Indija
Naujasis Delis, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Indija nepakvietė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio į būsimą G20 viršūnių susitikimą. Tai atrinktiems užsienio žurnalistams pareiškė Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS ir Ispanijos žinių agentūra EFE.
G20 lyderių viršūnių susitikimas vyks rugsėjo 9–10 dienomis Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Jo moto – „Viena Žemė, viena šeima, viena ateitis“. G20 grupei priklauso Europos Sąjunga (ES) ir stipriausios visų žemynų ekonomikos, įskaitant ir Rusiją, Kiniją bei JAV.
G20 viršūnių konferencijoje pernai Indonezijos Balio saloje Ukraina dar buvo viena pagrindinių temų. V. Zelenskis tada susitikime kalbėjo vaizdo ryšiu. Čia jis pirmą kartą pristatė ir savo dešimties punktų taikos planą.
S. Jaishankaras, anot pranešimų, sakė, kad Indija nepakvietė Ukrainos, nes G20 temos yra ekonomikos augimas ir plėtra, o ne globalus saugumas. Tai esą yra JT Saugumo Tarybos klausimas. Viršūnių susitikime, be kita ko, bus kalbama apie energetinį saugumą, trąšas ir aprūpinimą maisto produktais – visa tai susiję su karu Ukrainoje.
Kuo arčiau liepos 11-oji, tuo daugiau nerimo. Taip, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, organizuojamas liepos 11 – 12 dienomis, – vienas iš didžiausių ir svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Taip, Lietuva pagrįstai didžiuojasi, jog keturiasdešimt NATO šalių atstovų šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu derėsis būtent Vilniuje. Šios 2023-ųjų metų NATO aljanso narių derybos rengiamos itin niūriu, pavojingu, sudėtingu metu – Rusija užpuolusi Ukrainą, prie NATO sienų kilęs pats tikriausias karas. Šio karo baigtis, nepaisant didvyriško ukrainiečių pasipriešinimo, nėra iki galo aiški. Taip pat nėra šimtaprocentinių garantijų, jog Kremliaus diktatorius nesumanys atakuoti NATO aljansui priklausančių šalių, nepanaudos branduolinių ginklų.
Todėl nesuklysiu pasakęs, jog liepos viduryje Lietuvos sostinėje bus narpliojami visiems gyvybiškai svarbūs klausimai. Arba – arba. Gyvybė arba mirtis. Jei Vakarų lyderiai priims teisingus sprendimus, agresyvi Rusija bus sutramdyta. O Lietuvos sostinė įeis į Pasaulio istoriją kaip miestas, kuriame Vakarų politikai priėmė teisingus sprendimus, sudariusius galimybę „Rusiją nustumti į deramą vietą“. Bet jei į Vilnių susirinkę ponai prie derybų stalo vien gražiai kalbės, nepajėgdami deramai padėti Ukrainai, mūsų sostinė greičiausiai taps nusivylimo, apatijos ar net išdavysčių sinonimu.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Akivaizdu: jei Rusija įsitvirtins ukrainiečių žemėse, o NATO tik bejėgiškai skėsčios rankomis, Vladimiras Putinas taps dar įžūlesnis – palaužęs Kijevą imsis Baltijos šalių ir Lenkijos. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose esama „gudručių“, kurie mano, jog, jei V. Putinui paaukosime Ukrainą, kraugerio alkis bus numalšintas, ir Kremliaus diktatorius daugiau niekur niekad nesiverš. Taip manyti – kvaila. V. Putino apetitai – dideli. Jei jau atvirai, jam ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos per maža. Jam reikalinga mažų mažiausiai visa Rytų Europa. Tačiau apgaudinėti save ir kaimynus, esą V. Putinui užteks Ukrainos, – labai patogu.
Todėl nenorėčiau, jog NATO viršūnių susitikimas mano gimtajame mieste taptų būtent tuo derybų stalu, prie kurio sotaus ir ramaus gyvenimo išpaikinti bei patologiškai rusų kariuomenės bijantys Vakarų bosai tyliai nutars aukoti Ukrainą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad jo šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai dalyviai nepasiųstų aiškios žinios dėl stojimo į Aljansą terminų. Taip jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti, kada ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. V. Zelenskis akcentavo: „Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad net neįsivaizduoja Ukrainos vakarietiškose struktūrose. Jeigu mūsų nemato NATO aljanse ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“.
Ar Vakarai pajėgūs išduoti Ukrainą? Panašių išdavysčių matėme.
Pirmiausia prisiminkime, kaip 1994-ųjų rudenį Rusijai buvo paaukota Čečėnija. Tik pamanyk, tai – Rusijos vidaus reikalas. Tad Ramzanas Kadyrovas – tai ir Vakarų ištižimo vaisius. Džocharas Dudajevas vakariečiams atrodė per daug kategoriškas, per daug drąsus, per mažai demokratiškas, per mažai gerbiantis žmogaus teises, tad Vakarai turi … „tyrą lyg vaiko ašara” poną R. Kadyrovą.
