Azerbaidžano sostinė Baku. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pareiškęs, jog Azerbaidžano sostinė – gražesnė už Lietuvos sostinę Vilnių, – gudrauju. Aš – lietuvis, gimęs ir užaugęs Vilniuje. Todėl pats puikiausias pasaulio miestas šių eilučių autoriui – Vilnius, mat Vilnius – mano gimtasis miestas, mano Tėvynės sostinė.

Memorialas turkų kariams Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

Tvirtindamas, jog Baku galbūt pranašesnis už Vilnių, tenoriu atkreipti dėmesį į svarbų skirtumą, kurį užčiuopiau daug sykių svečiuodamasis daugiamilijoniniame Baku mieste. Vilnius turi dėl ko pavydėti Baku miestui. Pretekstas pavydui – ne puikieji Baku fontanai, ne nuostabioji Baku krantinė, kurią skalauja Kaspijos jūros bangos, ne žalieji parkai su atrakcionais, kavinėmis ir restoranais. Pavydą kėlė Baku gyvenančių azerbaidžaniečių požiūris į savąją istoriją, kultūrą, meną. Kiek ten paminklų, biustų, bareljefų, paminklinių lentų, kuriomis įamžinti žymūs azerbaidžaniečių politikai, istorikai, mokslininkai, muzikantai, rašytojai, filosofai, karininkai! Į kokią gatvelę beužsuktumei, kokioje aikštėje beatsidurtumei, visuomet aptiksi bareljefą arbą paminką, skelbiantį, jog štai šiame name gyveno ir dirbo žymus Azerbaidžano mokslininkas, poetas arba karvedys. Be kita ko, skulptūros – ne abstrakčios, todėl, žvelgdamas į jas puikiai įsivaizduoju, kaip atrodė pagerbti garsūs Azerbaidžano veikėjai.

Tokių ženklų – šimtai, tūkstančiai. Visa Azerbaidžano istorija – tarsi po atviru dangumi. Net sunku suskaičiuoti, kiek daug žymių veikėjų gyventa Azerbaidžano sostinėje. Regis, Baku nepamiršo nė vieno įžymesnio savo žemiečio. Ypač didinga, ypač įspūdinga milžiniška Azerbaidžano vėliava, besiplaikstanti ant įspūdingai aukšto postamento. Azerbaidžano vėliava tokia didelė, taip aukštai iškelta, kad ja, regis, įmanoma grožėtis iš atokiausių apie penketą milijonų gyventojų turinčio miesto kampelių.

Azerbaidžano sostinė Baku. Senoji gynybinė siena. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sausio 20-osios aukoms atminti. Paminklas Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

O štai mano gimtasis Vilnius lyginant su Baku – skurdus miestas. Per trejetą dešimtmečių, skirtingai nei azerbaidžaniečiai, sugebėjome rimčiau pagerbti tik karalius Mindaugą ir Gediminą bei patriarchą Joną Basanavičių. Dėl paminklo Laisvės kariui, prezidentui Antanui Smetonai, poetui Justinui Marcinkevičiui – tebesiginčijame. Apie įspūdingą paminklą Mykolui Biržiškai, kovojusiam prieš Vilniaus lenkinimą (parašė itin vertingą istorinį darbą „Vilniaus Golgota“ – okupuotos Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 m. dienoraštis“), – net nedrįstame užsiminti. Mano supratimu, sveika, susipratusi, savigarbos nepraradusi tauta neturėtų veltis į kvailus ginčus. Įspūdingas Laisvės karys privalo stūksoti Lukiškių aikštėje. Įspūdingas paminklas išdavikiškus gaivalus du dešimtmečius sėkmingai tramdžiusiam A. Smetonai – būtinas. Poetas J. Marcinkevičius, tautinę savimonę žadinęs „Katedra“, „Mažvydu“ ir „Mindaugu“ gūdžiais sovietiniais laikais, – nusipelnė solidaus, rimto paminklo vienoje iš gražiausių Vilniaus aikščių ar skverų.

Jei jau kalbame atvirai, Vilniui būtina turėti ne tik daugiau istorinio pobūdžio paminklų, bet galbūt net keletą specialių parkų. Viename – mūsų didieji kunigaikščiai ir karaliai (panašūs į kunigaikščius ir karalius, o ne į vamzdžius). Kitame – partizanų vadai (panašūs į to meto karius, tik ne į vamzdžius). Trečiasis – skirtas rašytojams, poetams (kad būtų įmanoma atskirti veidus). Įsivaizduoju, kad ten turėtų stūksoti paminklai ne tik Justinui Marcinkevičiui, bet ir, pavyzdžiui, Romualdui Granauskui, Petrui Dirgėlai ar Jonui Juškaičiui (tik ne tiems, kurie važiavo į Maskvą parvežti stalinietiškos saulės).

Jei ne šis vamzdis, Lietuvos sostinė būtų gražesnė. Slaptai.lt nuotr.

Deja, jau ne sykį esu minėjęs: lietuvių tauta sunkiai serga. Mes tesugebame kvailai ginčytis, esą Laisvės karys erzintų kitataučius, esą poetas parašė „Pušį, kuri juokiasi“, esą smetoniška konstitucija tuomet buvo per mažai demokratiška. Nejaugi nematome, kad mūsų priešai mus specialiai stumia į bedugnę? Tegul lietuviai nebežino, ko griebtis, tegul beviltiškai nuleidžia rankas. Tegul nutautėja, tegul ištirpsta. Tegul greičiau užmiršta savo garbingą praeitį. Tegul savo puikias erdves greičiau užleidžia kitoms, gyvybingesnėms ir gudresnėms, tautoms.

Taip jau beveik ir nutiko. Mes neturime net paminklo Geležiniam Vilkui, tai gražiai viduramžių legendai! Užtat Neries pakrantėje puikuojasi Kanalizacijos vamzdis, į kurį ilgai bežiūrint neva atsiveria gilių, originalių minčių klodai. Vokiečių gatvėje išdygęs ornamentais papuoštas stulpas, neva simbolizuojantis Lietuvos karalienę. Prie pat MO muziejaus – iš dirbtinai sukonstruoto upelio išplaukia keletas žalčių ar ungurių. Bet štai apie Vilniaus didybę pasauliui skelbiančio Geležinio Vilko, kuris būtų bent kiek panašus į tikrą vilką, – nė vieno (tiesa, Vilniaus geležinkelio stotyje ant stogo yra užkeltas vienas mažiukas, vos pastebimas vilkas be informacinio paaiškinimo). O juk Geležiniai Vilkai, pasak vieno rašytojo, galėtų sergėti visus pagrindinius įvažiavimus į Vilnių. Kad kiekvienas, keliaujantis į Lietuvos sostinę, norom nenorom išgirstų apie gražiąją lietuviškąją senovės legendą.

Taigi pavyzdžiu Azerbaidžano sostinei. Baku, skirtingai nei Vilnius, neliaupsina vamzdžių.

Pavyzdžiu Azerbaidžanui dar ir dėl to, kad šios šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pastarosiomis dienomis pademonstravo vyrišką principingumą – nesusitiko su viena aukšto rango Belgijos politike. Omenyje turiu ponią Chadžą Labib – Belgijos užsienio reikalų ministrę. Ši ponia visai neseniai svečiavosi Armėnijoje ir, ten būdama, pademonstravo atvirą palankumą armėnų separatistams, vis dar norintiems savo rankose išlaikyti pagal tarptautinę teisę jiems niekaip nepriklausantį Karabachą. Po vizito Jerevane ponia, žinoma, susiruošė į Baku. Remiantis tarptautiniu protokolu, Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas privalėjo priimti Belgijos užsienio reikalų ministrę. Bet Azerbaidžano lyderis pasielgė kitaip. Jis atšaukė visus savo susitikimus su Belgijos diplomatijos vadove, įpareigodamas pasišnekėti su proarmėniška ponia žemesnio rango Azerbaidžano politikams.

Vamzdis – šiuolaikinio Vilniaus simbolis. Slaptai.lt nuotr.

Įsidėmėkime šį azerbaidžanietišką antausį savo oponentams. Kartais nesilaikyti tarptautinio protokolo – geriau, nei jo laikytis. Retsykiais pasielgti taip, kaip pasielgė I. Alijevas, – labai sveika. Negalima leist, kad priešai užsiliptų tau ant sprando. Jei gerbi savo valstybę ir savo tautą, būtina demonstruoti ne tik lankstumą, bet ir principingumą.

Man regis, Lietuvos prezidentams, premjerams, parlamentarams ir diplomatijos vadovams šiandien labai trūksta azerbaidžanietiško kietumo ginčijantis ne tik su savo konkurentais, bet ir su savo tikrais ar tariamais sąjungininkais. O mūsų visuomenei užsispyrimo ypač trūksta ginant teisę statyti didingą Lietuvos istoriją bylojančius paminklus. Neleiskime, kad mus įviliotų į diskusijas, kuriose teisūs tik tie, kurie klusniai šoka pagal kosmopolitų ir globalistų nurodytą melodiją.    

2023.08.28; 00:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Kuo arčiau liepos 11-oji, tuo daugiau nerimo. Taip, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, organizuojamas liepos 11 – 12 dienomis, – vienas iš didžiausių ir svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Taip, Lietuva pagrįstai didžiuojasi, jog keturiasdešimt NATO šalių atstovų šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu derėsis būtent Vilniuje. Šios 2023-ųjų metų NATO aljanso narių derybos rengiamos itin niūriu, pavojingu, sudėtingu metu – Rusija užpuolusi Ukrainą, prie NATO sienų kilęs pats tikriausias karas. Šio karo baigtis, nepaisant didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo, nėra iki galo aiški. Taip pat nėra šimtaprocentinių garantijų, jog Kremliaus diktatorius nesumanys atakuoti NATO aljansui priklausančių šalių, nepanaudos branduolinių ginklų.

