Seimui ketvirtadienį įstatymu pripažinus Baltarusijos Astravo atominę jėgainę (AE) grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius suabejojo tokio teisės akto veiksmingumu.

Specialistas taip pat mano, kad Lietuvai netektų spręsti pasienyje statomos jėgainės problemos, jeigu anksčiau šalyje būtų buvę priimti teisingi sprendimai branduolinės energetikos srityje. 

Ignas Stankovičius abejoja, ar pasirinktas pats geriausias kelias

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

„Pastangos, kad saugumas padidėtų sveikintinos, bet kelias tam, abejoju, ar pats geriausias. Tas įstatymas vienaip ar kitaip turėtų lemti Lietuvos žingsnius tiek Europos Sąjungos (ES) viduje, tiek ir santykius su Baltarusija. Bet tai bus daugiau stabdis santykiams vystytis, negu padedantis pokyčiams Baltarusijoje. O saugumas Astravo elektrinėje nuo to įstatymo vargu ar padidės“, – ketvirtadienį interviu Eltai sakė I. Stankovičius, pridūręs, kad reikia ieškoti efektyvesnių būdų problemai spręsti, pavyzdžiui, užsitikrinti didesnį ES įsitraukimą, tarptautinį spaudimą Minskui dėl jėgainės saugos.

Ekspertas prisiminė ir pačioje Lietuvoje inicijuotą Visagino AE projektą – jeigu būtų pavykę jį įgyvendinti, Baltarusija apie Astravo jėgainę nesvarstytų.

„Daug klaidų padaryta. Lietuvai reikia dviejų trijų nedidelių reaktorių, o pasirinko palyginti pigų, didelį reaktorių – ne visai gudrus ėjimas. Kad atominė energetika Lietuvoje galėjo būti, tai faktas, bet ne su tokiu reaktoriumi. Gigantiški projektai tokiai šaliai netinka. Nuo to „važiavo“ toliau: kadangi nestatėme, Baltarusija pradėjo statyti“, – aiškino saugumo politikos ekspertas, įvardijęs ir dar vieną esą praleistą galimybę – variantą pačiai Lietuvai prisidėti prie Astravo AE statybų.

Klaidos, padarytos „branduolinio žaidimo” pradžioje

„Kai jau padarėme neteisingų ėjimų to „branduolinio žaidimo“ pradžioje, reikėjo bandyti tapti dalininku, kuris savo rankose turi žymiai daugiau įtakos. Jeigu matai, kad negali sustabdyti, o nori tikrai padaryti saugią, tampi dalininku“, – komentavo I. Stankovičius, kurio neįtikina ketinimai nepirkti iš Astravo AE elektros energijos. 

Ignas Stankovičius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Jeigu paleis elektrą pigiai, tai mes čia čirkšime, aiškinsime, kad neperkame, bet kai tiktai kainos pasidarys patrauklios, mes tą elektrą pirksime ir vaidinsime, kad perkame iš kitur“, – sakė I. Stankovičius.

Lietuva laiko už pusės šimto kilometrų nuo Vilniaus statomą Astravo AE nesaugia.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas: „tebelaukia daug darbų”

Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus „už“, įstatymu pripažino Astravo AE keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad tai labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti šalies, visuomenės saugumą. V. Bakas pripažino, jog tebelaukia daug darbo bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis ir partneriais ES, norint, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos arba jėgainės eksploatavimas niekada neprasidėtų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.16; 06:00

Kadangi esu energetikas, suprantu, kaip svarbu mūsų šaliai, kurios apie 80 proc. energijos išteklių gaunama iš kitų valstybių, surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Tai suprasdamas vis tiek trumpai bandysiu apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis. Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3vienam gręžiniui. Lietuvos atveju spėjama, kad būtų sunaudota vidutiniškai 15–20 tūkst. m3vienam gręžiniui. Be to, gręžiniuose, daromuose skalūnų dujoms išgauti, per visą jų naudojimo laiką ardymą gali tekti atlikti keletą kartų, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų.Kiekvienai papildomai ardymo operacijai gali prireikti daugiau vandens negu ankstesniajai.

Continue reading „Kas svarbiau: skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui?”