Antroji Vakarų išdavystės auka yra Gruziją, arba, kaip dabar ši šalis oficialiai vadinama, – Sakartvelą. Leiskite paklausti, kas kaltas, jog Gruzijos kalėjime šiandien mirtimi vaduojasi buvęs provakarietiškas Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis? Leiskite pasiteirauti, kas kaltas, kad Tbilisyje vėl į valdžią atėjo prorusiškos jėgos? Be jokios abejonės, – Kremlius. Rusija kišasi į savo kaimynių vidaus reikalus kaip įmanydama, neleistinais, pačiais bjauriausiais būdais – spausdama karinėmis priemonėmis, papirkinėdama, žudydama, meluodama, šantažuodama ekonominėmis blokadomis. Tiesa, kalti ir patys gruzinai, nesugebėję deramai pasipriešinti Rusijos politiniam ir ekonominiam šantažui.
Michailas Saakašvilis. Viešnagė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet nejaugi nėra daugiau kaltųjų? Leiskite pateikti patį svarbiausią, patį skandalingiausią klausimą: kodėl dėl 2008-aisiais tuometinę Gruziją ištikusios tragedijos neapsiverčia liežuvis priekaištauti Vakarams – NATO ir Europos Sąjungai? Man regis, rimtas, konkrečias pažangos reformas šalyje įtvirtinti sumanęs, į NATO ir ES įstoti pasišovęs M. Saakašvilis suraitė tik vieną bjaurią klaidą – per daug pasitikėjo Vakarais. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis viliojo Tbilisį pasirinkti vakarietiškos demokratijos standartus. Tačiau širdies gilumoje greičiausiai nė neketino priimti šios Kaukazo valstybės į savo gretas, nes kam, pavyzdžiui, ES verslininkams įsigyti dar vieną konkurentą? Jau dabar nuo galvos iki kojų biurokratinė ES plyšta per visas siūles, ES nariams jau seniai keblu tarpusavyje susitarti dėl menkiausių sutarčių. Priglaudus Gruziją juk būtų dar sunkiau…
O jei Europa ir nuoširdžiai ketino Tbilisį priimti į savo šeimą, tai neperspėjo dėl svarbiausiojo. Briuselis ir Vašingtonas privalėjo tuometiniam Gruzijos lyderiui M. Saakašviliui labai atvirai pasakyti: jei puls Rusija, nepadėsime jums nei karinėmis, nei ekonominėmis priemonėmis, o Rusija, jei jums seksis, būtinai puls. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis turėjo pareigą perspėti gruzinus: Rusijos agresijos dienomis paliksime jus vienui vienus, apsiribosime vien piktais antirusiškais pareiškimais, kurių vertė – jokios vertės, nebent – tualete užpakaliui nusišluostyti.
Sakartvele – protestai. EPA-ELTA nuotr.
Taigi Vakarai gruzinus ciniškai išdavė 2008-aisiais, kai Rusija agresyviai puolė Gruziją prisidengdama tautinių nesutarimų korta. Vakarai buvo tokie ciniški, kad net keli jų lyderiai išdrįso už atlapų griebti M. Saakašvilį, neva šis taip pat privėlė klaidų. Vakarietiškos išdavystės kaina – nuo Gruzijos atplėšta visa Pietų Osetija ir Abchazija ir ryškus Gruzijos dreifavimas Rusijos pusėn.
Todėl nesmerkiu Sakartvelo ministro pirmininko Iraklijaus Garbašvilio, šių metų gegužės mėnesį tarptautiniame forume Kataro sostinėje Dohoje paaiškinusio, kodėl jo vyriausybė 2023ž-aisiais netaikys sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Pirma, tai sužlugdytų šalies ekonomiką. Antra, kai 2008-ųjų rugpjūtį Rusija užpuolė Gruziją, Vakarai nenukreipė prieš Rusiją nė vieno mažyčio ekonominio draudimo. Prekiavo su Rusija kaip iki karo, tarsi Kaukaze nieko blogo nebūtų nutikę.
Sakartvelo premjeras mato dvigubus standartus. Kaip praneša ELTA, remdamasi AFP ir EPA pranešimais, I. Garbašvilis priekaištavo Dohoje: „Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas? Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kai po 2008-ųjų Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 procentų mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“.
Azerbaidžano pasienio punktas
O kas dėjosi 2013-ųjų lapkričio 28-ąją Vilniuje surengtame Rytų partnerystės viršūnių susitikime? Tas pats vakarietiškas cinizmas: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina kviečiamos dreifuoti Vakarų kryptimi neperspėjant jų dėl galimų karinių Rusijos išpuolių. Vilniuje viešai neištarti svarbiausi akcentai: jei Rytų partnerystės programomis susigundžiusias šalis terorizuos Maskva, NATO ir ES spruks į krūmus. Laimė, į Vilnių neva svarbiems pokalbiams pakviestų šalių vadovai ir patys suprato, kas kuo kvepia. Tąsyk nesusigundė europietiškais meduoliais. Prieš akis mirguliavo tragiška Gruzijos patirtis. Visų galvose kirbėjo ta pati mintis: „pirmiausia pažabokite Rusiją, tuomet kvieskite į svečius “. Tad iš 2013-ųjų diskusijų Vilniuje apie stebuklingai naudingas rytų partnerystes – kaip iš ožio pieno. Nebent nauda laikysime milžiniškų lėšų švaistymą tuščioms kalboms.
