvirkos paminklas šiandien neteko teisinės apsaugos, valstybė jo nebesaugo. Tai atveria galimybes miestui pirmiausiai pradėti diskusijas dėl paties skvero sutvarkymo, nukeliant paminklą į kitą vietą“, – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Benkunskas.
 
Grūto parko eksponatas. Keturi komunarai, už antilietuvišką veiklą sušaudyti Prezidento Antano Smetonos valdymo metu. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Konservatorius tuomet pažymėjo, kad artimiausiu metu savivaldybės taryboje ketinama svarstyti rezoliuciją dėl paminklo nukėlimo.
 
„Mes artimiausiame tarybos posėdyje žadame priimti rezoliuciją, kuri įpareigos administraciją padaryti visus techninius klausimus ir paminklą perkelti į kitą vietą. Šis paminklas šitame skvere turėtų daugiau nebestovėti“, – aiškino jis.
 
Vicemero teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
 
„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo meto jos vis dar saugomos „Grindos“ teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – pasakojo V. Benkunskas.
 
Tuo metu kultūros ministras Simonas Kairys po Kultūros paveldo tarybos sprendimo paskelbimo aiškino, kad jo išnagrinėto prašymo tikslas ir buvo nebetaikyti valstybės apsaugos šiam objektui.
 
Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Mano tikslas buvo, kad šis paminklas, kuris tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o tiesiog yra sovietinės politikos simbolis, tai kad jo šiuolaikinė Lietuva nesaugotų kaip valstybės kultūros vertybės“, – tuomet kalbėjo S. Kairys.
 
Kultūros ministras sako, kad tolesnis paminklo likimas yra Vilniaus miesto savivaldybės rankose. Visgi jis tuo pačiu pabrėžė, kad laikas priimti sprendimus jau atėjo.
 
„Reikia apsispręsti, ar mes jį norime gerbti kaip rašytoją, ar mes šitą objektą traktuojame kaip blogą dalyką, rodantį tikrai bjaurų mūsų istorijos laikotarpį. Situacija yra labai paprasta: arba mes sakome, kad jis mums tinka, arba mes sakome, kad jis mums netinka“,– teigė S. Kairys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.03; 08:32

VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.

Atsižvelgiant į tendencijas Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse, smurto išpuolių tikimybė protesto akcijų metu dabar yra padidėjusi. Tokį vertinimą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.
 
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
 
Analizuojant rugpjūčio 10 d. prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“, – teigiama VSD pateiktame vertinime.
 
Jame taip pat konstatuojama, kad per COVID-19 pandemiją įvairiose Vakarų valstybėse suintensyvėjo sąmokslų teorijų apie „visuotinę kontrolę“ sklaida, nepasitikėjimas institucijomis ir protestai prieš įvestus viešo bei privataus gyvenimo apribojimus.
 
Tokių spontaniškai iškilusių protesto judėjimų organizatoriai paprastai nesiekia įgyvendinti savo tikslų neteisėtomis priemonėmis, tačiau protestais bando pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios socialinius neramumus. Vykstant taikiems masiniams protestams agresyviai nusiteikusios ir ekstremistinės grupės dažnai siekia užimti valstybės institucijų pastatus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sukelia riaušes.
 
Panašios tendencijos fiksuojamos Lietuvoje. Protestuojama prieš COVID-19 prevencijai skirtus apribojimus, „Stambulo konvenciją“, iniciatyvą priimti tos pačios lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, nelegalių migrantų apgyvendinimą ir kitus Lietuvos visuomenei aktualius klausimus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto atsakymo neįslaptintoje dalyje. Atsakyme taip pat pateikiama ir riboto naudojimo informacija.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
VSD ir anksčiau šiemet (kovą ir gegužę) yra pateikusi įslaptintų žvalgybos produktų, kuriais informavo Vilniaus merą apie protesto judėjimų susikūrimą ir socialinių neramumų rizikų atsiradimą.
 
VSD pagal savo kompetenciją renka ir analizuoja žvalgybos informaciją apie antikonstitucinių grupių ir priešiškų užsienio valstybių bandymus išnaudoti protesto judėjimą bei sukelti socialinius neramumus. Bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, VSD siekia užkardyti antikonstitucinę veiklą, analizuoja ir prognozuoja socialinius procesus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.30; 14:48

Petras Cvirka. Paminklas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sveikina Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą išbraukti rašytojo Petro Cvirkos paminklą sostinėje iš Kultūros vertybių registro. Vicemeras tikisi, kad paminklą artimiausiu metu pavyks nukelti.
 
„Sveikiname vertinimo komisijos priimtą sprendimą, kuri šiandien pirmą kartą naujos sudėties susirinko į posėdį. Vilniaus miestui jis yra labai ilgai lauktas ir po ilgų diskusijų pagaliau priimtas. Petro Cvirkos paminklas šiandien neteko teisinės apsaugos, valstybė jo nebesaugo.
 
Tai atveria galimybes miestui pirmiausiai pradėti diskusijas dėl paties skvero sutvarkymo, nukeliant paminklą į kitą vietą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Benkunskas, kartu pridurdamas, kad artimiausiu metu savivaldybės taryboje ketinama svarstyti rezoliuciją dėl paminklo nukėlimo.
 
„Mes artimiausiame tarybos posėdyje žadame priimti rezoliuciją, kuri įpareigos administraciją padaryti visus techninius klausimus ir paminklą perkelti į kitą vietą. Šis paminklas šitame skvere turėtų daugiau nebestovėti“, – aiškino jis.
 
Vicemero teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
 
„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo meto jos vis dar saugomos „Grindos” teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – pasakojo V. Benkunskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 07:00

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) prieš kelis mėnesius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti, ar sostinės savivaldybės pareigūnai nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, nepažeidė teisės aktų. Dabar LSDP dėmesį patraukė ir tai, kad naujosios Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmonos, architektės Gilmos Teodoros Gylytės įmonės yra laimėjusios ne vieną pelningą savivaldybės konkursą. Socialdemokratai ketina išplėsti jau anksčiau jų inicijuotą tyrimą dėl galimo nepotizmo ir korupcijos Vilniaus savivaldybėje, kuri, jų vertinimu, „genda nuo galvos“.
 
„Dėl giminystės ir draugystės poveikio sostinės savivaldybės sandoriams socialdemokratai jau prieš kelis mėnesius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). „Dabar iškilo ir „meilės“ faktoriaus klausimas“, – pranešime spaudai teigia LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.
 