Todėl nesuklysiu pasakęs, jog liepos viduryje Lietuvos sostinėje bus narpliojami visiems gyvybiškai svarbūs klausimai. Arba – arba. Gyvybė arba mirtis. Jei Vakarų lyderiai priims teisingus sprendimus, agresyvi Rusija bus sutramdyta. O Lietuvos sostinė įeis į Pasaulio istoriją kaip miestas, kuriame Vakarų politikai priėmė teisingus sprendimus, sudariusius galimybę „Rusiją nustumti į deramą vietą“. Bet jei į Vilnių susirinkę ponai prie derybų stalo vien gražiai kalbės, nepajėgdami deramai padėti Ukrainai, mūsų sostinė greičiausiai taps nusivylimo, apatijos ar net išdavysčių sinonimu.

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Akivaizdu: jei Rusija įsitvirtins ukrainiečių žemėse, o NATO tik bejėgiškai skėsčios rankomis, Vladimiras Putinas taps dar įžūlesnis – palaužęs Kijevą imsis Baltijos šalių ir Lenkijos. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose esama „gudručių“, kurie mano, jog, jei V. Putinui paaukosime Ukrainą, kraugerio alkis bus numalšintas, ir Kremliaus diktatorius daugiau niekur niekad nesiverš. Taip manyti – kvaila. V. Putino apetitai – dideli. Jei jau atvirai, jam ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos per maža. Jam reikalinga mažų mažiausiai visa Rytų Europa. Tačiau apgaudinėti save ir kaimynus, esą V. Putinui užteks Ukrainos, – labai patogu.

Todėl nenorėčiau, jog NATO viršūnių susitikimas mano gimtajame mieste taptų būtent tuo derybų stalu, prie kurio sotaus ir ramaus gyvenimo išpaikinti bei patologiškai rusų kariuomenės bijantys Vakarų bosai tyliai nutars aukoti Ukrainą.  

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.

Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad jo šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai dalyviai  nepasiųstų  aiškios žinios dėl stojimo į Aljansą terminų. Taip jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti, kada ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. V. Zelenskis akcentavo: „Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad net neįsivaizduoja Ukrainos vakarietiškose struktūrose. Jeigu mūsų nemato NATO aljanse ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“.

Ar Vakarai pajėgūs išduoti Ukrainą? Panašių išdavysčių matėme.

Pirmiausia prisiminkime, kaip 1994-ųjų rudenį Rusijai buvo paaukota Čečėnija. Tik pamanyk, tai – Rusijos vidaus reikalas. Tad Ramzanas Kadyrovas – tai ir Vakarų ištižimo vaisius. Džocharas Dudajevas vakariečiams atrodė per daug kategoriškas, per daug drąsus, per mažai demokratiškas, per mažai gerbiantis žmogaus teises, tad Vakarai turi … „tyrą lyg vaiko ašara” poną R. Kadyrovą. 

Antroji Vakarų išdavystės auka yra Gruziją, arba, kaip dabar ši šalis oficialiai vadinama, – Sakartvelą. Leiskite paklausti, kas kaltas, jog Gruzijos kalėjime šiandien mirtimi vaduojasi buvęs provakarietiškas Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis? Leiskite pasiteirauti, kas kaltas, kad Tbilisyje vėl į valdžią atėjo prorusiškos jėgos? Be jokios abejonės, – Kremlius. Rusija kišasi į savo kaimynių vidaus reikalus kaip įmanydama, neleistinais, pačiais bjauriausiais būdais – spausdama karinėmis priemonėmis, papirkinėdama, žudydama, meluodama, šantažuodama ekonominėmis blokadomis. Tiesa, kalti ir patys gruzinai, nesugebėję deramai pasipriešinti Rusijos politiniam ir ekonominiam šantažui.

Michailas Saakašvilis. Viešnagė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Bet nejaugi nėra daugiau kaltųjų? Leiskite pateikti patį svarbiausią, patį skandalingiausią klausimą: kodėl dėl 2008-aisiais tuometinę Gruziją ištikusios tragedijos neapsiverčia liežuvis priekaištauti Vakarams – NATO ir Europos Sąjungai? Man regis, rimtas, konkrečias pažangos reformas šalyje įtvirtinti sumanęs, į NATO ir ES įstoti pasišovęs M. Saakašvilis suraitė tik vieną bjaurią klaidą – per daug pasitikėjo Vakarais. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis viliojo Tbilisį pasirinkti vakarietiškos demokratijos standartus. Tačiau širdies gilumoje greičiausiai nė neketino priimti šios Kaukazo valstybės į savo gretas, nes kam, pavyzdžiui, ES verslininkams įsigyti dar vieną konkurentą? Jau dabar nuo galvos iki kojų biurokratinė ES plyšta per visas siūles, ES nariams jau seniai keblu tarpusavyje susitarti dėl menkiausių sutarčių. Priglaudus Gruziją juk būtų dar sunkiau…

O jei Europa ir nuoširdžiai ketino Tbilisį priimti į savo šeimą, tai neperspėjo dėl svarbiausiojo. Briuselis ir Vašingtonas privalėjo tuometiniam Gruzijos lyderiui M. Saakašviliui labai atvirai pasakyti: jei puls Rusija, nepadėsime jums nei karinėmis, nei ekonominėmis priemonėmis, o Rusija, jei jums seksis, būtinai puls. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis turėjo pareigą perspėti gruzinus: Rusijos agresijos dienomis paliksime jus vienui vienus, apsiribosime vien piktais antirusiškais pareiškimais, kurių vertė – jokios vertės, nebent – tualete užpakaliui nusišluostyti.

Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.

Taigi Vakarai gruzinus ciniškai išdavė 2008-aisiais, kai Rusija agresyviai puolė Gruziją prisidengdama tautinių nesutarimų korta. Vakarai buvo tokie ciniški, kad net keli jų lyderiai išdrįso už atlapų griebti M. Saakašvilį, neva šis taip pat privėlė klaidų. Vakarietiškos išdavystės kaina – nuo Gruzijos atplėšta visa Pietų Osetija ir Abchazija ir ryškus Gruzijos dreifavimas Rusijos pusėn.  

Todėl nesmerkiu Sakartvelo ministro pirmininko Iraklijaus Garbašvilio, šių metų gegužės mėnesį tarptautiniame forume Kataro sostinėje Dohoje paaiškinusio, kodėl jo vyriausybė 2023ž-aisiais netaikys sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Pirma, tai sužlugdytų šalies ekonomiką. Antra, kai 2008-ųjų rugpjūtį Rusija užpuolė Gruziją, Vakarai nenukreipė prieš Rusiją nė vieno mažyčio ekonominio draudimo. Prekiavo su Rusija kaip iki karo, tarsi Kaukaze nieko blogo nebūtų nutikę.

Sakartvelo premjeras mato dvigubus standartus. Kaip praneša ELTA, remdamasi AFP ir EPA pranešimais, I. Garbašvilis priekaištavo Dohoje:  „Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas? Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kai po 2008-ųjų Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 procentų mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“.

Azerbaidžano pasienio punktas

O kas dėjosi 2013-ųjų lapkričio 28-ąją Vilniuje surengtame Rytų partnerystės viršūnių susitikime? Tas pats vakarietiškas cinizmas: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina kviečiamos dreifuoti Vakarų kryptimi neperspėjant jų dėl galimų karinių Rusijos išpuolių. Vilniuje viešai neištarti svarbiausi akcentai: jei Rytų partnerystės programomis susigundžiusias šalis terorizuos Maskva, NATO ir ES spruks į krūmus. Laimė, į Vilnių neva svarbiems pokalbiams pakviestų šalių vadovai ir patys suprato, kas kuo kvepia. Tąsyk nesusigundė europietiškais meduoliais. Prieš akis mirguliavo tragiška Gruzijos patirtis. Visų galvose kirbėjo ta pati mintis: „pirmiausia pažabokite Rusiją, tuomet kvieskite į svečius “. Tad iš 2013-ųjų diskusijų Vilniuje apie stebuklingai naudingas rytų partnerystes – kaip iš ožio pieno. Nebent nauda laikysime milžiniškų lėšų švaistymą tuščioms kalboms.

Beje, 2013-ųjų susitikimas Vilniuje buvo keistas dar ir tuo, kad į jį pakviesta Armėnija. Tarp Armėnijos ir kitų Rytų partnerystės programos šalių – milžiniškas skirtumas. Nei Baltarusija, nei Moldova, nei Ukraina, nei Gruzija, nei Azerbaidžanas tuomet nebuvo okupavęs nė metro svetimų teritorijų. O Armėniją tuomet derėjo laikyti pačia tikriausia agresore – ji buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą ir septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Iš Azerbaidžano ji tuomet buvo atplėšusi apie 20 proc. žemių. Maždaug milijonas azerbaidžaniečių dėl Armėnijos agresijos buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.

Taigi oficialusis Jerevanas, kaip ir tuometinis Kremlius, buvo okupantai. Tik kitokie dydžiai ir galimybės. Rusija – didelis, milžiniškas okupantas. Armėnija – mažesnė. Ir vis tik agresorius yra agresorius. Todėl oficialusis Vilnius neturėjo teisės kviesti į susitikimą Armėnijos. Pirma grąžink Azerbaidžanui 1992 – 1994-aisias užgrobtą Karabachą, tuomet belskis į ES duris. Tačiau tiek Lietuva, tiek kiti Lietuvos partneriai Europoje nusispjovė į lygybės principus – begėdiškai pritaikė dvigubus standartus. Vieną plėšiką smerkė, kitą – glostė.