Beje, 2013-ųjų susitikimas Vilniuje buvo keistas dar ir tuo, kad į jį pakviesta Armėnija. Tarp Armėnijos ir kitų Rytų partnerystės programos šalių – milžiniškas skirtumas. Nei Baltarusija, nei Moldova, nei Ukraina, nei Gruzija, nei Azerbaidžanas tuomet nebuvo okupavęs nė metro svetimų teritorijų. O Armėniją tuomet derėjo laikyti pačia tikriausia agresore – ji buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą ir septynetą gretimų azerbaidžanietiškų rajonų. Iš Azerbaidžano ji tuomet buvo atplėšusi apie 20 proc. žemių. Maždaug milijonas azerbaidžaniečių dėl Armėnijos agresijos buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.
Taigi oficialusis Jerevanas, kaip ir tuometinis Kremlius, buvo okupantai. Tik kitokie dydžiai ir galimybės. Rusija – didelis, milžiniškas okupantas. Armėnija – mažesnė. Ir vis tik agresorius yra agresorius. Todėl oficialusis Vilnius neturėjo teisės kviesti į susitikimą Armėnijos. Pirma grąžink Azerbaidžanui 1992 – 1994-aisias užgrobtą Karabachą, tuomet belskis į ES duris. Tačiau tiek Lietuva, tiek kiti Lietuvos partneriai Europoje nusispjovė į lygybės principus – begėdiškai pritaikė dvigubus standartus. Vieną plėšiką smerkė, kitą – glostė.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Nors palankumas dvigubiems standartams – labai pavojingas. Galime susipainioti, galime netekt daug potencialių draugų. Mes jau sulaukiame pagrįstų priekaištų ne tik iš Sakartvelo premjero lūpų. Mums priekaištauti dėl dviveidystės turi teisę ir Azerbaidžanas: „Armėnijos agresija prieš Azerbaidžaną nebuvo karas, išpuolis prieš Gruziją – joks karas, o štai Rusijos karas Ukrainoje – jau tikras puolimas?“
Todėl ir nerimauju, kad liepos 11 – 12 dienomis Vilniuje organizuojama milžiniška politinė diskusija netaptų „tuščiais pliurpalais“. Galimi patys keisčiausi netikėtumai. Rusija pasyviai nesėdi sudėjusi rankų. Ji intensyviai Vakaruose ieško partnerių, kurie prievartautų Ukrainą vardan neva šventos taikos paaukoti savų teritorijų, mat „Rusijos vis tiek nepriversite atsiklaupti ant kelių”.
O jei kalbėtume pusiau rimtai, pusiau juokais, turime ir kitokio pobūdžio problemų. Lažinkimės, kiek kartų parkris, suklups, atsitrenks galva į durų staktą ar diskusijos metu užmigs JAV prezidentas Joe Bidenas, jei vis tik teiksis atskristi į Vilnių? Vienas iš paskutiniųjų JAV prezidento suklupimų – Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje šių metų birželio 2-ąją. JAV prezidentas per absolventų išleistuvių šventę nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo ir parkrito.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Parkristi, žinoma, gali ir jaunas, stiprus vyras. Bet aštuoniasdešimties metų sulaukęs JAV prezidentas pastaruoju metu per daug dažnai kritinėja lipdamas lėktuvo trapu, važiuodamas dviračiu arba leisdamasis nuo scenos. Tokie stipriausios pasaulyje šalies lyderio suklupimai neprideda Amerikai solidumo. Akivaizdu, kad J. Bidenas – per daug senas, kad rimtai prezidentautų. Galimos aliuzijos: jei prezidentas vos bepastovi ant kojų, tai ir šalis tokia pat – ant molinių kojų.
Ir vis tik tegul J. Bideno kritimai netampa juodu pranašu, bylojančiu, kad ir Vašingtono vadovaujamas NATO viršūnių susitikimas suklups „lygioje vietoje“. Nesuklupkime, nepargriūkime. Viliuosi, jog šį sykį Vakarams užteks proto ir drąsos solidžiai paremti nuo Rusijos agresijos drąsiai besiginančią Ukrainą. Europą nuo Rusijos invazijos ginantys ukrainiečiai šito nusipelnė.
V. Zelenskis Japonijoje susitiko su E. Macronu. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo darbo vizitą Japonijoje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su darbo vizitu lankydamasis Japonijoje, kur dalyvavo G-7 viršūnių susitikime, susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijai už svarbius sprendimus dėl karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai“, – praneša prezidento kanceliarija.
V. Zelenskis pažymėjo Prancūzijos paramos naikintuvų koalicijai ir šalies dalyvavimo Ukrainos pilotų apmokymo misijoje svarbą.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad prioritetas yra įgyvendinti Ukrainos „Taikos formulę“ ir į šį procesą įtraukti kuo daugiau valstybių.