Socialdemokratui susirūpinimą kelia ir kai kurių sostinės NT vystytojų pareiškimai.
 
„Ne mažesnį susirūpinimą už būsimos sutuoktinės įmonei išmokėtus vilniečių pinigus kelia ir Vilniaus architektų teiginiai apie tai, kad nekilnojamojo turto vystytojai, kurie bendradarbiauja su naujosios R. Šimašiaus žmonos įmone, savo projektus savivaldybėje suderina gerokai lengviau nei kiti. Jeigu tokie teiginiai pasitvirtintų, galėtume kalbėti apie gan akivaizdžią korupcinę schemą, kurioje už palankius sprendimus yra atsiskaitoma su tarpininkų pagalba“, – sako P. Pinelis, kartu pabrėždamas, kad savivaldybė taip esą „pramušė dugną“.
 
„Po žurnalistų atliktų tyrimų aiškėja, kodėl meras taip atlaidžiai žiūrėjo į tai, kad Vilniaus savivaldybės užsakymus laimi jos tarnautojų ar jų giminaičių įmonės. Paaiškėję nauji faktai apie mero žmonos įmonės sėkmę, jos „auksines“ idėjas, už kurias savivaldybė sumokėjo šimtus tūkstančių, rodo: pramuštas dugnas. Jau net nebeišeina klausti, kas toliau“, – sako P. Pinelis.
 
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojos socialdemokratės Rasos Budbergytės dėmesį patraukė dabartinės mero R. Šimašiaus žmonos įmonei sumokėta 768.350,00 eurų suma už „mokslo paskirties pastato (gimnazijos) architektūrinės idėjos projektinį pasiūlymą“.
Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
 
„Neaišku, už ką tie pinigai sumokėti. Jeigu, kaip skelbiama, už „architektūrinės idėjos projektinį pasiūlymą“, t. y. už idėją, tai verta griebtis už galvos. Kažkoks kosmosas. Net ir už realius gimnazijos projektavimo darbus tokia kaina būtų netikėta, o čia – „idėjos pasiūlymas“, – stebisi parlamentarė.
 
„Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad sostinės savivaldybės skelbiamus konkursus laimi Vilniaus savivaldybės tarnautojų, jų sutuoktinių ir giminaičių įmonės, o pastarieji netgi neteikia viešų ir privačių interesų deklaracijų, nors tai daryti privalo, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas kreipėsi į VTEK prašydamas ištirti, ar Vilniaus savivaldybės pareigūnai nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, ar nepažeidė teisės aktų. Socialdemokratai dabar dar nuodugniau aiškinsis visas aplinkybes,  leidžiančias įtarti galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, šįkart jau ir paties mero bei jo žmonos“, – rašoma LSDP pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.03; 09:47

Adas Jakubauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausybėje, darbo grupės posėdyje, nebuvo priimtas sprendimas dėl Lukiškių aikštės valdymo. Darbo grupė sprendimą žada priimti penktadienį.
 
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad dabar darbo grupės pagrindinis tikslas suformuluoti, kaip tinkamai įgyvendinti įstatymą.
 
„Įstatymo įgyvendinimo nuostatos yra įvairialypės, jos įtraukia ir aikštės valdymo klausimus, ir įvairius kitus klausimus, kuriuos kelia įstatymas. Mums svarbiausia suformuluoti, kaip įstatymą tinkamai įgyvendinti. Apsvarstėme tikrai įvairius siūlymus, įvairius klausimus, nusprendėme dar kartą susitikti rytoj ir galutinai suformuluoti siūlymus“, – žurnalistams po darbo grupės posėdžio teigė M. Kvietkauskas.
 
Kultūros ministras pripažįsta, kad vienas iš svarstomų variantų yra perduoti aikštės valdymą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC).
 
M. Kvietkauskas taip pat pripažįsta, kad į penktadienį numatytą darbo grupės posėdį dėl Lukiškių aikštės valdymo Vilniaus savivaldybės atstovai nekviečiami.
 
„Mes turime priimti principinius sprendimus jau darbo grupės sudėtyje, esame gavę savivaldybės pozicijas raštu, jas taip pat aptarinėjome, įvertinome“, – sakė ministras.
 
Lukiškių aikštėje kadaise stovėjo ši šiaudinė skulptūra. Slaptai.lt nuotr.

Savo ruožtu LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas teigia, kad darbo grupės posėdžio metu buvo išgrynintos trys idėjos.
 
„Kad reikia papildyti Lukiškių aikštės įstatymą, reikia tęsti pokalbius su savivaldybe dėl galimo panaudos pratęsimo ir prašyti Vyriausybę įvertinti dėl tolimesnio galimo panaudos gavėjo pakeitimo“, – idėjas pristatė A. Jakubauskas.
 
LGGRTC direktorius taip pat akcentuoja, kad jo vadovaujamas centras būtų pajėgus valdyti Lukiškių aikštę.
 
„Jeigu būtų Vyriausybės sprendimas ir būtų taisytas įstatymas – taip. Bet aš nenorėčiau spekuliuoti, geriausiai būtų kalbėti po to, kada bus priimtas sprendimas“, – teigė jis.
 
Paklausas, ar LGGRTC rūpintųsi ir Lukiškių aikštės priežiūra, A. Jakubauskas akcentavo, kad jo vadovaujamas centras būtų atsakingas tik už aikštės valdymą.
 
„Iš pradžių buvo pasiklysta formuluotėse: priežiūra ir valdymas. Priežiūra, be jokios abejonės, atpuola, nes mes tikrai ne medžių genėtojai ir sniego valytojai, bet valdymas, kada yra aikštė įveiklinama ir Genocido centras tampa aikštės valdytoju, tada taip, mes būtume pasirengę“, – teigė jis, akcentuodamas, kad aikštės priežiūra rūpintųsi pasamdyta įmonė.
 
ELTA primena, kad rugpjūčio 1 d. įsigaliojo kontraversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.
Lukiškių aikštėje privalo stovėli Laisvės karys. Slaptai.lt nuotr.
 
Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai, skubos tvarka buvo priimtas po to, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai bei kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.
 
Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pasak priimto įstatymo, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m.
 
Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.18; 07:16

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino, kad ketvirtadienį žiniasklaidoje aptariama situacija dėl susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui priklausančio namo Trakuose rekonstrukcijos aplinkybių tarnybai yra žinoma. STT patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, bet įtarimai dar niekam nėra pareikšti.
 
„Šiandien viešai aptariama situacija STT yra žinoma. Yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimo metu siekiama patikrinti duomenis, surinkti papildomą informaciją ir įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne. Detalesnė informacija kol kas nėra teikiama, siekiant nepakenkti išsamiam aplinkybių nagrinėjimui“, – Eltai raštu atsakė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
 
R. Keblienė taip pat atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kitais atvejais, sprendimas STT, kada pranešti visuomenei apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, priimamas, kai manoma, kad viešas informacijos pateikimas nepakenks tyrimo sėkmei.
 
Ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. eurų vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas parodo, kad ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikintis ministru. Premjeras taip pat sako nematantis jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.
 
Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad taip pat netiki atlikto tyrimo objektyvumu, ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:26

Sostinės vicemeras Vytautas Mitalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visuomenei atkreipus dėmesį į sparčiai akyse nykstantį didžiausią Lietuvoje Vilniaus romų taborą, sostinės vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad procesai vyksta sklandžiai. Jo teigimu, taboro iškraustymas inicijuotas jau anksčiau, o dabar matomas pabaigos rezultatas – per 70 metų gyvavusi romų bendruomenės nelegaliais pastatais apstatyta teritorija baigia savo egzistenciją.
 
V. Mitalo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė kompleksiškai sprendžia romų perkraustymą – tiems, kam priklauso pagal taisykles, siūlomas socialinis būstas, taip pat – kompensacija būsto nuomai. Kiti romai savo ruožtu, pažymėjo vicemeras, patys persikraustė kitur.
 
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas Vilniaus taboro griovimą, V. Mitalas pripažino, kad romų bendruomenėje egzistavusi nusikalstamumo bei narkomanijos problema ir toliau lieka iššūkis, tačiau, patikino jis, savivaldybė tęsia romų integracijos projektus ir tikisi naują šiai bendruomenei skirtą kultūros centrą atidaryti visai kitoje aplinkoje.
 
Gal galite apžvelgti, kas šiuo metu yra daroma Vilniaus tabore?
 
Tabore prieš keletą metų gyveno maždaug 500 žmonių, tas skaičius nuosekliai mažėjo iki maždaug 100 praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje. Dabar Statybų inspekcija yra informavusi gyventojus, kad jie turi pašalinti savo nelegaliai pastatytus statinius iki galo. Gegužės mėnesį matomas procesas, kad tos tvoros ir namai, kurie buvo nelegaliai išdygę, pačių gyventojų yra pašalinami ir taboro egzistencija eina į pabaigą.
 
Ar savivaldybė išsikraustantiems romams, kurie didžiąją laiko dalį praleido šiame tabore, siūlo kažkokią pagalbą?
 
Vilniaus savivaldybė jau keletą metų turi romų integracijos programą, kurios vienas etapas jau baigėsi šiemet, bet mes ir toliau ją rengsime – turime specialią komisiją, kuri sudaryta tiek iš politikų, tiek iš romų atstovų, tiek iš kitų institucijų administracijos darbuotojų. Mes skiriame deramą dėmesį, ta programa finansuojama savivaldybės lėšomis – tai apima švietimo, kultūros tam tikras iniciatyvas ir pastangas suteikti Vilniaus miesto būstą tiems romams, kurie sutinka su būsto tvarka, deklaruoja savo pajamas bei yra nepasiturintys – jiems priklauso socialinis būstas. 23 šeimos jau gyvena socialiniame būste ir dar toks pat skaičius naudojasi nuomos mokesčio kompensacija – yra patys susiradę gyvenamąjį plotą ir tuo naudojasi. Kiti jau dabar nykstančio taboro gyventojai pasirenka patys – išsikrausto kažkur išsinuomoję ar nusipirkę nekilnojamąjį turtą. Kartais tai nėra pats Vilniaus miestas – būna, kad jie išvažiuoja į kitus miestus ar Vilniaus rajoną.
 
Pasižvalgius minėtose teritorijose dabar, matomas didžiulis šiukšlių kiekis – išardytų pastatų liekanos, palikti įvairūs rakandai. Kas sutvarkys taboro teritoriją?
 
Tų teritorijų, kurios yra prišiukšlintos, sutvarkymu rūpinsis savivaldybė. Kai tik turėsime naujus tvarkytojus tai teritorijai, spręsime šį klausimą. Jeigu patys buvusių namų gyventojai tų šiukšlių neišsiveš, nesusitvarkys, Vilniaus miestui teks tai padaryti.
 
Ką planuojama toliau daryti buvusio taboro teritorijoje? Joje yra ir valstybinis miškas, ar jis ten liks?
 
Naujame Vilniaus miesto bendrajame plane visa taboro teritorija plačiąja prasme susideda iš dviejų zonų: viena, pietinė dalis, yra valstybinio miško dalis – ji ten išliks, o dalis teritorijos, kur nėra miško, patenka į sandėliavimo zoną. Tai reiškia, kad ten galėtų atsirasti kažkokie sandėliavimo, logistikos pastatai, reikalingi ir tai aplinkinei infrastruktūrai – patogus susisiekimas su oro uostu, netoli magistraliniai keliai.
 
Vilniaus taboro teritorijoje veikia Romų visuomenės centras. Ar jis, nebelikus taboro, toliau veiks?
 
Buvęs Vilniaus romų taboras. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Mes turime Romų kultūros centro atstovus mūsų darbo grupėje, kuri sprendžia šiuos klausimus. Yra daug minčių ir konkrečių projektų, kaip vienokį ar kitokį kultūros centrą atidaryti ne taboro teritorijoje ir net ne šalia tos teritorijos, o kažkokioje kitoje vietoje, kur būtų galima visai kitokioje aplinkoje tos bendruomenės nariams susitikti ir nuveikti kokią nors kultūrinę veiklą ar prisiminti tradicijas. Tokių iniciatyvų yra, bet kol kas konkrečiai, kaip ir kur tai įvyks, negaliu pasakyti, nes tie projektai dar svarstomi, bet aš tikiuosi, kad jie vienaip ar kitaip bus įgyvendinti. Tų alternatyvų taip pat atsiras.
 