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija

Nors palankumas dvigubiems standartams – labai pavojingas. Galime susipainioti, galime netekt daug potencialių draugų. Mes jau sulaukiame pagrįstų priekaištų ne tik iš Sakartvelo premjero lūpų. Mums priekaištauti dėl dviveidystės turi teisę ir Azerbaidžanas: „Armėnijos agresija prieš Azerbaidžaną nebuvo karas, išpuolis prieš Gruziją – joks karas, o štai Rusijos karas Ukrainoje – jau tikras puolimas?“

Todėl ir nerimauju, kad liepos 11 – 12 dienomis Vilniuje organizuojama milžiniška politinė diskusija netaptų „tuščiais pliurpalais“. Galimi patys keisčiausi netikėtumai. Rusija pasyviai nesėdi sudėjusi rankų. Ji intensyviai Vakaruose ieško partnerių, kurie prievartautų Ukrainą vardan neva šventos taikos paaukoti savų teritorijų, mat „Rusijos vis tiek nepriversite atsiklaupti ant kelių”.

O jei kalbėtume pusiau rimtai, pusiau juokais, turime ir kitokio pobūdžio problemų. Lažinkimės, kiek kartų parkris, suklups, atsitrenks galva į durų staktą ar diskusijos metu užmigs JAV prezidentas Joe Bidenas, jei vis tik teiksis atskristi į Vilnių? Vienas iš paskutiniųjų JAV prezidento suklupimų – Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje šių metų birželio 2-ąją. JAV prezidentas per absolventų išleistuvių šventę nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo ir parkrito.

Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris

Parkristi, žinoma, gali ir jaunas, stiprus vyras. Bet aštuoniasdešimties metų sulaukęs JAV prezidentas pastaruoju metu per daug dažnai kritinėja lipdamas lėktuvo trapu, važiuodamas dviračiu arba leisdamasis nuo scenos. Tokie stipriausios pasaulyje šalies lyderio suklupimai neprideda Amerikai solidumo. Akivaizdu, kad J. Bidenas – per daug senas, kad rimtai prezidentautų. Galimos aliuzijos: jei prezidentas vos bepastovi ant kojų, tai ir šalis tokia pat – ant molinių kojų.

Ir vis tik tegul J. Bideno kritimai netampa juodu pranašu, bylojančiu, kad ir Vašingtono vadovaujamas NATO viršūnių susitikimas suklups „lygioje vietoje“. Nesuklupkime, nepargriūkime. Viliuosi, jog šį sykį Vakarams užteks proto ir drąsos solidžiai paremti nuo Rusijos agresijos drąsiai besiginančią Ukrainą. Europą nuo Rusijos invazijos ginantys ukrainiečiai šito nusipelnė.

2023.06.05; 15:00

Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Protesto prieš Vilniaus polonizaciją plakatai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Vilniuje bus atidarytas Lenkų kultūros namų priestatas, kurio statybos truko beveik dvejus metus.
 
Ceremonijoje dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos Ministras Pirminkas Mateuszas Morawieckis.
 
Po renginio bus galima apžiūrėti naująsias patalpas, kuriose yra įsikūrusi naujoji TVP Wilno televizijos kanalo studija, teatro salė bei viešbutis su restoranu.
 
Dar 2021 metais pradėtos sostinės Naugarduko gatvėje įsikūrusių Vilniaus lenkų kultūros namų priestato statybos truko beveik dvejus metus.
Kaip nurodoma „YIT Lietuva“ pranešime žiniasklaidai, atliekant rekonstrukcijos darbus, bendrasis Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas išplėstas nuo 6 tūkst. kv. m iki daugiau kaip 10 tūkst. kv. m.
 
Pastačius naują priestatą, taip pat sutvarkyta aplinka – šalia esantis skveras, atnaujintos sostinės Kauno ir Naugarduko gatvių šaligatvių dangos.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
 
Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.

Pastato teritorijoje įrengtos 86 automobilių stovėjimo vietos, kurias vairuotojai ras tiek požeminėje, tiek antžeminėje aikštelėse.
 
Šalia pastato yra sumontuotos 2 elektromobilių įkrovimo stoteles bei beveik 30 stovėjimo vietų dviračiams.
 
Pirmajame Vilniaus lenkų kultūros namų priestato aukšte įrengta kavinė, antrojo aukšto patalpose – viešbutis, trečiajame pastato aukšte – universalios paskirties teatro salė.
 
Viršutinėje priestato dalyje įrengtos modernios beveik 600 kv. m. televizijos studijos patalpos.
O iš viso čia dirbti nuo šiol galės beveik pusšimtis darbuotojų, lankytis – daugiau nei 300 svečių, pažymima pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.02; 06:00 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.
 
Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“.
 
„Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta”, – sakė jis.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
 
Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.
 
Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.
 
V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.22; 02:00

Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.

Antrus metus iš eilės Vilnius, vieno didžiausių pasaulyje verslo dienraščių „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ rengtuose Europos perspektyviausio miesto rinkimuose, vidutinio dydžio miestų kategorijoje užėmė daugiausiai prizinių vietų, dalijasi miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „GO Vilnius“.
 
Pranešama, kad ekspertai, įvertinę Vilniaus praėjusių metų pažangą, inovatoriškumą ir sugebėjimą prisitaikyti prie rinkos sąlygų, skyrė miestui apdovanojimus visose vertinimo kategorijose: ekonominio potencialo, verslui draugiškos aplinkos, užsienio investicijų strategijos ir žmogiškojo kapitalo pritraukimo srityse.
 
Ketvirtadienį paskelbtame reitinge matyti, kad bent trijose kategorijose Vilnius pasirodė geriau nei pernai – ekonominio potencialo kategorijoje Vilnius iš 3 vietos pakilo į 2, verslui draugiškos aplinkos – iš 6 net į 3, o žmogiškojo kapitalo pritraukimo srityje – iš 3 į 2.
Vilnius užleido pernai užimtą pirmą vietą už tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategiją ir nusileido į antrą vietą.
 
Bendroje vidutinių ateities miestų kategorijoje Vilnius užima antrą vietą, pirmoje vietoje – Ciurichas.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako esantis dėkingas visiems, prisidėjusiems prie šio išskirtinio pasiekimo pakartojimo.
 
„Vėl sulaukėme didžiulio pripažinimo skirtingose „fDi Intelligence“ apdovanojimuose! Pagal įvertinimų kiekį bei mastelį tikrai turime kuo didžiuotis. Šią neįtikėtiną sėkmę lemia Vilniaus žmonės ir nuosekliai puoselėjamas Gedimino kodas Vilniui – atvirumas pasauliui bei ateičiai, pagarba dirbančiam, kuriančiam žmogui. Nesustokime!“ – sužinojęs apie miesto pergalę sakė sostinės meras.
 
Kaip dalijamasi agentūros pranešime, intensyvi sostinės aukštųjų technologijų ekosistemos plėtra bei sėkmingas verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas sukuria išskirtinę terpę augti.
 
Vienas iš inovatyviausių miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros iniciatyva suburti verslo ekosistemą „Vilnius TechFusion“, kuri po savo stogu jungia pažangiausius sostinės aukštųjų technologijų sektorius ir jų darbuotojus. Ekosistemos tikslas – parodyti pasauliui miesto lyderystę aukštųjų technologijų inovacijų srityje, pritraukti potencialių investuotojų ir talentingų darbuotojų iš viso pasaulio.
 
Lietuvos valdovų rūmai naktį. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Vilniuje šiandien yra kuriama tai, kuo mes gyvensime ateityje. Biotechnologijų, lazerių, finansinių technologijų, informacinių ir komunikacinių technologijų bei žaidimų kūrimo industrijos sukuria daugybę darbo vietų ir reikšmingai prisideda prie Lietuvos biudžeto. Miesto įmonių kuriamos inovatyvios technologijos kasmet pritraukia investuotojus iš viso pasaulio, o tai lemia kompanijų plėtrą, eksportą į naujas rinkas ir vis didėjantį sukuriamų darbo vietų skaičių. Vien pernai Lietuvos lazerių įmonės išaugo 15-20 proc., o „Fintech“ kompanijose dirba per 7 tūkst. darbuotojų“, – sako agentūros vadovė Inga Romanovskienė.
 
Apdovanojimų ceremonija, kurioje bus apdovanojami aukščiausius pasiekimus pelnę Europos miestai, įvyks kovo mėnesį didžiausioje pasaulyje nekilnojamojo turto parodoje „MIPIM“ Kanuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.02.17; 05:38 

Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto

Sostinėje nuo penktadienio skelbiama ekstremali situacija šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.  Toks sprendimas priimtas dėl drastiškai išaugusių šilumos gamybai reikalingų gamtinių dujų kainų. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) brangias dujas šį sezoną pakeis mažasieriu mazutu.
 
„Trečiadienį Vyriausybė patikslino, kad situacija, kai šilumos energijos gamybai naudojamų dujų kaina yra 2 kartus aukštesnė už vidutinę dujų kainą per paskutinius penkerius metus ir jas būtina keisti kita kuro rūšimi, gali būti laikoma ekstremaliu įvykiu. Šiandien dėl tokių sąlygų rinkoje savivaldybėje sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Kadangi padėtis iš tiesų yra kritinė, komisija pasiūlė administracijos direktorei skelbti ekstremalią situaciją“, – pažymėjo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
 
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu prognozuojama gamtinių dujų kaina rinkoje siekia 138,01 Eur/MWh. Tuo tarpu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė gamtinių dujų žaliavos kaina per paskutinius penkerius metus sudarė 37,13 Eur/MWh. Kitaip tariant, prognozuojama gamtinių dujų kaina yra daugiau nei 3,7 karto didesnė už paskutinių penkerių metų vidurkį.
 
Prognozuojama mažasierio mazuto, kurį planuojama naudoti šilumos energijai gaminti, kaina, pagal ateities sandorių vertę einamųjų metų šildymo sezono mėnesiams, siekia 46,37 Eur/MWh ir yra tris kartus mažesnė nei dujų kaina, teigiama pranešime.
 
Anot Vilniaus miesto savivaldybės, ekstremali situacija 2022–2023 m. šildymo sezonui leis panaudoti alternatyvų kurą šilumos gamyboje išvengiant ilgų procedūrų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti.
 