Jis informavo Prancūzijos prezidentą apie savo vaisingą vizitą Arabų lygos viršūnių susitikime.
V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, kad pradėti įgyvendinti susitarimai, pasiekti jo gegužės 13 d. vizito Prancūzijoje metu, ir tęsiamas bendradarbiavimas gynybos srityje.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Japonijoje, susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Indijos premjeru Narendra Modi.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Tokijas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Japonijoje susitikę Didžiojo septyneto valstybių (G7) vadovai šeštadienį paskelbė, kad bandymai naudoti prekybą ir tiekimo grandines kaip ginklą nepavyks ir neliks be atsako. Taip Kinija netiesiogiai buvo įspėta dėl jos taikomos ekonomikos praktikos, informuoja AFP.
Hirošimoje vykstančiame G7 valstybių vadovų susitikime daug dėmesio skirta pasipriešinimui prekybos apribojimams, kuriuos Pekinas taiko įsivėlęs į diplomatinius nesutarimus. Vis dėlto G7 pareiškime dėl ekonominio saugumo Kinija tiesiogiai neįvardinama.
Nepaisant to, pareiškimo adresatas buvo akivaizdus. G7 perspėjo dėl nerimą keliančios ir dažnėjančios ekonominės prievartos, kuria Pekinas siekia pakenkti G7 valstybių ir jų partnerių užsienio bei vidaus politikai.
Didįjį septynetą sudaro Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija bei Vokietija.
„Bandymai ekonominę priklausomybę naudoti kaip ginklą ir priversti G7 nares bei mūsų partneres, įskaitant mažas šalis, paklusti ir prisitaikyti žlugs bei susilauks pasekmių“, – teigiama G7 valstybių pareiškime.
Šios valstybės ypač sunerimusios dėl jų pažeidžiamumo svarbiuose sektoriuose, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, puslaidininkius ir akumuliatorius, kurie itin svarbūs moderniai ekonomikai.
Didžiojo septyneto valstybės pažadėjo sustiprinti tiekimo grandines ir spręsti trikdžių problemą bei užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbios technologijos būtų atitinkamai kontroliuojamos. Tikėtina, kad tai yra užuomina apie tai, kad tam tikros prekės nepatektų į Pekino rankas.
JAV dėl nacionalinio saugumo priežasčių pastaraisiais mėnesiais aktyviai siekia apriboti Kinijos prieigą prie pažangių įrengimų naudojamų mikroprocesorių gamyboje. Vašingtonas ragina Japoniją ir Nyderlandus sekti JAV pavyzdžiu.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV ir Europos Sąjungos nuomonės Kinijos klausimu praeityje skyrėsi, tačiau skirtumai iš esmės išnyko.
Bendra strategija remsis siekiu apsaugoti Vakarų valstybes ir jų sąjungininkes, tuo pačiu metu vengiant atviros konfrontacijos su Kinija.
„Tačiau tai nėra karikatūriška ar vienos dimensijos politika. Tai daugialypė, kompleksinė politika sudėtingiems santykiams su iš tiesų svarbia valstybe“, – sakė jis.
Tuo metu Europos Sąjungos atstovas sakė, kad G7 pasirengusi bendradarbiauti ir įvertinti dėl Kinijos kylančias rizikas.
„G7 lyderiai teigia, kad Kinija vadovaujasi sistemine politika siekdama gauti ypatingos svarbos žaliavų, kontroliuodama tiekimo grandines, o mes į tai atsakome diversifikacija“, – sakė neįvardijamas ES atstovas.
Kitas šaltinis Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje minėjo naujienų agentūrai AFP, kad G7 valstybės pasiekė progresą Kinijos klausimu. Anot šaltinio, JAV siekia įtvirtinti itin agresyvią politiką Kinijos atžvilgiu, o kitos šalys laikosi nuosaikesnės pozicijos.
ELTA primena, kad 2022 m. pradžioje kad Europos Sąjunga (ES) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos diskriminacinės prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
2022 m. gruodį Europos Komisija paskelbė pateikusi prašymą PPO steigti arbitrų kolegiją dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir Europos Sąjungai. ES prašyme dėl kolegijos steigimo pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia prekybą reglamentuojančias PPO teisės normas.
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į G7 viršūnių susitikimą Japonijoje. Jį atskraidinęs lėktuvas ketvirtadienį nusileido JAV kariniame aerodrome į pietus nuo Hirošimos. Šiame mieste nuo penktadienio iki sekmadienio vyks šiųmetis Didžiojo septyneto (G7) susitikimas.
G7 grupei be JAV priklauso Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Japonija ir Kanada. Susitikime taip pat dalyvaus ES atstovai. Pagrindinės susitikimo temos bus Rusijos invazija į Ukrainą, pasaulio ekonomikos problemos, taip pat Vakarų santykiai su Kinija.