Ne paslaptis, kad romų bendruomenėje, tabore klestėjo narkotikų prekyba. Kaip reaguoja gyventojai, į kurių kaimynystę, pavyzdžiui, socialinius būstus, atsikrausto romų šeimos? Ar savivaldybė nesulaukia gyventojų prieštaravimo, skundų?
 
Kalbant apie tas šeimas, kurios gyvena savivaldybės socialiniuose būstuose ar kompensuojančios nuomą, tai kažkokių didesnių klausimų, kuriuos reikia spręsti, mes neturime. Tai yra geros žinios. Aišku, retkarčiais pasitaiko įvairių mažesnių klausimų, bet tai, palyginti su visu mastu, kas vyksta, tikrai įveikiamas iššūkis. Juolab, kad mes socialinio būsto politiką vykdome tolygiai, socialinius būstus plėsdami skirtinguose rajonuose, stengiamės nesikoncentruoti kažkuriame rajone ir tuos naujus pirkimus darome, atsižvelgdami į jau esamą koncentraciją, kad ten, kur yra socialinių būstų, jų kiekio nedidintume. Taip stengiamės pasiekti kuo geresnį įsitraukimą į visuomenę ir taip pat – kad vietiniai gyventojai nežiūrėtų kažkaip kritiškai į mus ir šį planą. Čia kalbu apie bendrą socialinio būsto plėtros politiką, kurios laikomės visame mieste.
 
Ar nesibaiminama, kad tabore egzistavęs narkotikų nusikalstamumas išplis po miestą?
Buvusiame Vilniaus romų tabore. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Saugumo ir narkotikų prekybos aspektas yra iššūkis. Žinoma, policija turi daugiau duomenų ir labiau seka šią situaciją nei miesto savivaldybės administracija, bet mes dėl šių ir kitų priežasčių matome prasmę, kad romų integracijos programa ties šiuo etapu neturi sustoti ir pasibaigti. Ji turi tęstis ir į tuos aspektus, kuriuos reikia ypatingai sekti, kai taboras išvis nustos egzistuoti, taip pat bus atkreiptas ypatingas dėmesys. Mes ir toliau žadame konkrečius veiksmus daryti, kad šis klausimas būtų kokybiškai išspręstas, o ne tik formaliai neliktų tų trobų.
 
Kaip patys vietiniai taboro romai reagavo į iškraustymą, raginimą griauti nelegaliai pastatytus namus? Ar savivaldybė negavo daug skundų?
 
Skundų „užvertimo“ mes nepajutome dėl to, kad tai nebe naujas klausimas – jis buvo darbotvarkėje jau kurį laiką. (…) Kadangi mes bendradarbiaujame su įvairiais romų bendruomenės atstovais, tai tas dialogas neleidžia tokiems skundų protrūkiams įsigalėti.
 
Dėkoju už pokalbį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 14:42

Privalomas grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis antradienį informavo, kad sostinės savivaldybė pradėjo vykdyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl privalomojo grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimo.
 
P. Poderskio teigimu, savivaldybė imasi viešbučiuose izoliuoti visus asmenis, grįžusius iš užsienio.
 
„Visi žmonės skenuojami termovizoriais, vėliau, jei pasirodo, kad temperatūros yra, jie pasodinami ir tikrinami simptomai – temperatūra matuojama dar kartą jau kontaktiniais termometrais. Tuomet juos karantinuojame atskirai ir išvežame su greitąja medicinos pagalba.
Kol kas tokių dalykų neprireikė, tikėkimės, kad neprireiks, bet visko gali būti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė P. Poderskis.
 
Jis taip pat informavo, kad visus žmones pasitinka visuomenės sveikatos specialistai, grįžusieji iš užsienio turi pildyti anketas, o kariškiai jiems paduoda informacinius lapelius apie ministro įsakymą dėl privalomosios izoliacijos.
 
„Jie persiskaito, yra informuojami ir tada sugrupuojami, susodinami į autobusus ir vežami į paskirties vietą. Visi autobusai, kurie šiandien buvo, išvažiavo į „Urbihop“ viešbutį, Ąžuolyno g. 7, ir ten bus karantinuojami“, – kalbėjo P. Poderskis.
 
Jo teigimu, viešbučius saugos apsaugos pareigūnai, prireikus, – ir policija.
 
„Viešbučiai bus saugomi apsauga, taip pat tikriausiai tam pasitelksime ir policijos pareigūnus“, – patikino P. Poderskis.
 
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė pavyzdį, kad vieną Estijos pilietę Estijos konsulatas nuvežė iki sienos.
 
„Tokia buvo improvizuota išimtis, kurią, manau, tikrai įteisinsime vėliau“, – tvirtino P. Poderskis.
 
Jo teigimu, dėl žmonių, kurie į Lietuvą atskrido siekdami tranzitu kirsti šalį, izoliacijos spręs tų šalių ambasados ir konsulatai.
 
Kalbėdamas apie žmonės iš kitų savivaldybių, P. Poderskis teigė, kad, jeigu savivaldybė turi galimybes tokius asmenis pasiimti savo specialiuoju transportu, jie bus perduodami savivaldybės atsakomybėn. 
 
Paklausus, ar pasitaikė asmenų, nepatenkintu privalomąja izoliacija, P. Poderskis tai patvirtino.
 
„Be abejo, buvo, bet jų jausmai ir emocijos prie bagažo jau nuslopinami ir į lauką retai prasiveržia. Bet kuriuo atveju to nepasitenkinimo kyla tikrai nemažai, nes ne visi yra girdėję apie tą sprendimą, ir mes stengiamės paaiškinti. Ne į visus klausimus turime atsakymus, yra daug pačių įvairiausių atvejų, bet stengsimės visais pasirūpinti taip civilizuotai, kaip pavyks“, – teigė P. Poderskis.
 
Pasak jo, radus tinkamas išimtis ir sprendimus, bus siekiama didelę dalį žmonių iš viešbučio atiduoti į kitas savivaldybes arba karantinavimo vietas namuose.
 