„Ekstremalios situacijos įvedimas leis prisitaikyti prie teisinių reikalavimų greičiau. Tačiau VŠT lygiagrečiai atlieka ir įprastus veiksmus, reikalingus naujam taršos leidimui gauti. Svarbiausia žinutė gyventojams – kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra užbaigtos. O taršos sklaidos modeliavimas, kurį atliko ir ataskaitos rengėjai, ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, rodo, kad naudojant mažasierį mazutą taršos, kvapų ir triukšmo rodikliai neviršys teisės aktuose nustatytų normų“, – sakė V. Benkunskas.
 
AB Vilniaus šilumos tinklai pradėti naudoti mažasierį mazutą ketina tuomet, kai oro temperatūra lauke pareikalaus papildomų pajėgumų – kai visi šilumos punktai ims pilnai veikti. Mažasierio mazuto poreikis priklausys ir nuo to, kaip veiks nepriklausomi šilumos gamintojai, tiekiantys iš biokuro pagamintą šilumos energiją.
 
Preliminariais skaičiavimais, ateinantį sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.22; 10:40

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį vyks Vilniaus garbės piliečio prezidento Valdo Adamkaus pagerbimo iškilmės. Sostinės Rotušėje dvi kadencijas Lietuvai vadovavusį Valdą Adamkų sveikins meras Remigijus Šimašius.
 
Šių metų vasarį sostinės savivaldybė V. Adamkui suteikė Vilniaus miesto garbės piliečio vardą. Siūlymą inicijavo Vilniaus meras R. Šimašius. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti asmenims už padarytus reikšmingus darbus.
 
Lietuvos prezidentu V. Adamkus buvo išrinktas 1998 ir 2004 m.
 
V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Čia besimokydamas Eichšteto lietuvių gimnazijoje sutiko ir savo būsimą žmoną Almą. Vėliau studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1949 m. atvyko į JAV ir septintą dešimtmetį aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, buvo pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Būsimas Lietuvos vadovas aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.28; 08:24

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje pristačius tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų Vilniaus miesto savivaldybėje, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad teisėsaugos institucijos turėtų nedelsiant imtis veiksmų ginant pažeistą viešąjį interesą Vilniaus mieste.
 
Pasak Antikorupcijos komisijos nario J. Sabatausko, „STT susirūpinimas dėl korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus sostinėje vėluoja 7 metus“.
 
„STT vardijamose rizikose esantys savivaldybės tarnautojai sprendimus priiminėjo daugiau nei septynerius metus, taigi analizė – pavėluota. Čia pat kyla pagrįstas klausimas, ką STT ir Aplinkos ministerija veikė visus tuos metus? Kodėl tokia analizė buvo atlikta ne anksčiau, o tik dabar, kai galimai visomis šiomis rizikomis galėję piktnaudžiauti asmenys baigia kadenciją Vilniaus mieste?“ – pranešime spaudai akcentuoja  J. Sabatauskas.
 
Jo teigimu, STT korupcijos apraiškų tyrimu turėjo užsiimti daug anksčiau.
 
Mano, kad dabar svarbiausia atlyginti žalą
 
„Turime konstatuotus galimus piktnaudžiavimo pavyzdžius, turime pasiūlymus keisti teisės aktus, tačiau lieka neaišku, kaip siūloma atstatyti galimai pažeistą visuomeninį interesą ir padarytą žalą? Akivaizdu, kad STT su šia analize pavėlavo. Negi tik dabar pamatėme tuos svečių namus, tas rekonstrukcijas?“ – vertina jis.
 
J. Sabatauskas akcentuoja, kad STT pateiktoje išvadoje vardijama daugybė rizikų, taip pat nurodomi konkretūs galimi piktnaudžiavimo atvejai. Pavyzdžiui, nedeklaruojami privatūs interesai, su projektų derinimų ir leidimų išdavimais dirbančių asmenų sutuoktiniai dirba projektavimo ar statybų įmonėse.
 
„Išvadoje pateikiami ir jau realizuoti ciniški galimos korupcijos atvejai, kai kelių dešimčių kvadratinių metrų rūsys yra rekonstruojamas į virš tūkstančio kvadratinių metrų daugiabutį. Kai iš mažo namo projekto atsiranda kotedžų kvartalai, o svečių namai virsta daugiabučiais“, – sako J. Sabatauskas.
 
Jis tikina, kad teisės aktus taisyti būtina, tačiau jie galios ateityje.
 
„Dabar svarbiausias klausimas – kaip prokuratūra (ar pati STT) žada ginti galimai jau pažeistą visuomenės interesą ir panaikinti jau padarytą žalą? Primenu, kad visuomeninio intereso gynimas laiku yra viena pagrindinių prokuratūros užduočių. Akivaizdu, kad laiku galimi pažeidimai užkardyti nebuvo, jokių veiksmų tirti taip pat nebuvo atlikta, o žala – akivaizdi. Visuomenė šiuo metu laukia aktyvių prokuratūros ir STT veiksmų siekiant apginti pažeistą interesą. Vien konstatuoti galimybių – nepakanka“, – vertina J. Sabatauskas.
 
Trečiadienį STT Seimo Antikorupcijos posėdyje pristatė tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus Vilniaus mieste.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.07.28; 07:01

Vilnius – pagrindinė „Sky History“ atkuriamosios dokumentikos TV serialo „Royal mob“ lokacija. Vilniaus kino biuro nuotr.

Šią vasarą Vilnius taps pagrindine „Sky History“ atkuriamosios dokumentikos TV serialo „Royal mob (Karališkoji gauja)“ lokacija.
 
Dokumentinės serijos atskleidžia spalvingą ir paslaptingą istoriją apie Anglijos karalienę Viktoriją ir keturias jos mylimiausias anūkes – ryžtingąsias seseris Hesse.
 
Kaip skelbiama savivaldybės pranešime, šį kartą išskirtinės Vilniaus vietos taps namais Anglijos, Rusijos ir Vokietijos karališkosioms šeimoms. Įvairiuose istoriniuose interjeruose bus atkuriami šių šalių karališkųjų rūmų kambariai, o filmo kūrybinė komanda pasirinko Mykolo ir Bernardinų gatves istorinėms miestų scenoms atkurti.
Vilniaus senamiestis. Signatarų namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Nufilmuoti tokį įvairialypį istorinį serialą yra didelis iššūkis, todėl serialo prodiuseris Tomas Stubberfieldas džiaugėsi galėdamas filmuoti čia.
 
„Vilnius yra idealus miestas šiai epinei istorijai. Čia yra nemažai istorinių pastatų, kurie yra skirtingi, o senamiestis apskritai yra unikalus. Visa tai projektui duoda taip reikalingo autentiškumo“, – sakė jis.
 
Nuo Šv. Jonų bažnyčios varpinės. Vytauto Visocko nuotr.

Kūrybinė komanda įspėja, kad filmuojant tokio pobūdžio istorinį serialą bus filmuojamos ir susišaudymo scenos, ir prašo gyventojų supratingumo.
 
Šis keturių dalių serialas pasakoja apie įspūdingą karališkąją giminę, kuri valdė kone visą Europą. Per keletą dešimtmečių giminaičių meilės istorijos, vedybos, ginčai bei intrigos sukėlė vieną iš didžiausių pasaulio karinių konfliktų – Pirmąjį pasaulinį karą. Audringa istorija yra pasakojama analizuojant Anglijos karalienės Viktorijos keturių mylimiausių anūkių – seserų Hesse – gyvenimus. Visos seserys ištekėjo už svarbiausių Europos monarchų, o šių dvarų intrigos ir dramatiška kova dėl įtakos seseris pavertė priešėmis.
Prie Valdovų rūmų Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Dvi savaites Vilniuje filmuojamą serialą režisuoja žinomas britų režisierius Fraser MacDonaldas, projekto prodiuseriai – T. Stubberfieldas ir Kate Bullions. Britai džiaugėsi Vilniaus kompaktiškumu ir tuo, kaip lengva čia filmuoti.
 
Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Nustebino tai, kad visos lokacijos yra taip arti viena kitos. Mūsų projektas tikrai intensyvus ir ambicingas, todėl toks patogumas tampa neįtikėtinai vertingu privalumu. Europoje sunku rasti kitą miestą, kuriame logistika yra tokia patogi. Galiu drąsiai teigti, kad Vilnius yra idealus miestas šiam projektui. Esame labai laimingi galėdami čia dirbti“, – gyrė jie Vilnių.
 
Vilniaus kino biuras įspėja apie filmų scenas, kurių metu gali pasigirsti šūviai, taip pat filmavimų metu bus kai kur draudžiamas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismas, rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.07.06; 08:17

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kasmetinio prestižinio „European Capital of Innovation“ (iCapital) konkurso finale Vilnius užėmė trečiąją vietą tarp 38 pretendentų – ne mažesnių nei 50 tūkst. gyventojų turinčių Europos miestų, skelbia sostinės savivaldybė. Konkurso laimėtojui atiteko 1 mln. eurų premija, dviejų antrų ir trečios vietos laimėtojams – po 100 tūkst. eurų.
 
„Įvertinimas tik užtvirtino tai, ką pasiekėme pastaraisiais metais, esame stiprūs savo inovacijomis, esame kūrybingi, galime būti lyderiai ir rodyti pavyzdį Europai, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Ačiū kiekvienam vilniečiui – kiekvienas kuriame savo miestą ir įkvepiame kurti kitus.“
 
Konkurso laimėtojas paskelbtas Briuselyje vykstančiame dviejų dienų trukmės Europos inovacijų tarybos aukščiausiojo lygio susitikime.
Prie Valdovų rūmų Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Šis apdovanojimas yra viso miesto nuopelnas – inovacijas kuria tiek mieste veikiančios įmonės, organizacijos, bendruomenės, tiek ir kiekvienas aktyvus vilnietis. Tampame tuo miestu, į kurį nori lygiuotis kiti Europos ir pasaulio miestai, kuris ne tik kalba apie inovacijas, bet ir iš tiesų jų imasi“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Dangoraižiai prie Neries. Vytauto Visocko nuotr.
 