J. Bidenas po atvykimo susitiko su amerikiečių kariais, dislokuotais karinėje bazėje į pietus nuo Hirošimos. Viename angarų jis spaudė kareiviams rankas, kalbėjosi su jais ir darėsi asmenukes. Ketvirtadienį Hirošimoje numatytas dvišalis susitikimas su Japonijos premjeru Fumio Kishida.
Su prezidentu į Japoniją atskrido jo anūkė Maisy, prieš kelias dienas šventusi savo studijų Pensilvanijos universitete baigimą. Ketvirtadienio vakarą į Horošimą turėtų atvykti ir J. Bideno duktė Jill. Šalių lyderių žmonoms/vyrams viršūnių susitikime numatyta atskira programa.
G7 viršūnių susitikimas Vokietijoje. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietijos Bavarijos regione sekmadienį prasidės tris dienas truksiantis Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderių susitikimas. Daugiausiai dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje ir jo pasekmėms aptarti, praneša dpa.
Vidurdienį Alpėse prasidėsiančiame susitikime dalyvaus JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovai. Jie aptars pasaulio ekonomikos, infrastruktūros ir investicijų reikalus, taip pat užsienio ir saugumo politiką.
Bus diskutuojama apie pasiūlymus didinti spaudimą Rusijai, tiekti karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir aptariama karo įtaka energetikos resursų ir maisto kainoms. JAV prezidento lėktuvas. EPA – ELTA foto
Šįmet Didžiojo septyneto valstybėms pirmininkauja Vokietija. Prieš oficialią renginio pradžią įvyks dvišalis Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimas.
Dar prieš G7 renginį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Didžiojo septyneto valstybės įves draudimą aukso iš Rusijos importui.
Argentina, Indija, Indonezija, Senegalas ir Pietų Afrika buvo pakviestos dalyvauti atskirose G7 sesijos dalyse, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į valstybių vadovus tiesioginės vaizdo transliacijos metu.
Kalbėdamas Vokietijos parlamente prieš G7 susitikimą O. Scholzas ragino sukurti „Maršalo planą“ ir finansuoti Ukrainos atstatymą po karo. Tai bus aptarta su V. Zelenskiu.
Taip pat bus kalbamasi apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją.
G7 susitikimo metu saugumą užtikrina 18 000 pareigūnų.
Visi G7 lyderiai, išskyrus Japonijos premjerą Fumio Kishida, vėliau vyks į Madridą, kur dalyvaus NATO viršūnių susitikime aptarti Aljanso gynybos politiką.
Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas: Briuselis žada Kijevui paramą energetinio saugumo srityje
Kijevas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Bendrame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą energetinio saugumo srityje. Kartu su ukrainiečių ekspertais, be kita ko, ieškoma galimybių padidinti naftos tiekimo pajėgumus iš ES, spaudos konferencijoje antradienį Kijeve sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Dėl didelės įtampos Ukraina nuo 2015 metų neperka gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos, o daro tai per tarpininkus, pirmiausiai – iš Slovakijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po 23-iojo Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo gyrė virtinę pasirašytų susitarimų, įskaitant dėl bendros oro erdvės. Kijevas tikisi, kad tai leis vykdyti daugiau skydžių į ES valstybes. V. Zelenskis taip pat patvirtino Ukrainos siekį įstoti į ES.
Dar viena pokalbių, kuriuose dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, tema buvo situacija Rytų Ukrainos konflikto teritorijoje. V. Zelenskis dėl nepasiekiamos pažangos įgyvendinant taikos planą dar kartą apkaltino Rusiją. U. von der Leyen paragino Maskvą, „kaip konflikto šaliai prisiimti atsakomybę“.
Per mūšius tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijai ištikimų separatistų pastaraisiais metais žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. 2015 metais tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai pasiektas taikos planas yra įšaldytas. Tačiau Rusija nuo 2014 metų vykstančiame konflikte laiko save tik tarpininke ir visą kaltę verčia Ukrainai.
Ispanijos premjeras: kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 metų birželį. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Madride 2022 m. birželio 29–30 d., sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su karinio Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
Ispanijos premjeras sakė tikintis, kad aukščiausiojo lygio susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę ir sanglaudą“ Aljanso viduje bei padės jam suformuluoti „atnaujintą strategiją (saugumo) iššūkiams, su kuriais susiduriame“.
Per aukščiausiojo lygio susitikimą birželį vienas svarbiausių tikslų bus peržiūrėti ir atnaujinti NATO strategiją, kuri pastarąjį kartą buvo išdėstyta 2010 metais.
Pranešimas paskelbtas vos po kelių savaičių, kai buvo paskelbta nauja JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos karinė partnerystė AUKUS, supykdžiusi Prancūziją ir privertusi kai kuriuos europiečius manyti, kad Vašingtono prioritetuose NATO reikšmė sumenko.
„Turime toliau prisitaikyti prie ateities, būtent tai ir ketiname daryti per Madrido viršūnių susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Matome didėjančią strateginę konkurenciją, agresyvesnį Rusijos elgesį ir Kiniją, demonstruojančią savo ekonominę ir karinę galią, kad įbaugintų kitus“, – pridūrė jis, taip pat paminėjęs „nestabilumą ir grėsmes Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Sahelyje“.