Pasak P. Poderskio, bus stengiamasi įgyvendinti žmonių specialiuosius poreikius – užtikrinti tinkamą mitybą, pristatyti būtinus medikamentus.
Saviizoliacija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Į visus praktinius dalykus stengsimės atsižvelgti pagal galimybes. Veganams visada galima užtikrinti sklandžią dietą, tai nesudėtinga. (…) Kas dėl kitų, tai labiausiai, matyt, reikia pasirūpinti vaistais. Turime galimų atvejų, kad yra diabetikai, jiems reikės pristatyti (vaistus. – ELTA). Kalbėsimės su vaistinių tinklais, žinome, kad kai kurie yra pasiruošę tam tikras mažas siuntas, jas beliks tik nuvežti tam žmogui“, – sakė P. Poderskis, pridūręs, kad tokiems atvejams bus pasitelkiamos ir įvairios organizacijos, taip pat viešbučių personalas.
 
„Iš esmės pirksime viską turbūt patys ir tikėsimės vėliau iš valstybės kompensacijos“, – teigė P. Poderskis.
 
Nemano, kad savivaldybė privalomai izoliuos lengva koronaviruso forma sergančius asmenis
 
Kartu P. Poderskis pažymėjo, kad A. Verygos įsakyme numatytas savivaldybių įsipareigojimas privalomai izoliuoti visus lengva koronaviruso forma sergančius asmenis tikriausiai nebus praktiškai įgyvendinamas.
 
„Nemanau, kad ši įsakymo dalis išgyvens daugiau nei dieną, nes iš esmės teisinga būtų 60 proc. žmonių, kurie lengvai serga, leisti jiems sirgti namuose. Maždaug 30 proc. žmonių, kurie serga sunkiau, guldyti į ligonines, (…) o 10 proc. bus jau maždaug intensyvios priežiūros reikalaujantys žmonės. Jie bus guldomi į pagrindines ligonines, taip pat pasijungs Lazdynų ir Antakalnio ligoninė, visos kitos“, – teigė P. Poderskis.
 
Jis taip pat informavo, kad privalomai izoliuoti iš užsienio grįžę lietuviai viešbučiuose karantine praleis 14 dienų.
 
„Mes pritartume, kad, 7 dienas pabuvus, daromas momentinis testas, jeigu jis neigiamas, tada – lauk. Kad greičiau suktųsi ir mums mažiau būtų tie viešbučiai užimti, bet (…) čia yra tik rekomendacija SAM. Kaip jie nuspręs, tai jau žiūrėsime“, – sakė P. Poderskis.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pasak sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus, yra žinomas artimiausių skrydžių iš užsienio sąrašas, tačiau informacija, kiek tiksliai žmonių minėtais reisais atvyks į Vilniaus oro uostą, nuolat tikslinama.
 
„Mes tikėjomės 1 tūkst. žmonių šiandien, bet matome, kad tikrai tiek nebus, nes tas rytinis reisas iš Minsko nebuvo pilnas, Frankfurto reise buvo nemažai, bet Dublino ir Oslo (reisuose. – ELTA) po keliasdešimt žmonių tik bus“, – sakė P. Poderskis.
 
ELTA primena, kad naktį iš pirmadienio į antradienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymas, kuriuo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti grįžtančiųjų iš užsienio asmenų privalomuoju izoliavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 16:58

Naujoji atminimo lenta, skirta Jono Noreikos garbei. Slaptai.lt nuotr.
Generalinės prokuratūros prokuroras, papildomai atlikęs tyrimą, spalio 17 d. priėmė nutarimą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro priimtą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai demontavimo.
 
To paties nutarimo dalis, kuria atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemonės dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo keitimo, palikta nepakeista.
 
Įvertinus tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės mero, tiek administracijos direktoriaus veiksmai demontuojant atminimo lentą J. Noreikai-Generolui Vėtrai buvo neteisėti, siekiant, kad ateityje analogiški veiksmai nepasikartotų, prokuroras priėmė nutarimą įspėti Vilniaus miesto savivaldybės merą ir administracijos direktorių, kad nedarytų teisės pažeidimų.
 
Vilniaus miesto savivaldybės meras vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl atminimo lentos J. Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo politiniais motyvais. Nutarime pažymėta, kad nurodytas sprendimas buvo priimtas žodžiu, pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais.
 
Ta aplinkybė, kad Vilniaus savivaldybės taryba nėra nustačiusi tvarkos dėl atminimo lentų demontavimo, nesuponuoja išvados, jog meras turi teisę vienasmeniškai priiminėti sprendimus dėl tokių lentų demontavimo, nes tai nenumatyta mero kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose.
 
Vilniaus savivaldybės mero veiksmai, vienašališkai priimant politinį sprendimą dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo, nesant atitinkamo teisinio reguliavimo, teisės aktuose įtvirtintų aiškių tokio sprendimo priėmimo tikslų bei kriterijų ir nepriskirti mero kompetencijai, įvertinti kaip nurodytų vietos savivaldos principų pažeidimas ir veikimas ultra vires. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus žodinio mero nurodymo dėl atminimo lentos demontavimo vykdymas vertintinas kaip neteisėto nurodymo vykdymas.
 
Be to, atsižvelgiant tiek į sprendimo priėmimo bei atminimo lentos demontavimo aplinkybes, padaryta išvada, kad akivaizdžiai buvo pažeisti viešumo ir skaidrumo principai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 08:30

Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rusišką patarlę „Против лома нет приема, кроме, как другого лома“, į lietuvių kalbą išversčiau „Prieš laužtuvą tėra būdas – kitas laužtuvas“. Kam prisireikė aptarti tokį necivilizuotą kovos būdą?

Pasirodo, kai vandalizmą ar net šventvagystes provokuoja valdžios (kalbu apie Vilniaus merą Šimašių) atstovai, piliečiai nebepaiso formalios vertybių apsaugos, patys imasi vykdyti teisingumą necivilizuotai, vandalizmo, tačiau išprovokuoto, būdu.

Policija pranešė nustačiusi moterį, įtariamą sekmadienį raudonais dažais apipylusią sostinės Lukiškių aikštėje stovintį monumento „Laisvės kalva“ fragmentą. Vilniaus apskrities policijos duomenimis pranešta, kad tą pačią dieną apie 14 val. nenustatyta moteris apipylė „Laisvės kalvos“ maketą raudonos spalvos dažais. Padarytas nuostolis tikslinamas – laukiama, kol informaciją apie tai pateiks Vilniaus savivaldybė.