Šiemet dalyvauti kasmetiniame konkurse paraiškas iš viso pateikė net 38 miestai, kuriuos vertino Europos inovacijų tarybos sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija. Renkant inovatyviausius Europos miestus buvo atsižvelgiama į jų vietos inovacijų ekosistemų naudą inovacijų kūrėjams ir miestiečių gerovei. Kartu su Vilniumi konkurso finale varžėsi Dublinas (Airija), Malaga (Ispanija), laimėjo Dortmundas (Vokietija).
 
Konkurso komisijai Vilnius išsamiai pristatė 2020 m. vystytus miesto projektus ir Vilniaus miesto skaitmenizacijos politiką (Vilnius 2IN), kurioje svarbų vaidmenį užima atviri duomenys.
 
Tarp sostinės svarbiausių su inovacijomis susijusių veiklų minima eksperimentinė kibernetinio saugumo iniciatyva „Hack Me if You Can“, padėjusi miestui apsisaugoti nuo galimų didesnių kibernetinių incidentų. Šis projektas kviečia programuotojus ieškoti spragų miesto savivaldybės administracijos valdomose IT sistemose, tačiau su sąlyga, kad šie užsiregistruoja.
Katedros aikštė. Krepšinio aikštelė. Slaptai.lt
 
Komisijai taip pat buvo pristatytas 5–12 klasių moksleivių technologinį raštingumą skatinantis projektas „IT MUST“, skirtas supažindinti vaikus su bent viena IT kalba, taip pat „Intelligent Energy Lab“ iniciatyva – atvira, 57 tvarios ir pažangios energetikos subjektus jungianti platforma, skatinanti ekosistemos bendradarbiavimą. Konkurse vertintas ir savanorystės projektas „Gedimino legionas“, taip pat kitos inovatyvios pandemijos valdymo, energijos išteklių tausojimo priemonės, su inovacijų ekosistemos vystymu susiję projektai.
 
Kaip teigiama savivaldybės pranešime, Vilniui atitekęs 100 tūkst. eurų piniginis prizas bus panaudotas įvairiems švietimo srities projektams vykdyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.25; 05:15

Petras Cvirka. Paminklas; Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad konkreti data, kada bus nukeltas miesto centre stovinčio rašytojo Petro Cvirkos paminklas turėtų paaiškėti artimiausiu metu, o šiuo metu jau vyksta pasirengiamieji darbai. Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisija šią savaitę sostinės administracijai uždegė „žalią šviesą“ pradėti P. Cvirkos paminklo nukėlimo darbus.
 
Istorinės atminties komisija, dar prieš priimant sprendimą dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės taryboje, buvo suformavusi rekomendaciją, kad prieš imantis konkrečių nukėlimo veiksmų, būtina turėti aiškų planą dėl paties paminklo ir skvero likimo. Dabar komisijos pirmininkas sako, kad toks planas šiuo metu yra suformuotas, o tai iš esmės reiškia, kad savivaldybės administracija gali imtis tolesnių veiksmų.
 
„Komisijoje aptarėme, kaip nukėlus paminklą atrodys pats skveras. Komisijos pozicija yra, kad tai turėtų būti neutralus sprendimas, be jokių papildomų ar kokių nors kompensuojančių tą erdvę sprendimų. Tiesiog neutraliai sutvarkyta erdvė be paminklo laikinuoju periodu“,- Eltai teigė G. Jaunius.
 
Tuo metu formuojant ilgalaikę skvero viziją, savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijai priklausančio politiko vertinimu, dar laukia nemažai darbo siekiant įtraukti atitinkamų sričių ekspertus ir visuomenę į diskusijas.
 
„Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, laukia ilgas kelias. Aptarėme, kaip prasidės darbai, formuosime darbo grupę, kurioje dalyvaus ir komisijos atstovai formuojant tam tikrą uždavinį kūrybinėms dirbtuvėms, tuomet kūrybinių dirbtuvių ir diskusijų su visuomene keliu judėsime link skvero ilgalaikės vizijos atsižvelgiant į visus įpareigojimus, kurie ateina ir iš paveldo“,- aiškino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Jaunius.
 
V. Benkunskas: artimiausiu metu planuojame paskelbti konkrečius terminus dėl paminklo nukėlimo darbų
 
Dabar, kai sostinės savivaldybės vykdomoji valdžia gali imtis konkrečių procedūrų nukeliant P. Cvirkos paminklą, vicemeras V. Benkunskas aiškina, kad jau pradėti vykdyti pasiruošimo darbai, o tikslesni terminai dėl atitinkamų veiksmų turėtų būti paskelbti artimiausiomis savaitėmis.
 
„Konkrečių datų dar neturime, tiesiog vyksta parengiamieji dalykai. Su muziejumi deriname dėl perdavimo aktų pasirašymo, laikino pasaugojimo pas mus. Dar yra klausimų dėl tos erdvės sutvarkymo pereinamuoju laikotarpiu. Planuojame per gerą savaitę tuos pasirengimo darbus susidėlioti, išspręsti klausimus, kurie dar yra atviri ir pradėti rengtis su konkrečiomis datomis“, – tolesnę proceso dėl paminklo nukėlimo eigą Eltai pristatė V. Benkunskas.
 
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausančio politiko, su Nacionaliniu muziejumi, į kurį ir planuojama perkelti paminklą, jau yra pasiektas susitarimas, o dabar yra derinamos techninės detalės.
 
„Principinis susitarimas yra pasiektas, kad šis paminklas atsidurs pas juos ir jie eksponuos. Klausimai daugiau susiję su terminais, nes muziejui reikia pasiruošti, jie dabar nėra pasirengę perimti, tai mes turėtume laikinai pasaugoti skulptūras, kaip ir Žaliojo tilto skulptūros pas mus yra saugomos“,- sakė vicemeras.
 
Kalbant dėl darbų pačiame skvere, V. Benkunskas pritarė savivaldybės tarybos kolegai G. Jauniui, sakiusiam, kad artimiausiu metu, kol nėra paruošta ilgalaikė vizija, šioje erdvėje dideli pokyčiai nėra planuojami.
 
„Jokių didelių meninių, piniginių darbų ten dabar nebus. Tiesiog skveras po paminklo nukėlimo turi būti sutvarkytas, kad jis visų pirma būtų saugus ten praeiti, leisti laiką toje aplinkoje. Daugiau orientacijos bus į ilgalaikę perspektyvą, kaip tą skverą pertvarkyti, žinant, kad dar yra įdėta daug apsaugos taškų iš kultūros paveldo prizmės“,- tvirtino jis.
 
Kadangi savivaldybės administracijai nebereikia laukti jokių patvirtinimų iš Vilniaus politikų, vicemeras tikisi, kad paminklą gali pavykti nukelti dar šiais metais.
 
„Labai spėlioti ir prognozuoti nelabai ką ir reikia. Politiniai sprendimai yra priimti, jokių tvirtinimų daugiau kaip ir nereikia. Dabar yra pasirengimo stadija, kelios detalės yra atviros. Jas pabaigus derinti, visos prielaidos yra, kad jau artimiausiu metu tas paminklas bus nuimtas. Kad ir šiemet turbūt tikrai yra realu“,- mano V. Benkunskas.
 
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba rugsėjo viduryje priėmė sprendimą nukelti sostinės centre esančio rašytojo P. Cvirkos paminklą. Už projektą, įpareigojantį savivaldybės administraciją imtis atitinkamų veiksmų dėl paminklo nukėlimo, balsavo 34 Tarybos nariai, 3 balsavo prieš, dar 6 susilaikė.
 
„Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma rezoliucijoje dėl P. Cvirkos paminklo.
 
Šiuo dokumentu sostinės taryba savivaldybės administracijos direktoriui pavedė parengti ir teikti Tarybai svarstyti sprendimų projektus dėl paminklo nukėlimo įgyvendinimo.
 
Prie diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės politikai grįžo po to, kai rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas išbraukti šį objektą iš Kultūros vertybių registro.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.10.25; 03:00

Maskvos namai Vilniuje. Sauliaus Žiūros (Vilniaus miesto savivaldybė) nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo Maskvos namų apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos statybos įteisinimui).  
 
Teismas galutiniu procesiniu sprendimu Maskvos namų skundą atmetė. 
 
„Šiandien Vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką mūsų ir Maskvos namų ginčo istorijoje. Mes teisūs, neleidę tolesnių statybų. Nesileidžiame kvailinami. Džiaugiuosi, kad dabar, po teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo, tai sakau ne tik už save ir Vilniaus savivaldybę, bet ir už mūsų valstybę. Ačiū!“ – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. 
 
Teismo teigimu, nors tokiu teismo sprendimu yra ribojama Maskvos namams Konstitucijos laiduojama ūkinės veiklos laisvė, šis ribojimas taikomas nustačius, kad netaikant šio ribojimo būtų pažeidžiamas viešasis interesas, visai visuomenei reikšminga vertybė – nacionalinis saugumas, kurio pažeidimo rizika vertinta remiantis aktualiais faktiniais duomenimis, t. y. taip, kaip ir turi būti sprendžiama dėl besikeičiančių visai visuomenei reikšmingų ir aktualių vertybių apsaugos poreikio. Pareiškėjui taikomas ribojimas yra konkrečiu atveju būtinas viešajam interesui užtikrinti, taigi taikomas ribojimas yra proporcinga priemonė.
 
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas neįrodinėja esminės aplinkybės, dėl kurios reikėtų abejoti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Tai yra pareiškėjas neįrodinėja, kad „Maskvos namai“, įvardinti kaip objektas, galintis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
Šiandien Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos statybos įteisinimui). Teismas galutiniu procesiniu sprendimu Maskvos namų skundą atmetė. 
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.09.22

Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo 17-ąją – pažymėdamas neseniai nuspręstą švęsti Liaudies vienybės dieną – Baltarusijos „prezidentas“ Aliaksandras Lukašenka susirinkusiems į patriotinį forumą Minske kalbėjo apie demokratiją, vienybę ir kaimynystę.
 