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą Briuselyje birželį Aljanso lyderiai nusibrėžė „raudonąsias linijas“ Rusijos atžvilgiu ir nusprendė laikytis vieningos pozicijos atsakant į Kinijos pastangas įsitvirtinti Europoje.
AUKUS partnerystė supykdė Prancūziją, nes torpedavo labai reikšmingą jos povandeninių laivų pardavimo australams sutartį, o taip pat paskatino Paryžių pritarti minčiai, kad būtų kuriama Europos gynybos grupė, neįeinanti į NATO. Tačiau šios savaitės pradžioje J. Stoltenbergas sakė, kad mintis sukurti tik Europos savitarpio gynybos organizaciją rizikuoja suskaldyti ir susilpninti NATO.
„Netikiu jokiomis pastangomis ką nors daryti už NATO ribų, konkuruoti su NATO arba dubliuoti, nes NATO išlieka kertiniu akmeniu, pagrindu Europos saugumui, o taip pat ir Šiaurės Amerikos saugumui“, – sakė jis antradienį.
G7 viršūnių susitikimas. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas penktadienį pasveikino pirmąjį per beveik dvejus metus tiesioginį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą kaip puikią galimybę paspartinti atsigavimą po pandemijos.
Pradėdamas pirmąją pietvakarių Anglijos Kornvalio grafystėje vykstančio lyderių susitikimo sesiją, B. Johnsonas teigė, kad būtina pasauliui užtikrinti teisingesnę ateitį.
„Turime užtikrinti, kad kai atsigausime, žengsime dar vieną žingsnį į priekį ir atsistatysime geriau. Kaip G7 turime puikią galimybę tai padaryti“, – pridūrė premjeras.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Bjarice teigė, kad į kitą didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą norėtų pakviesti Ukrainą, o ne Rusiją, – D. Tuskas pasisakė esąs griežtai prieš Maskvos sugrąžinimą į grupę.
„Buvo tikimasi, kad Rusija galiausiai pasuks demokratijos, laikymosi teisės principų ir žmogaus teisių keliu,“ – teigė D. Tuskas, prisimindamas pirmines Rusijos pakvietimo į G8 grupę priežastis.
„Šiandien bandysiu įtikinti susirinkusiuosius, kad į ateinančių metų susitikimą būtų geriau kviesti Ukrainą – kaip svečią, žinoma,“ – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Rusija iš grupės buvo išmesta po to, kai 2014 metais aneksavo Krymą. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiemet svarstė Maskvos sugrąžinimo į grupę galimybę.
Šeštadienį Prancūzijos kurortiniame Bjarico mieste prasideda G7 viršūnių susitikimas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą, norintį grįžti prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis šaltiniu JAV prezidento administracijoje.
Kanalo duomenimis, JAV ir Prancūzijos lyderiai antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime 2020 metais. Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas. Kanalas pažymi, kad D. Trumpas ketina apsvarstyti grįžimo prie G8 formato idėją Didžiojo septyneto viršūnių susitikime, kuris vyks Bjarico mieste Prancūzijos pietvakariuose rugpjūčio 24-26 dienomis.
Anksčiau antradienį D. Trumpas žurnalistams pareiškė, jog būtų tikslinga grįžti prie G8 formato dalyvaujant Rusijai.
Didysis septynetas (G7) – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu (G8). 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko iš Vietnamo be branduolinio sandorio, kurį tikėjosi sudaryti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, ir neteko svarbaus švietalo artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, rašo laikraštis „Politico“.
„Tai buvo skausminga prezidentui, siekiančiam pergalės užsienio politikos srityje, su kuria jis būtų ėjęs į 2020 metų rinkimus“, – teigia leidinys.
„Atrodo, kad abi šalys buvo ant sutarties pasirašymo slenksčio, bet paskutinę minutę šie planai žlugo, – rašo „Politico“. – Netikėtai situacija viršūnių susitikime apsisuko 180 laipsnių, nors atrodė, kad artėjama prie sandorio, kurį D. Trumpas būtų galėjęs vadinti didžiule pergale. Tačiau jam per spaudos konferenciją teko aiškinti, kodėl abi šalys išvyksta tuščiomis rankomis“.
Baltųjų rūmų atstovai po derybų pabrėžė, kad šalys „tęs pokalbius“. „Prezidentas ir valstybės sekretorius Mikeas Pompeo tvirtino, kad per dvi pastarąsias dienas buvo pasiekta didelė pažanga, – pažymi laikraštis. – M. Pompeo išreiškė viltį, kad šalys artimiausiomis savaitėmis vėl užmegs kontaktus, bet D. Trumpas pabrėžė, kad jis „neįsipareigojo“ dėl trečiojo viršūnių susitikimo“.
Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27-28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong-unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.
Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas Vietnamo sostinėje Hanojuje tęsia savo viršūnių susitikimą. Jie ketvirtadienį naujo pokalbių rato susitiko prabangiame viešbutyje „Metropole“. D. Trumpas dar kartą pabrėžė, kad jam nesvarbi „skuba“ pokalbiuose dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos.
