Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo 17-ąją – pažymėdamas neseniai nuspręstą švęsti Liaudies vienybės dieną – Baltarusijos „prezidentas“ Aliaksandras Lukašenka susirinkusiems į patriotinį forumą Minske kalbėjo apie demokratiją, vienybę ir kaimynystę.
 
1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir okupavo dalį jos žemių. Aneksuotos lenkiškos teritorijos vėliau buvo prijungtos prie Baltarusijos TSR.
 
„Atminkite, baltarusiai: tai svarbi diena, kurios iš gėdos nešventėme jau kelis dešimtmečius. O juk be šios dienos nebūtų nei mūsų, nei mūsų šalies“, – kalbėjo A. Lukašenka, kurį cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
 
Autokratinis šalies lyderis priminė Baltarusijos patirtus istorinius išbandymus, įskaitant ir „hibridinę agresiją“ po praėjusių metų prezidento rinkimų.
 
„Tačiau sugrįžkime prie mūsų patirtų dramatiškų praėjusio amžiaus pirmosios pusės pamokų, neketindami kam nors priekaištauti. Pakartosiu, ką jau esu ne kartą sakęs. Kaimynus mums, kaip ir visoms kitoms valstybėms, duoda pats Dievas. Mes savo ruožtu siekiame taikos ir draugystės su visais. Niekada netroškome svetimų turtų ar žemių, nes ir savų turime per akis. Šiandien jiems net neprimename, kad Balstogė ir jos aplinkinės žemės yra Baltarusijos žemės, ar kad Vilnius su visomis apylinkėmis yra baltarusiškas miestas. Mes apie tai nekalbame. Tarpkonfesinė pusiausvyra ir etninė vienybė yra nepajudinamas mūsų visuomenės pagrindas“, – teigė jis.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2021.09.19; 16:20
juska_naujas

Įvairiuose forumuose ir visai neseniai „Facebooke” įvyko gana aršūs ir, reikia pripažinti, iš mano pusės emocionalūs ginčai dėl draugystės su neva savo identiteto beieškančiais baltarusių nacionalistais. Iš karto pripažinsiu – baltarusiai turi pilną teisę ieškoti savo tapatybės šaknų, domėtis savo istorija, kultūra, etnografija. Kvaila būtų tam prieštarauti. Kai kurie forumo dalyviai netgi sutinka būti solidarūs su baltarusiais, ieškančiais tapatybės. Tačiau gerais norais kelias ir į pragarą grįstas – jie tiesiog nemato vieno esminio dalyko: baltarusių nacionalistai pasuko lengviausiu keliu – pradėjo savintis lietuvių Tautos istoriją, simbolius ir netgi teritorijas.

Continue reading „„Bendrosios istorijos“ grimasos”