1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir okupavo dalį jos žemių. Aneksuotos lenkiškos teritorijos vėliau buvo prijungtos prie Baltarusijos TSR.
 
„Atminkite, baltarusiai: tai svarbi diena, kurios iš gėdos nešventėme jau kelis dešimtmečius. O juk be šios dienos nebūtų nei mūsų, nei mūsų šalies“, – kalbėjo A. Lukašenka, kurį cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.
 
Autokratinis šalies lyderis priminė Baltarusijos patirtus istorinius išbandymus, įskaitant ir „hibridinę agresiją“ po praėjusių metų prezidento rinkimų.
 
„Tačiau sugrįžkime prie mūsų patirtų dramatiškų praėjusio amžiaus pirmosios pusės pamokų, neketindami kam nors priekaištauti. Pakartosiu, ką jau esu ne kartą sakęs. Kaimynus mums, kaip ir visoms kitoms valstybėms, duoda pats Dievas. Mes savo ruožtu siekiame taikos ir draugystės su visais. Niekada netroškome svetimų turtų ar žemių, nes ir savų turime per akis. Šiandien jiems net neprimename, kad Balstogė ir jos aplinkinės žemės yra Baltarusijos žemės, ar kad Vilnius su visomis apylinkėmis yra baltarusiškas miestas. Mes apie tai nekalbame. Tarpkonfesinė pusiausvyra ir etninė vienybė yra nepajudinamas mūsų visuomenės pagrindas“, – teigė jis.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2021.09.19; 16:20

Vilnius. Įvažiavimas į miestą. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį atvirose ir gražiausiose Vilniaus erdvėse prasidės didžiausia miesto šventė – festivalis „Sostinės dienos 2021“, pakviesiantis ne tik miestiečius, bet ir visą Lietuvą į turiningus renginius ir pramogas.
 
Gedimino prospekte, Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštėse, Neries krantinėje ir Didžiojoje pievoje prie Baltojo tilto, Vokiečių gatvės vidiniame kieme – beveik visose vilniečių pamėgtose aktyvaus laisvalaikio vietose tris dienas vyks saugaus festivalio tradicija tapusi kasmetinė šventė, skelbia jos organizatoriai.
 
Rugsėjo 3-5 d. „Sostinės dienų“ festivalyje koncertuos gausybė atlikėjų bei grupių įvairiose festivalio scenose. Šventės organizatoriai, atsižvelgdami į sudėtingo laikmečio diktuojamas sąlygas ir siekdami sukurti aukštos kokybės renginį, šiemet siūlo pramogas pagal bene kiekvieno poreikius – išskirtinė muzikinė programa melomanams, unikalaus dizaino kūriniai mėgstantiems originalumą, saugios pramogos šeimoms su vaikais, įvairūs užsiėmimai sporto entuziastams ir netikėti atradimai maisto gurmanams.
 
Penktadienį, nuo 17 val., muzikiniai garsai LRT scenoje „Veiksmai“ prie V. Kudirkos aikštės ir ant Neries įrengtoje scenoje „Atspindžiai“ prie Baltojo tilto paskelbs „Sostinės dienų“ pradžią. Gedimino prospekte prie V. Kudirkos aikštės išvysime po daugelio metų vėl susijungusius ir į sceną kartu sugrįžusią legendinę grupę „Skamp“, taip pat „Leon Somov & Dileta“, „Colours of Bubbles“, „FC Baseball”, „Deeper Upper“, „Vilniaus energiją“, Jurgį Brūzgą, „The Ditties“, „Kedrostuburą“, „The Swing Cats“ ir kitas grupes. Scenoje prie Baltojo tilto paraleliai pasirodys „Pilnatys“, Migloko, „Rakija Klezmer Orkestar“, „Baltasis Kiras“, temperamentingieji „Baltic Balkan“, svajingoji Alina Orlova, uždegantys Afrikos būgnai, folk stiliaus muzikos grupė „Kūjeliai“, „Mellow Yellow Daffodil“ bei kiti populiarūs atlikėjai.
 
Katedros aikštėje penktadienį koncertuos „lounge“ muzikos krikštatėviai – garsioji grupė iš Vokietijos „De-Phazz“, po kurios publika šėls su ekstravagantiškuoju elektroninės muzikos duetu „Beissoul & Einius“.
 
Rugsėjo 4-osios vakarą didžiausioje „Sostinės dienų“ scenoje lauks dovana visai Lietuvai – išskirtinis Gyčio Paškevičiaus su grupe koncertas „Draugams“.
 
„Sostinės dienų“ lankytojai, užsukę į bičiulių ir draugų susitikimo vietą „Dūzgiantį prospektą“, pateks į kultūrinio ir meninio veiksmo sūkurį, sakoma „Vilniaus festivalių“ pranešime. Kudirkos aikštėje ir Gedimino prospekte nuo Jogailos iki Jakšto gatvių, t.y. Stiliaus lokacijoje, festivalio svečiai galės pasidžiaugti lietuviško dizaino kūrėjų naujausiais darbais bei kolekcijomis.
 
Katedros aikštėje jau antrus metus tęsiama įvairių žanrų literatūros mėgėjų pamilta tradicija – Knygų aikštė, kurioje įsikurs apie 30 leidyklų ir kur ketinama rengti knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais bei iliustratoriais, dailininkais.
 
Penktadienio ir šeštadienio vėlyvais vakarais prie Baltojo tilto ant iškelto Neries upės vandens – 3D videoprojekcija „Prisiminimai“, kuri per vaizdines interpretacijas šventės žiūrovus perkels į personažų pasąmonę, skirtingus jų pasaulius, išgyvenimus ar svajones. Dienos metu čia veiks „Pramogų parkas vaikams ir šeimoms“, kur bus įrengta gausybė specialių atrakcionų, žaidimų ir nekasdienių pramogų. Čia pat bus įsikūręs ir „Gero maisto krantas“, kuriame galima bus išragauti įvairius, įmantrius ar egzotiškus maisto vagonėlių patiekalus.
 
Lukiškių aikštėje ir Baltojo tilto sporto aikštyne vyks Vilniaus sporto festivalis, kuriame sporto aistruoliai galės išbandyti jėgas įvairiose rungtyse: fechtavimo, gimnastikos, krepšinio, kovos menų, alpinizmo, badmintono, futbolo ir kitose aktyvaus laisvalaikio pramogose.
 
Teatras „Meno ir mokslo laboratorija“ parengė didžiulę scenos meno programą, su kuria bus galima susipažinti Vokiečių gatvės 13A namo vidiniame kieme.
 
Į visas tris festivalio dienas vyksiančius įvairius renginius sostinės centre vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti Vilniaus autobusais ir troleibusais. Transporto eismas kai kur bus draudžiamas arba keisis maršrutų trasos, perspėja „Susisiekimo paslaugos“. Naktį užsibuvusieji renginiuose galės grįžti kursuosiančiais naktiniais autobusais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.03; 00:30

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius mano, kad atsižvelgiant į blogą epidemiologinę situaciją Vilniaus regione, Vyriausybės sprendimas perskirstyti suplanuotas COVID-19 vakcinas, didesnę dalį jų skiriant sostinei, yra pagrįstas. Vis tik meras pripažįsta, kad sprendimą buvo galima tinkamiau iškomunikuoti.
 
„Aš norėčiau susilaikyti dėl dar didesnių vertinimų, nes akivaizdu, kad procesas nebuvo labai sklandus. Kita vertus, akivaizdu, kad mes, kaip ir kitos savivaldybės, bent jau dauguma savivaldybių, visą laiką sakėme, kad tų skiepų trūksta ir reikia jų daugiau. Vyriausybei tenka nelengvas uždavinys priimti sprendimus, kurie nėra tiek labai akivaizdūs kai kuriais atvejais“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Šimašius.
 
Sostinės meras mano, kad, nepaisant kitų savivaldybių pasipiktinimo, sprendimas perskirstyti vakcinas, atsižvelgiant į blogą situaciją Vilniaus regione, yra pagrįstas. Visgi R. Šimašius teigia, kad šį sprendimą galima tinkamiau iškomunikuoti.
 
„Man atrodo, kad sprendimas yra pagrįstas, galbūt netinkamai iškomunikuotas. Akivaizdu, kad kitus merus galima suprasti, jeigu gauta viena žinia, o paskui prastesnė žinia. Tai čia turbūt aš lygiai taip pat reaguočiau. Bet noriu palinkėti tvirtybės ir išminties Vyriausybei toliau valdyti šią krizę“, – sakė jis.
 
Pats R. Šimašius teigia apie sprendimą Vilniui perskirstyti daugiau vakcinų pirmadienį sužinojęs tiesiai iš Vyriausybės.
 
„Pirmadienio rytą sužinojome duomenis apie papildomą vakcinų kiekį. Apie motyvus tikslius nežinojome, galėjome tik paspekuliuoti, su kuo tai yra susiję. Dabar akivaizdu, kad tai yra susiję su tuo, kad Vyriausybė atsižvelgė į sunkią Vilniaus padėtį ligoninėse“, – sakė jis.
 
Sostinės meras teigia, kad tikslas gautas vakcinas nuo COVID-19 išskiepyti iki šios savaitės pabaigos.
 
„Tikslas, kad jos būtų suskiepytos iki šio sekmadienio, kad visos jos būtų išnaudotos. Tai mums labai aktualu, nes kaip mes puikiai matome, į ką ir Vyriausybė atsižvelgė, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga“, – teigė meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.28; 00:01

Didysis 1931 m. Vilniaus potvynis. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

Pirmadienį, balandžio 26-ąją, lygiai prieš 90 metų Neryje ties Vilniumi buvo užfiksuotas aukščiausias vandens lygis – 825 cm virš posto nulio, primena Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyr. specialistė Janina Brastovickytė–Stankevič.
 