„Greitis man nėra toks svarbus“, – kalbėjo jis. Svarbu esą yra pasiekti „teisingą susitarimą“ dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo. Kim jong-unas patvirtino, kad ir jo šalis suinteresuota „gerais susitikimo rezultatais“. Jis darysiąs viską, „kas geriausia“, kad būtų pasiektas „nuostabus“ susitarimas. Šiaurės Korėjos lyderis kalbėjo apie „puikų dialogą“ su JAV prezidentu.
Žurnalisto paklaustas, ką Kim Jung-unas manytų apie JAV ryšių biuro Šiaurės Korėjoje atidarymą, jis teigė, kad tai būtų „sveikintina“. D. Trumpas pridūrė, kad tai „gera idėja“.
Ryšių biuras neturi ambasados statuso, tačiau jis reikštų žingsnį santykių tarp Vašingtono ir Pchenjano normalizavimo link. Praėjusį rugsėjį tokį ryšių biurą šalių pasienyje atidarė Šiaurės ir Pietų Korėja.
Kim jong-unas, kalbėdamas su reporteriais, patvirtino ir principinį pasirengimą atsisakyti branduolinio ginklo. Atsakydamas į reporterio klausimą, ar būtų tam pasirengęs, Šiaurės Korėjos vadovas sakė: „Jei nebūčiau, manęs nebūtų čia“. Kim jong-unas taip pat buvo paklaustas, ar ketina imtis konkrečių žingsnių. Į tai jis atsakė: „Kaip tik dabar mes tai aptariame“.
Trečiadienį D. Trumpas ir Kim jon-unas susitiko trumpo pokalbio už uždarų durų ir bendros vakarienės. Abu jie po to teigiamai įvertino savo susitikimą. Tačiau kol kas neaišku, ar buvo pasiekta pažangos pagrindiniu – Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo – klausimu. Ketvirtadienį numatyti išsamesni pokalbiai šia tema.
JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą turėtų suteikti informaciją apie D. Trumpo pokalbį akis į akį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Helsinkyje.
Vertėja ir jos užrašai galėtų suteikti svarbios informacijos apie abiejų šalių vadovų pokalbių turinį, trečiadienį teigė kai kurie demokratai. Užsienio politikos ekspertas Robertas Menendezas stočiai MSNBC pareiškė, jog bus imtasi „didelių pastangų“, „kad būtų sužinota, kas atsitiko“. Senatorė Jeanne Shaheen sakė, jog vertėjos liudijimai galėtų padėti, kad parlamentarai ir JAV visuomenė „sužinotų, kas tiksliai buvo kalbama ir nuspręsta JAV vardu“.
D. Trumpas ir V. Putinas savo viršūnių susitikime Helsinkyje dvi valandas kalbėjosi už uždarų durų, patalpoje dar buvo tik abiejų prezidentų vertėjai.
Baltieji rūmai reikalavimą dėl vertėjos liudijimo gali atmesti argumentuodami, kad nė vienas prezidentas ar jo vertėjai nėra įpareigoti atskleisti privačių pokalbių.
Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį pareiškė, jog jai nėra žinoma apie galimą pokalbių tarp D. Trumpo ir V. Putino užfiksavimą ir patarė su kitais klausimais kreiptis į Valstybės departamentą. Šio atstovė Heather Nauert sakė, kad iki šiol negautas formalus prašymas išklausyti vertėjos.
JAV televizijos kanalo „Fox“ apžvalgininkas Neilas Cavutas pirmadienį pavadino Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „pasibjaurėtinais“.
Jis, be kita ko, buvo nepatenkintas tuo, kad D. Trumpas nedavė atkirčio Rusijos prezidentui už Maskvos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.
„Tai tiesiog neteisinga“, – pareiškė jis televizijos eteryje. „JAV prezidentas užsienyje kalbasi su mūsų didžiausiu priešu, priešininku ar varžovu ir iš esmės leidžia jam sausam išlipti iš balos ir net nė kiek jo nekritikuoja“, – pabrėžė N. Cavutas.
Savo ruožtu konservatyvus politikos komentatorius Guy`us Bensonas, vienas iš televizijos kanalo analitikų, savo tviteryje parašė, kad pirmadienis tapo „viena iš blogiausių dienų“ Trumpui kaip prezidentui.
„Fox“ laikomas konservatorių ruporu ir šiaip jau remia respublikoną D. Trumpą bei jo administracijos vykdomą politiką.
V. Putinas pasiruošęs kompromisams, išskyrus Krymo klausimą? EPA-ELTA nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nerimauja dėl planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Pasak jos, nerimą kelia tai, kad prieš tai buvusio D. Trumpo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu rezultatai buvo kontraversiški.
„Mums visada kelia nerimą, mes žinome, kas yra V. Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Be jokios abejonės, mes labai rimtai žiūrime į šį susitikimą ir į galimus rezultatus. Tuo labiau kad matėme dar vieną įdomų, kontraversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai taip pat buvo labai kontraversiški“, – trečiadienį sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Briuselyje, kur ji dalyvauja NATO viršūnių susitikime.