Policija skelbia identifikavusi pažeidėją ir iškvietusi ją į komisariatą. Pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Memorialo fragmentas Lukiškių aikštėje pastatytas praėjusią savaitę.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Čia dera atkreipti dėmesį, kad pats „Laisvės kalva“ fragmentas bei jos pievelės teritorija už fragmento yra išdėstyti ant šventinto Laisvės kovų Memorialo Relikvijoriaus ir informacinių apie Relikvijoriaus turinį granito plokščių. Toks „Laisvės kalvos“ išdėstymo projektas pristatomas visuomenei. Taigi su mero leidimu Lukiškių aikštėje leista vykdyti vandalizmui ir šventvagystei prilygstantį aktą, didelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Kadangi akibrokštas iš mero pusės Lukiškių aikštėje yra pasikartojantys (leista pagrobti kapsulę su relikvijomis, plokštes su relikvijų sąrašais), siūlau jam, prisiėmus didelį viešosios tvarkos pažeidimą, kreiptis į policijos komisariatą su prašymu skirti jam nusikaltimą atitinkančią baudą bei tramdyti savo begėdišką elgesį, o moters poelgį dėl čia aptartos padėties vertinti kaip pilietiškumo apraišką.

2019.10.01; 12:35

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Visgi Vilniaus miesto Taryboje sėdintys patriotai, laikantys save teisiais, pasisakydami prieš Kazio Škirpos alėjos pervadinimą, pasirodė visiškais liurbiais (tiesa, pažiūrėjau tik paskutinius kelis pasisakymus ir balsavimą). 

Atvykusieji dalyvavo balsavime, tuo pačiu pripažindami, jog balsavimas teisėtas (balsavimo rezultatai: 22 už pervadinimą, prieš – 15, susilaikė -1).

Taigi, jei opozicija būtų nedalyvavusi, tai balsuotojų būtų mažiau pusės 51/2+1, ir sprendimas nebūtų priimtas. 

Ypač nusivyliau TS-LKD atstovais, nes laikiau juos geriau teisiškai pakaustytus. Vienas A. Zuokas po viskam kažką pravebleno apie teismus. Vladimiras Putinas trina rankas, pergalė. Toks pirmas slogus įspūdis.

O juk dar šiandien rašiau, pakartosiu:

„Kazio Škirpos alėja jau yra Lietuvos kultūros paveldo dalis, o ne grupės Vilniaus miesto Tarybos narių nuosavybė, ir naikinti jį be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimo yra nusikaltimas. Toks pats, jeigu deputatų grupė nubalsuotų pakeisti Gedimino prospekto pavadinimą, apkaltinusi Gediminą jo valdymo metu padarytomis klaidomis.

Pulkininkas Kazys Škirpa

Siūlau tiems Tarybos nariams, kurie nepritaria tokiam niekšiškam nusikaltimui, susivienyti, ir žodžiu bei raštu pareikšti protestą dėl tokio balsavimo, įspėti likusius Tarybos narius, kad susivienijusi grupė kreipsis dėl jo neteisėtumo į teismą, ir kad balsavime ji nedalyvaus.

Jei dalyvaus balsavime, tuo pačiu pripažins balsavimo teisėtumą, sukurdama precedentą panašiems balsavimams ir ateityje.

Na štai dabar jau galima organizuoti balsavimą paminklo Vincui Kudirkai Vilniuje nugriovimo klausimu, nes buvo jo gyvenime periodas, kai jis nemėgo žydų. Tik ką likusiai Lietuvai su Kazio Škirpos ir Vinco Kudirkos atminimo ženklais reikės daryti?

Bet viltis miršta paskutinė. Gal Kultūros paveldo departamentas pareikš savo nuomonę? O gal atsiras TS-LKD vadovybėje nors keli Seimo nariai, ne liurbiai, kurie iš tiesų apskųs nutarimą teismui?

2019.07.24; 15:20

Europos aikštėje priešais Vilniaus savivaldybę liepos 10-ąją buvo surengtas piketas, kurio dalyviai smerkė sumanymą naikinti Kazio Škirpos alėją.

Slaptai.lt skelbia 13 min. trukmės videoreportažą, pasakojantį, kodėl Kazys Škirpa – Lietuvos didvyris ir kodėl Lietuvos sostinei būtina išsaugoti Kazio Škirpos alėją.

2019.07.10; 15:40 

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Konservatorių ir „valstiečių“ lyderiai savivaldos rinkimams pasibaigus deklaravo nesikišią į koalicijų formavimo peripetijas rajonuose. Pasak Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio, nacionalinėje politikoje esanti priešprieša tarp valdančiųjų ir opozicijos neturėtų tapti veiksniu, trukdančiu politinėms jėgoms sueiti į koalicinius santykius rajonuose. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, šiose politikų deklaracijose esama tiesos, tačiau, teigė jis, nepaisant to, kad savivaldybių tarybose išties veikia kiti dėsniai nei nacionalinėje politikoje – formuoti valdančiąsias koalicijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, išskyrus Kauną, nebus lengva.

Vienos jėgos dominuojamoje laikinojoje sostinėje, sako T. Janeliūnas, iššūkiai laukia ne formuojant valdančiąją daugumą, bet dėl demokratijos kokybės, padidėjusios korupcijos rizikos ir valdžios atskaitomybės piliečiams.

Politologas pažymi, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose partijų skyriai yra dideli, vietiniams politikams atitrūkti nuo nacionalinės politikos imperatyvų yra sunkiau nei mažesniuose miestuose. Kita vertus, pabrėžia jis, mandatų, po rinkimų tekusių politinėms jėgoms, pasiskirstymas bei įtampos, atsiradusios per pastaruosius ketverius metus, taip pat trukdys sklandžiai formuoti valdančiąsias daugumas. 

zuokas2
Artūras Zuokas. Facebook.com
Vienos didžiausių įtampų tvyro Vilniaus mieste, kuriame dar laukiama atomazgos – ar antrajame ture bus perrinktas dabartinis miesto vadovas Remigijus Šimašius, ar buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. T. Janeliūno manymu, priklausomai nuo to, kuris iš jų bus išrinktas Vilniaus meru, priklausys ir tai, apie kurią frakciją kitos jėgos ims telkti jėgas.

Tačiau, atkreipia dėmesį TSPMI profesorius, sutelkti koalicijai būtinus 25 tarybos narių mandatus nebus lengva, net jei, pavyzdžiui, mero postą laimėtų R. Šimašius, kurio komandos sąskaitoje šiuo metu daugiausiai – 17 – mandatų.