1931 metų potvynį nulėmė dar 1930 metų rudenį susidariusios sąlygos, sako hidrologė. Tuo metu Neries baseine kritulių iškrito 13 proc. daugiau už normą, tad prieš užšąlant upei jos vandens lygis buvo 114 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį. Susidarė gilus dirvožemio įšalas, kadangi žemė įšalo labai šlapia. Žiema buvo gili ir ilga, o sniegas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje, esant aukštai oro temperatūrai, kuri pasiekė iki 19 °C. Sniegas labai sparčiai pradėjo tirpti, o visas sniego tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sutekėjo į upes.
 
1931 m. balandžio 21 d. iš krantų išsiliejusios Neris ir Vilnia užtvindė žemesnes Vilniaus miesto gatves. Balandžio 26 d. užfiksuotas maksimalus Neries debitas Vilniuje buvo 1690 m³/s (palyginimui, šiais laikais per įprastą potvynį būna apie 6-7 kartus mažesnis), o vandens lygis pakilo 825 cm virš posto nulio. Vanduo, kaip teigia J. Brastovickytė–Stankevič, apsėmė Katedros aikštę, dabartines T. Vrublevskio, Tilto, Žygimantų gatves, Antakalnio bei Žvėryno rajonus.
 
Gyventojai buvo priversti palikti namus, vieni glaudėsi kareivinėse, kiti apsistojo pas giminaičius. Be pastogės liko apie 2000 gyventojų, o tarp namų teko plaukti valtimis. Potvynis suardė ir nusinešė apie 4000 trobesių. Upėje prie Žaliojo tilto buvo galima matyti vandens nešamas namų liekanas, stogus, sienas, tvoras, avilius, šunų būdas ir kitus daiktus. Pasak hidrologės J. Brastovickytės–Stankevič, vanduo kilo taip greitai, kad pasiekė Žaliojo tilto lygį. Visi šie plaukmenys kliuvo ir tvenkėsi ties Žaliuoju tiltu, grasindami jį nunešti, nes tarp vandens ir tilto apačios buvo likęs tik apie 30 cm tarpas. Gyventojai buvo mobilizuoti gelbėti tiltą – dieną ir naktį valtimis vilko į krantą upės plukdomus daiktus, ir tiltas atsilaikė. Plaukioti valtimis buvo labai sunku, nes srovės greitis siekė 3,5 m/s.
Vilniaus potvynis. 1931 metai. Patvinusi Neris. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
 
Tokie dideli potvyniai Lietuvoje pasitaiko retai, paskutinis labai didelis potvynis užfiksuotas 1979 m., kai nedaug trūko, kad būtų užlietas ir Vilnius, teigia Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyr. specialistė J. Brastovickytė–Stankevič. Tačiau, pasak jos, nuo 1976 metų 15 proc. vandens sulaiko Vileikos užtvanka ir kažkiek apsaugo Vilnių.
 
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sako, kad šiandien norint bent kiek įsivaizduoti, kiek buvo pakilęs vandens lygis Vilniuje 1931 m. balandžio 26 d., galima rasti žymą ant Akademijos bibliotekos sienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 00:01

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei pirmadienio vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams 44 proc. visų gautų vakcinų, t. y. 46 512 dozių, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Dalis iš jų – 19 800 dozių – anksčiau buvo numatytos skirti kitoms savivaldybėms, tačiau sparčiai augant hospitalizuojamų asmenų skaičiui ir gresiant COVID-19 lovų trūkumui Vilniaus mieste, kaip nurodoma SAM pranešime, priimtas sprendimas skubiai perskirstyti pirmadienį pristatytos vakcinos dozes iš tų apskričių, kuriose sergamumas yra mažesnis, ir tokiu būdu solidariai pagelbėti „juodojoje zonoje“ atsidūrusiai sostinei. Šiuo metu Vilniaus regione užimtų COVID-19 ligai gydyti skirtų lovų užimtumas perkopė 85 procentus.
 
Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Lazdijų rajono, Marijampolės, Panevėžio miesto, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėms bus pristatyti anksčiau numatyti nepakitę vakcinų dozių kiekiai.
 
Dėl įvykusio vakcinų perskirstymo dalis vakcinacijai užsiregistravusių asmenų kitose šalies savivaldybėse turės šiek tiek palaukti. Ministerija prašo visuomenės supratingumo šiuo sudėtingu laikotarpiu. Vilniečių prašoma elgtis itin atsakingai: susilaikyti nuo nebūtinų kontaktų, laikytis atstumų, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, vėdinti patalpas. Vilnius grėsmingai artėja prie gruodžio mėnesio scenarijaus, perspėja SAM.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 00:01

Prezidento Antano Smetonos atminimo lenta jo tėviškėje Ukmergės rajone. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetas ketina atnaujinti diskusiją dėl paminklo, skirto tarpukario prezidentui Antanui Smetonai, steigimo Vilniuje. Praėjusiais metais Vyriausybės rengtame konkurse nugalėjęs paminklo projektas „622522“ taip ir nebuvo įgyvendintas dėl tarpinstitucinių nesutarimų renkant konkurso nugalėtoją.
 
Nuomonės dėl paminklo projekto prezidentui A. Smetonai išsiskyrė tarp valdančiųjų ir Vilniaus miesto savivaldybės, kuomet kovo 31 d. Vilniaus miesto taryba, vadovaujama Gedimino Jauniaus, kreipėsi į Vyriausybę su prašymu sustabdyti projekto įgyvendinimą ir skelbti naują konkursą, įtraukiant Savivaldybės atstovus į komisijos gretas.
 
„Mums, kaip miestui, svarbu kartu apsispręsti dėl geriausios įamžinimui tinkamos vietos, o jeigu planuojamas organizuoti konkursas, sutarti dėl esminių principų ir sąlygų“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime cituotas sostinės mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.
Tai, kad stringa numatytų projektų įgyvendinimas, Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio nuomone, yra dėl pavėluotų ketinimų įsitraukti į sprendimų priėmimą bei kompetencijų trūkumo sprendžiant kultūrinius klausimus.
 
„Kai jau viskas yra suplanuota, staiga atsibunda Vilniaus miesto politikai, pabrėžiu, ne kokie nors specialistai, bet politikai, ir jie priima tokią rezoliuciją, pareikšdami, kad jiems nepatinka toks paminklas ir nori jį pakeisti“, – akcentavo politikas.
 
„Vilniaus tarybos nariai, kaip ir Seimo nariai, yra politikai, todėl neturėtų kištis į meninius reikalus, pareikšdami savo nuomonę, kad mums negražu ar nepatinka. Jeigu yra ministerijos sprendimas, tai kelsime klausimą, kodėl yra nevykdomas vieno ar kito projekto įgyvendinimas. Politikų priedermė yra spręsti politinius klausimus ir tikrai nesiūlyti savo nuomonės meninių sprendimų atžvilgiu. Tam yra specializuotos komisijos ir vykdomoji valdžia, tam yra specialistai“, – nuomone dalinosi Seimo narys.
 
Komiteto pirmininko teigimu, trečiadienį vyksiančiame posėdyje bus siekiama sužinoti pagrindines įvykusio konkurso klaidas bei atsakyti į kitus su paminklo idėjos įgyvendinimu susijusius klausimus.
 
Pasak pirmininko, dalyvauti diskusijoje yra pakviesti Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybės atstovai bei laimėto paminklo projekto kūrėjai. Anot V. Juozapaičio, Kultūros komitetas yra ta vieta, kurioje gali susitikti skirtingų institucijų atstovai ir pasidalinti situacijos vertinimu iš savo perspektyvos.
 
„Norime pasikalbėti, ar tikrai politikai yra tie, kurie turi nuspręsti. Ar vis dėlto mums reikia pasitikėti specialistais, komisijomis, kurios tuos konkursus ir skelbia“, – komentavo Kultūros komiteto pirmininkas.
 
„O gal apskritai uždaryti tas komisijas ir tokius konkursus, o tiesiog viešųjų pirkimų būdu pasamdyti menininką planui įgyvendinti“, – dalinosi V. Juozapaitis.
 
ELTA primena, kad paminklo A. Smetonai konkursas buvo inicijuotas praėjusios Vyriausybės, o jo nugalėtojais tapo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas bei Indrė Rakauskaitė ir jų projektas „622522“, kuriam buvo skirta 250 tūkst. eurų.
 
Paminklą A. Smetonai buvo planuojama statyti Gedimino prospekte, kitapus Vinco Kudirkos aikštės. 1918 m. toje vietoje, tačiau neišlikusiame pastate dirbo Valstybės Taryba ir jai pirmininkavęs A. Smetona.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.07; 06:00

Pilaitės rajono gatvių pavadinimai Mažosios Lietuvos tema. Slaptai.lt nuotr.

„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sako, kad kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Vilniuje, verta plačiau dairytis ne tik tik į Baltijos kaimynus – Rygą ir Taliną, bet ir į kitus, kiek atokiau esančius, tačiau panašesnius kitais parametrais miestus – Krokuvą, Vroclavą, Poznanę ir Helsinkį. Jie net ir nutolę nuo Vilniaus panašiu atstumu (700–800 km automobiliu arba 100–150 Eur lėktuvu), todėl gali būti svarstomi kaip alternatyvios lokacijos verslui.
 
Kas svarbu lyginant miestus?
 
Pirmiausia, pasak Š. Taručio, Vilnius su šiais miestais tarpusavyje intensyviai konkuruoja dėl užsienio investicijų ir paslaugų centrų pritraukimo. Dažnai girdime, kad būtent Poznanė ir Krokuva aplenkia Vilnių paslaugų centrų segmente.
 
Antra priežastis yra susijusi su demografija. Visi šie miestai turi labai panašų gyventojų skaičių. Gal kiek iš konteksto iškrinta Krokuva, kurioje gyvena gerokai daugiau nei kituose – apie 770 tūkst. gyventojų, tačiau likusiuose gyventojų skaičius labai panašus – nuo 550 iki 650 tūkst. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje Vilniaus m. savivaldybėje gyveno 569 518 gyventojų.
 