D. Trumpas prieš išskrisdamas į Briuselį dalyvauti NATO vadovų susitikime sakė, kad susitikimas su V. Putinu jam gali būti lengvesnis nei NATO viršūnių konferencija.
„Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“, – sakė D.Trumpas.
Liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.
Prieš pat NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau kelia erzelį. Prieš išskrisdamas į Briuselį, jis antradienį pareiškė, kad iš įvairių susitikimų Europoje susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali „būti lengviausias“. Kartu D. Trumpas atnaujino kritiką dėl per mažų išlaidų gynybai, kurias skiria Europos sąjungininkės.
D. Trumpas trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, penktadienį lankysis Didžiojoje Britanijoje, o pirmadienį Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas pirmasis jo viršūnių susitikimas su V. Putinu. „Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“
Prieš tai D. Trumpas patvirtino savo reikalavimus dėl didesnių europiečių išlaidų gynybai. „NATO šalys turi mokėti DAUGIAU, Jungtinės Valstijos turi mokėti MAŽIAU“, – rašė jis tviteryje.
Sergejus Lavrovas verkšlena: būtų neteisinga, jei Didžiojo dvidešimtuko susitikime D. Trampas ir V. Putinas neturėtų progos pasikalbėti
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad „tikriausiai nebūtų teisinga“, jei kitą mėnesį Vokietijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienu ar kitu formatu nepasikalbėtų su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), praneša „Reuters“.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Krasnodaro mieste vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje S. Lavrovas dalyvavo kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministru, Rusijos diplomatijos vadovas teigė neturįs ką pridurti prie žiniasklaidos spėlionių apie planus artėjančio viršūnių susitikimo kontekste surengti ir oficialų dvišalį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą.
Jis sakė, kad tokiuose renginiuose įprasta, jog šalių vadovų keliai susikerta. Taip gali nutikti ir liepą, nes D. Trampas ir V. Putinas bus tame pačiame pastate. Jei prezidentų keliai išties susikirs, tai bus pirmasis jų susitikimas akis į akį.
S. Lavrovas tikino, kad ypač svarbu būtų tai, jog D. Trampas ir V. Putinas galėtų pasikalbėti apie konfliktą Sirijoje ir pastangas jį išspręsti taikiai.
Slaptai.lt portalas klausia: o gal kaip tik būtų labai šaunu, jei D.Trampas nesusitiktų su V.Putinu. Kam tie susitikimai? Pirmiausia Rusijos prezidentas išveda visus savo kariškius iš Krymo ir Rytų Ukrainos. Štai tada D.Trampui būtų galima trumpai pasišnekėti su V.Putinu. Bet jokiu būdu – ne anksčiau. Pirma Rusija grąžina Ukrainai Krymą, išveda savo kariaunas ir samdinius iš Rytų Ukrainos, oficialiai atsiprašo Ukrainos, tada D.Trampas sutinka išklausyti V.Putiną. Bet ne atvirkščiai. Žodžiu, laukia rimta intriga. Jei D.Trampas veršis paspausti ranką V.Putiui, – būtų blogas ženklas.
XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?
Jei žiūrėtume istoriškai, nė vienas prabėgęs amžius nebuvo labai nuteikiantis optimizmui – netrūko krizių, katastrofų, revoliucionierių su bombomis. Nieko labai naujo ir stulbinančio XXI a. kol kas neparodė – o jei lygintume su praėjusiu XX a., atnešusiu žmonijai du pasaulinius karus, tai mūsiškis tebėra naivus ir nekaltas it gimnazistė.
Jei reikėtų vienu žodžiu įvardyti, kuo dabartinis amžius skiriasi nuo buvusiųjų, atsakyti galima būtų trumpai: internetas. Su visomis pasekmėmis. Pasaulis galų gale bendrauja – bendrauja taip, kaip niekuomet anksčiau. Tai ne koks fasadinis “viršūnių susitikimas” ar falsifikuota sovietmečio “tautų draugystė”, o tikras žmonių komunikavimas.
Ilgai lauktas Čikagos (JAV) susitikimas nubrėžė svarbias gaires tiek NATO ateities klausimais, tiek priimant ekonominius sprendimus. Čia vykusiame NATO vadovų susitikime buvo svarstomi NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo, priešraketinės gynybos, misijos Afganistane ir kovos su naujomis grėsmėmis klausimai.
NATO viršūnių susitikime priimta 13 dokumentų. Svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“ – numato efektyvios gynybos stiprinimo priemones dabar ir po dešimties metų. Sutarta įgyvendinti Aljanso narių tarpusavio bendradarbiavimo ir sąveikos stiprinimo iniciatyvas „Išmanioji gynyba“ ir „Sujungtosios pajėgos“, kurios padės efektyviai ir solidariai panaudoti NATO šalių karinius, finansinius ir technologinius pajėgumus. „Išmaniosios gynybos“ iniciatyva apims ir Lietuvai aktualias NATO priešraketinės gynybos sistemą ir oro policijos misiją Baltijos valstybėse.