„Nors konservatoriai turi pakankamai mandatų (Vilniuje konservatoriai laimėjo 9 mandatus. – ELTA), kad būtų sudaryta dauguma iš dviejų politinių jėgų ir apskritai konservatoriai atrodo galintys būti artimi sąjungininkai liberalams, tačiau nežinia, ar tai pavyks padaryti. Nesena patirtis rodo, kad savivaldybėje, tuomet dar Šimašiaus liberalams, nepavyko išlaikyti sąjungos su konservatoriais. Tad koalicijų formavimas tikrai nebus lengvas“, – sakė T. Janeliūnas. Pasak jo, tai, ar liberalai ir konservatoriai imsis dar kartą konstruoti sąjungą savivaldoje, priklausys ir nuo to, kokios gilios asmeninės nuoskaudos yra likusios po aistras kėlusio partijų išsiskyrimo. 

„Kartais asmeniai įsižeidimai būna tokie gilūs, kad ir politiniai interesai tampa antraeiliais“, – kalbėjo T. Janeliūnas. 

Politologas aiškino, kad A. Zuokui, Vilniaus taryboje laimėjusiam 10 mandatų, bus kiek sudėtingiau formuoti valdančiąją daugumą. Vilniaus miesto savivaldoje Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga laimėjo 6 mandatus, Darbo partija – 5, o „valstiečiai“ – 3 mandatus. 

„Zuokui reikia daugiau paramos nei Šimašiui ir jam neužtenka sudaryti su viena komanda susitarimo, kad būtų suformuota valdančioji dauguma. Koalicijai reikia mažiausiai 25 balsų. Tad A. Zuokas gali turėti daugumą tik sujungus visas, išskyrus Remigijaus Šimašiaus, politines jėgas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Ne ką mažesnė intriga laukia ir Klaipėdoje. Dabartinio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko vadovaujamas komitetas laimėjo 9 mandatus, o jo oponento dėl uostamiesčio mero posto Artūro Vaitkaus vedami „valstiečių“ atstovai – 7 mandatus. 

„Siekiant suformuoti valdančiąją koaliciją Klaipėdoje reikia turėti bent 15 narių, o tai nėra lengva. Viena vertus, gali būti tokia „grand koalicija“ tarp Grubliausko ir „valstiečių žaliųjų“, tačiau, kita vertus, dabar tarpusavyje jie yra didžiausi konkurentai. Todėl reikėtų ypač didelių kompromisų ir pasidalinimo įtakos sferomis, kad būtų įmanoma susieiti į bendrą koaliciją“, – kalbėjo T. Janeliūnas. 

Politologas primena, kad Klaipėdoje liberalai ir konservatoriai ilgą laiką buvo pagrindiniai priešininkai. Todėl, pasak jo, tai gali būti svarbus veiksnys, pavyzdžiui, jei būtų deramasi dėl valdančiosios daugumos sudarymo tarp V. Grubliausko komiteto ir konservatorių. Kita vertus, akcentavo T. Janeliūnas, 6 mandatus uostamiestyje laimėjusiems konservatoriams koalicija su buvusiu svarbiausiu oponentu V. Grubliausku gali būti suvokiama kaip mažesnė blogybė nei, pavyzdžiui, leisti miestą valdyti V. Grubliausko ir A. Vaitkaus sąjungai.

„Aš manau, kad dėl to savo nepasitenkinimą ir nusivylimą Grubliausku konservatoriai gali ir užgniaužti“, – sakė politologas. 

Apibendrindamas T. Janeliūnas sakė, kad tai, kaip pakryps valdančiosios daugumos formavimas Klaipėdoje nemažai priklausys ir nuo to, kokia strategija vadovausis po tris mandatus laimėjusio Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos centro partijos. Visgi, sutiko politologas, kaip ir A. Zuokui Vilniuje, taip ir A. Vaitkui Klaipėdoje valdančiąją daugumą sudaryti bus sudėtingiau. 

Pasak TSPMI profesoriaus, Klaipėdoje į koalicijas veikiausiai nebus traukiamas tik skandalingais pareiškimais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pagarsėjęs Viačeslavas Titovas, kuris su savo rinkimų komitetu laimėjo 2 mandatus. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Intrigos kalbant apie tai, kaip artimiausius metus bus valdomas miestas iš esmės negalioja Kaunui. Miesto meru jau pirmajame ture išrinktas Visvaldas Matijošaitis, o jo vedamas komitetas su 32 mandatais užsitikrino absoliučią daugumą taryboje. Likę 8 mandatai atiteko konservatoriams.

T. Janeliūno teigimu, toks valdžios pasiskirstymas, nors ir užtikrins stabilumą laikinojoje sostinėje, rizika dėl demokratijos kokybės ar net korupcijos, lyginant su kitų didžiųjų miestų savivaldomis, bus kur kas didesnės. 

„Visada galioja taisyklė, kad valdžia gadina žmones, o absoliuti valdžia skatina maksimalią korupciją ir gadina maksimaliai. Tad šiuo atveju aš esu tikras, kad tokia rizika gresia Kaunui, kuriame nebus jokios atsvaros ir galimybės konstruktyviai kritikai. Tai gali padidinti ir riziką priimti mažiau pasvertus sprendimus ar apskritai ignoruoti racionalius pasiūlymus“, – apibendrino T. Janeliūnas.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.08; 05:00

Skveras prie Rusijos ambasados bus pavadintas Boriso Nemcovo vardu. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Boriso Nemcovo pagerbimo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai, kad Vilniuje atsirastų Boriso Nemcovo vardu pavadintas skveras. Simboliška, kad kovos už demokratiją Rusijoje simboliu tapusi asmenybė, aktyviai demokratijos vertybes puoselėjęs ir už savo įsitikinimus nužudytas opozicijos narys bus įamžintas būtent priešais Rusijos ambasadą Vilniuje.