Čia reikėtų akcentuoti vieną svarbiausių rodiklių, susijusių su demografija – gyventojų pokytį: Vilniuje, Helsinkyje, ir Vroclave jis yra teigiamas, tuo tarpu Poznanėje ir Krokuvoje rodyklė sukasi mažėjančia kryptimi.
 
Kitas pasirinktas miestų lyginimo svertas yra atlyginimų vidurkiai, t. y., darbo užmokestis, kurį gyventojai uždirba „į rankas“. Šioje kategorijoje labai išsiskiria Helsinkis: jame atlyginimai 2–3 kartus skiriasi nuo tų, kuriuos uždirbame mes, Vilniuje. Tačiau visus likusiuosius konkurentus Vilnius lenkia. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutiniškai uždirbame 958 Eur, o Lenkijos miestuose atlyginimai vos persirita per 800 Eur ribą, atskaičius mokesčius.
 
Pagal vidutinę kvadratinio metro kainą ekonominės klasės projekte naujos statybos daugiabutyje Vilnius yra kaimynų iš Lenkijos lygmenyje – 1 800–2 000 Eur už kv. metrą, tuo tarpu Helsinkis ir čia stipriai šauna į viršų: 1 kv. m kainuoja apie 5 000 Eur. Nėra, kuo stebėtis, nes atlyginimai čia – aukštesni, todėl būsto įperkamumo santykis tarp visų miestų išsilygina.
 
NT situacijos apžvalga
 
Kitas svarbus rodiklis – sandorių skaičius pirminėje rinkoje, t. y., tie būstai, kuriuos parduoda plėtotojai pirmą kartą. Vilniuje 2019-ieji buvo rekordiniai metai, kai buvo susitarta dėl 6 000 būstų pardavimų. Šioje kategorijoje ženkliai išsiskyrė Krokuva ir Helsinkis, kadangi šiuose miestuose skaičiuota daugiau kaip 10 000 sandorių; Poznanė 25 proc. nusileido Vilniui, o Vroclavas 35 proc. jį lenkė.
 
Dar vienas kriterijus, kurį paminėti būtina, yra tai kiek šiandien plėtotojai turi neparduotų butų. Vilnius turi mažiausią „sandėlį“ – 5 500, tuo tarpu didžiausia pasiūla yra Vroclave – 9 600 būstų. Kituose miestuose „sandėlio“ apimtis svyruoja nuo 5 600 iki 7 000. Tiesa, didelė dalis būstų yra brėžinių lygmens – dar nėra pastatyti, tačiau jau yra parduodami ir juos galima rezervuoti.
 
Veidrodis gatvėje. Slaptai.lt nuotr.

„O kiek gi kvadratinių metrų būsto šiuose miestuose galima nusipirkti už vidutinį atlyginimą? Ir čia vietoj įprastų vienos geros ir kitos blogos naujienų turime abi geras: pirmiausia tai, kad Vilnius ir Poznanė pagal būsto įperkamumą pirmauja tarp visų miestų. Antra – kad skaičiai visgi yra labai panašūs, o tai įrodo, kad savo analizei pasirinkome tinkamus miestus–konkurentus. Vilniuje ir Poznanėje už vieną vidutinį atlyginimą galima įsigyti 0,49 kv. m, kituose miestuose – nuo 0,47 iki 0,48 kv. m. Taigi, rinka visuose lyginamuosiuose miestuose yra labai panaši ir subalansuota“, – sako Š. Tarutis.
 
Erdvė augti
 
Pasak Š. Taručio, aksioma čia paprasta. Bus darbingų žmonių, suksis ekonomikos variklis; nebus – nesisuks. Vilniuje nuo 2012–ųjų demografiniai rodikliai (gyventojų skaičius) stabiliai didėjo. Šiandien turime apie 5 procentų augimą. Natūralu, kad augant gyventojų skaičiui, kyla ir gyvenamojo ploto paklausos kreivė.
 
Naujų būstų sandorių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, čia yra 0,019. Mus šiek tiek lenkia Vroclavas, Krokuva ir Helsinkis, nusileidžia Poznanė.
 
„Prognozuodami, per kiek laiko galima parduoti turimą būstų „sandėlį“ rinkoje, matome, kad Vilniuje neprireiktų nė metų. Analitikai laikosi nuomonės, kad tokiu atveju, kai visą turimą sandėlį galima išparduoti per metus, NT būsto rinka yra tvari ir teigiama.
 
Tuo tarpu Helsinkyje prireiktų dar mažiau laiko. Gyventojai bijo, kad ir taip brangūs būstai šiame mieste gali dar labiau pabrangti, todėl vyrauja didžiulė paklausa; vos atsiradus NT projektui būstai yra išgraibstomi akimirksniu.
 
Jeigu mes norime pasiekti Vroclavo lygį pagal sandorių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, per metus pirminėje rinkoje turime parduoti apie 7 000 būstų. O tam, kad pasivytume Krokuvą – net 8 000“, – sako Š. Tarutis.
 
Kur biurai – ten ir būstai
 
Tarp šių rodiklių galima drąsiai dėti lygybės ženklą. Karti tiesa, tačiau šiuo aspektu Vilniaus ir Poznanės rezultatai yra prasčiausi: Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,3 kv. m biuro ploto, Poznanėje – 1,1 kv. m, tuo tarpu Helsinkyje – net 6,7 kv. m. Jei Vilnius norėtų pasivyti Vroclavą, kurio rodiklis yra 1,8 kv. m, mums reikėtų pastatyti dar tokių 17 dangoraižių, kokie stovi Konstitucijos prospekte – kitaip tariant, 260 tūkstančių kv. m ploto. O jei bandytume prisivyti Helsinkį, tai turėtume pastatyti per 200 tokių pastatų.
 
„Vilnius yra augantis miestas, su augančiu gyventojų skaičiumi, augančia ekonomika ir pragyvenimo lygiu, todėl turi galimybę auginti ir biurų plotą. Jokia čia paslaptis, jog ten, kur biurai, yra ir gerai apmokamos darbo vietos, o miestas tampa jaunimo, gyventojų traukos centru. Visos šios sąlygos sudaro galimybes būstų rinkos paklausos kreivei kilti aukštyn“, – sako Š. Tarutis.
 
Kaip būsto rinkos kreivę veikia COVID–19 pandemija?
 
Pasak Š, Taručio, čia galima išskirti kelis pagrindinius veiksnius: atsuktus vietinės valdžios ir Europos „pinigų kranelius“, valstybės ir verslų brandą ir tai, kad valstybė negyvena iš didžiausius nuostolius pandemijos metu patiriančių verslų, pavyzdžiui, turizmo.
 
Vyriausybės meta dideles pinigų sumas ekonomikai atgaivinti, o verslai ėmė galvoti ne tik apie save, bet pradėjo solidarizuotis, padėti ir aukoti – pirkti medicinines priemones ir pan. Tuo tarpu bankai išleido skolininkus „paskolų atostogų“. Prie šių veiksnių dar pridėjus anksčiau minėtus ir stabiliai augančią Vilniaus demografiją, prognozuojame, kad būsto rinka Vilniuje augs.
Balkonas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Naujo būsto kainų kritimo visos pandemijos metu nefiksavome. Atvirkščiai: jaučiamas net ir šioks toks augimas, o tai rodo, kad net ir atėjusi antroji COVID–19 banga nedalija tuščių pažadų apie būsto kainų kritimą Lietuvos sostinėje“, – sako „Citus“ ekspertas Š. Tarutis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 06:02

Naktinis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmadienį nuo pirmojo Vilniaus paminėjimo sukanka 698-eri – sostinė kviečia švęsti kartu ir siūlo saugiai smagių pramogų.
 
Nors šiemet gimtadienį kviečiama sutikti namų aplinkoje, laukia ne tik specialios gimtadienio vaišės iš Vilniaus restoranų, bet ir kitų pramogų – akims, ausims, mintims ir širdžiai, sakoma savivaldybės pranešime. Gimtadienio proga pagal muziką šoks net TV bokšto apšvietimas.
 
Sausio 25-osios vakare nušvis keturi Vilniaus tiltai – Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvis Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Radijo stotis M-1, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir Vilniaus šviesų festivalis dovanos miestui linksmiausią gimtadienio žvakutę – šviesos instaliaciją ant TV bokšto. Sekmadienį ir pirmadienį nuo 18.30 val. bus galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą „šoks“ pagal populiarias lietuviškas dainas. Visa tai gyvai stebėti bus galima www.m-1.fm
 
Sausio 21–31 d. skaniai švęsti namuose padės specialūs pasiūlymai iš Vilniaus restoranų – juos galima rasti „Wolt“ ir „Bolt Food“ programėlėse. Skani staigmena bus paruošta „Vakarienės prenumeratos“ gavėjams kitą savaitę.
Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Alternatyvaus miesto pažinimo platformos „Neakivaizdinis Vilnius“ taip pat parengė staigmenų: gimtadienio žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną „Vilniaus nuotaikų žemėlapį“ – kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai. Visa tai – Neakivaizdinis Vilnius „Facebook“ paskyroje.
 
Sausio 26-ąją vyks LRT „Prototo“ žaidimas – jame bus klausimų apie Vilnių, o Vilnius įsteigė savo prizą.
 
Kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gaus po smėlinuką su užrašu „Vilnius myli Tave“. Skaičiuojama, kad per Vilniaus gimtadienį į pasaulį gali ateiti apie 30 ir daugiau kūdikių, skelbia savivaldybė.
 
Apie Vilniaus gimtadienį tądien sužinos ir kiekvienas moksleivis bei darželinukas: daugelyje ugdymo įstaigų vyks edukaciniai užsiėmimai, pamokos apie Vilnių.
 
Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją – jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos.
 
Šįmet, dėl karantino ribojimų, ceremonijos nebus, tačiau sausio 24-25 d., tamsiu paros metu, ant Rotušės fasado praeiviai išvys įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.24; 00:30