„Gerbiu B. Nemcovo, Anos Politkovskajos, kitų nužudytų Rusijos demokratų ir žurnalistų atminimą ir vertinu jų kovą prieš Putino režimą. Žinoma, kad tokie iškilūs žmonės yra verti būti pagerbti ir įamžinti Vilniuje. Taip pagerbsime ir tą pusę milijono Maskvos gyventojų, kurie po 1991 metų sausio 13 išėjo į gatves palaikyti Lietuvos“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Prieš porą mėnesių meras susitiko su sostinėje viešėjusiais žymiais Rusijos demokratais, opozicijos atstovais, gavusiais prieglobstį Lietuvoje, protestų ir solidarumo akcijų organizatoriais, žurnalistais. Išklausęs jų lūkesčius meras pasiūlė, kaip simboliškai galėtų būti įamžinti Rusijos demokratai Vilniuje.

„Ypatingas jausmas kaskart atvykti į Lietuvą – šalį, kuri visada yra už dialogą ir už palaikymą. Borisas Nemcovas sudėtingiausiais Rusijos demokratijai laikais kovojo prieš autoritarinio režimo kursą, nepaisydamas rizikos, puldinėjimų, sulaikymų, liko ištikimas savo įsitikinimams. Galima nužudyti žmogų, tačiau neįmanoma nužudyti atminties ir demokratijos principų. Tikime, kad ateis diena, kai ir mes galėsime pagerti B. Nemcovą Rusijoje, ir esame dėkingi Vilniui, kuris yra pirmasis pasaulyje miestas, ėmęsis iniciatyvos įamžinti Boriso atminimą Vilniuje“, – Tarybos salėje kalbėjo B. Nemcovo bendražygis, Rusijos opozicionieriaus Vladimiras Kara-Murza. 

Boriso Nemcovo pagerbimo akcija Vilniuje prie Rusijos diplomatinės atstovybės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Borisas Nemcovas. Slaptai.lt nuotr.

Planuojama, kad skvere Latvių gatvėje galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų. Svarstoma, kad šioje vietoje esanti giraitė ir tvenkinys galėtų tapti patrauklia miestiečiams vieta, o čia augantys beržai galėtų būti pavadinti atskirų demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui.

B. Nemcovas buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27-osios Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir palaikė buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius Sausio 13-osios įvykių metu bei vėliau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:56

Reaguojant į gyventojų, verslo ir sveikatos apsaugos specialistų teikiamą grėsmingą informaciją kitą savaitę šaukiamas specialus Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų posėdis.

„Akivaizdu, kad nuo gegužės 1 dienos Vilniaus mieste pradėta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reforma nevaldoma ir kyla grėsmė susidaryti rimtai aplinkosauginei situacijai. Todėl kitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetai numato parlamentinės kontrolės tvarka kviestis susijusių sektorių atstovus ir aiškintis situacijos priežastis“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, ketvirtadienį paskelbta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. Po atliktų tikrinimų paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją dėl pavojaus žmonių sveikatai.

Komitetų posėdis atliekų krizei Vilniuje įvertinti planuojamas trečiadienį, gegužės 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 00:30

Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pritaria Žvėryno bendruomenės iniciatyvai rytoj, gegužės 9 d., 12 val. pikete prie Vilniaus savivaldybės pareikšti protestą dėl naikinamo Vilniaus paveldo ir neskaidriai, nušalinant visuomenę vystomų plėtros projektų – niokojamo Žvėryno, darkomo Misionierių ansamblio, planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei visų atvejų, kai „lygesni už lygius“ slapta nuo visuomenės tvarkosi savo pelningus reikalus.

„Vilniaus savivaldybė ne tik naikina kultūrinę Vilniaus tapatybę, bet ir diskredituoja savivaldos idėją, piktybiškai neatsakinėdama į visuomenės klausimus. Mums nesvarbu, su kokiais rubikonais, mg baltic‘ais ar kitais uab‘ais konsultuojasi Vilnių valdančios partijos – bet tegu jie patraukia rankas nuo mūsų paveldo ir prisimena, kad privalo atsakyti į vilniečių klausimus“, – pažymi Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narė skulptorė Joana Noreikaitė.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis primena, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau 9 mėnesius neatsako į jam asmeniškai, o taip pat Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriui Gediminui Rutkauskui adresuotą 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą skubiai inicijuoti viešą susitikimą su visuomene dėl skandalingų statybų Vilniaus senamiestyje – Misionierių ansamblyje, Pacų rūmuose, Platerių rūmuose (Bokšto g. Nr. 6), Astorijos viešbutyje (Rotušės a. Nr. 33) – bei planų statyti aukštybinį pastatą senamiesčio apsaugos zonoje, Konstitucijos prospekte.

Šis prašymas merui buvo primintas 2018 m. kovo 21 d. piketo rezoliucijoje, prašant viešai su visuomene aptarti ir planus užstatyti viešbučiu šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Iš pradžių Vilniaus savivaldybė aiškino, esą susitikimo surengti negali dėl atostogų, vėliau – esą laukia UNESCO misijos išvadų, bet taip ir nesurengė iki šiol.

Be to, jau beveik 2 mėnesius Vilniaus savivaldybė ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nepateikia informacijos dėl planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kurios Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis paprašė 2018 m. kovo 16 d., cituojame:

kodėl, kokiu pagrindu, kokiais tyrimais remiantis buvo persvarstytos ir pakeistos Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės, Vilniaus m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai priimant 2017-06-15 aktą Nr. VI-RM-01/3? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimųmedžiagos kopijas.

ar rengiant detalųjį planą, pagal kurį prie Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio planuojamos statybos, buvo atlikti istoriniai tyrimai? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.

Pranciškonų vienuolynas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ar buvo atlikti menotyriniai tyrimai, būtini tokios vertės objektui? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.

prašome pateikti atliktų archeologinių tyrimų ataskaitos skaitmeninę kopiją arba nurodyti, kur, kokia tvarka galime su ja susipažinti.

iš 1845 m. Šv. Pilypo ir Jokūbo vienuolyno plano matyti, kad nepaisant ligoninės plėtimo ir kai kurių sklypų nusavinimo, carinė valdžia buvo palikusi vienuolynui sodą. Pagal detalųjį planą jo nelieka, toje vietoje numatytas biurų vidinis kiemas, o vienuolynas netenka privatumo, nors pagal istorinės urbanistinės miesto raidos koncepciją tokiam objektui turėjo būti palikta erdvė. Prašome paaiškinti, kuo pagrįsti sprendiniai užstatyti vienuolyną ir paversti jo sodą vidiniu biurų kiemu.

Pagarbiai – Paulius Markevičius, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio valdybos pirmininkas

2018.05.09; 08:08