Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis mano, kad Lietuva privalo ruoštis į Baltarusiją persikėlusios samdinių grupuotės „Wagner“ keliamoms grėsmėms. Politikas svarsto, kad Vilnius galėtų derėtis su Berlynu dėl vokiečių brigados „avanso“ arba galimybių, esant poreikiui, karius greitai dislokuoti Lietuvoje.
 
„Mes nežinome, ką tie nusikaltėliai tom galvom vienoje ir kitoje pusėje iš tikrųjų galvoja. Bet nieko gero, kad jie čia atsiranda ir kažkokie spėliojimai prasideda, kas dabar bus. Nereikia mums tų spėliojimų, bet jeigu yra, tai reikia pasiruošti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V. Landsbergis.
 
Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, vertindamas samdinių „Wagner“ keliamas geopolitines įtampas ir vykdomas pratybas netoli Lenkijos sienos, patikino, kad Varšuva sulauks NATO sąjungininkų paramos – jeigu tik to reikės.
 
„Jeigu Lenkijos partneriams reikės paramos, jie jos sulauks. Jie yra NATO partneriai ir patikimi NATO sąjungininkai, todėl galime užtikrintai pasakyti, kad esame tam pasirengę“, – sakė B. Pistoriusas.
 
Veikiausiai referuodamas į pastaruosius pasisakymus, V. Landsbergis svarstė, jog su Berlynu reikėtų kalbėtis dėl aktyvesnio vokiečių buvimo Lietuvoje.
Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
 
„Pastebėjau kažkokią žinią, kad vokiečiai siunčia savo karius į Lenkiją. Taip pat dėl tos grėsmės, nes ten prie Lenkijos sienos. Bet tai yra ir prie Lietuvos sienos. Tai čia reiktų kalbėti ir su vokiečiais apie tą jų brigadą arba kokį nors tos brigados avansą. Arba koks jų pasirengimas skubiai atsirasti Lietuvoje, jeigu „kompozitorius Vagneris“ pradeda eiti per sieną“, – teigė V. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
 
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
 
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
 
Lenkijos vadovybė penktadienį nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.07.27; 06:36

Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pareiškimai dėl karių brigados yra „nebeinterpretuotinas tekstas“. Todėl Vyriausybės vadovė tikina neįsivaizduojanti, kad Berlynas dar galėtų atsitraukti nuo tokio viešai deklaruoto pažado.
 
„Aš neįsivaizduoju, kaip galėtų Vokietijos vyriausybė pasitraukti nuo savo viešai duoto pažado, nes, mano supratimu, čia jau nebeinterpretuotinas tekstas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
 
„Mano supratimu, šis įsipareigojimas jau yra pasakytas taip aiškiai, kad jau aiškiau pasakyti sunkiai įmanoma“, – pridūrė ji.
 
Visgi, pabrėžė ji, klausimas dėl sąjungininkams reikalingos infrastruktūros, kurį pirmadienį akcentavo ir B. Pistoriusas, išlieka itin svarbus.
„Bet aišku, kad ką pasakė pats ministras Pistoriusas, vis tiek yra laiko veiksnys – vis tiek yra reikalinga infrastruktūra, kurią Lietuva kuria. Mes tikrai dėsime visas pastangas, kad ji atsirastų taip greitai, kaip įmanoma“, – tvirtino premjerė.
 
Nuopelnus dėl Vokietijos įsipareigojimų skiria visoms prie to prisidėjusioms institucijoms
 
Tuo metu klausiama apie viešojoje erdvėje kilusias diskusijas, kuri institucija ar politikas labiausiai prisidėjo prie to, kad pirmadienį Lietuva išgirdo aiškią Vokietijos poziciją brigados atžvilgiu, I. Šimonytė aiškino, kad derybų rezultatas buvo pasiektas visų – ir Prezidentūros, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Seimo – pastangomis.
 
„Žinote, yra toks posakis: kai yra nesėkmė, tai ji visada yra našlaitė, kai yra sėkmė – ji paprastai turi labai daug tėvų“, – juokavo politikė, klausiama, kam skirtų didžiausius nuopelnus dėl brigados.
 
„Signataras Albinas Januška labai teisingai pasakė – mano vertinimas irgi toks pats. Iš esmės susidėjo viskas – ir tai, kad buvo prezidento sutarimas su kancleriu, nors atskirais etapais skyrėsi abiejų pusių interpretacijos ir ne visą laiką buvo labai vieningas supratimas, kas parašyta tame tekste“, – aiškino I. Šimonytė, veikiausiai omenyje turėdama daugiau kaip pusmetį trukusius debatus apie Berlyno politinius įsipareigojimus Lietuvai.
 
Ministrų kabineto vadovė teigė rėmusi ir, pasak jos, griežtesnę ministro Gabrieliaus Landsbergio poziciją, kuri, jos manymu, „buvo teisinga taktika“.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Buvo gal tikrai griežtesnė užsienio reikalų ministro pozicija, kurią aš taip pat palaikiau, nes savo interesą reikia atstovauti. Kai tu savo intereso kartais neatstovauji maksimaliu aiškumu, tai žmonės tiesiog galvos, kad tau tai nėra labai svarbu. O mums tai tikrai buvo gyvybiškai svarbu“, – pabrėžė ji.
 
I. Šimonytė gyrė ir parlamentarų, vykusių vizitams į Berlyną, dėtas pastangas siunčiant Lietuvai svarbią žinutę ir formuojant viešąją nuomonę dėl Baltijos regiono saugumo svarbos.
 
„Turiu pasakyti, kad labai daug įdirbio padarė Seimo politikai. (…) Demokratiniame procese yra įprasta reaguoti į viešą opiniją. Ir tai viešai opinijai sukurti, kad iš tikrųjų Baltijos šalių gynybai yra svarbu, kad sąjungininkų pajėgos čia būtų fiziškai, taip pat buvo įdėta nemažai pastangų“, – dėstė konservatorė.
 
Galiausiai, svarstė ji, Vokietijos apsisprendimą galėjo nulemti ir praėjusį savaitgalį kilę neramumai Rusijos viduje.
 
„Turbūt iš dalies prisidėjo ir pono Prigožino maištas. Tokiu ironišku būdu, kad tai parodė, kad yra galimas papildomas nestabilumo židinys“, – samprotavo politikė.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
 
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
 
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.06.29; 10:00

Dalia Grybauskaitė. Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad, nepaisant šalyje kilusių diskusijų, ji niekada neabejojo Berlyno lyderyste bei duotu žodžiu dėl Vokietijos karių brigados dislokuos karių brigadą.
 
„Visada pasitikėjau Vokietijos partnerių žodžiu. Tai patvirtino praktika – mano bendravimas su Vokietijos pirmaisiais asmenimis. Mums užteko susitarti žodžiu ir ji (Vokietija – ELTA) atėjo, prisiėmė lyderystę už tarptautinio bataliono vadovavimą Lietuvoje“, – sakė D. Grybauskaitė, prisimindama įvykius dar jos prezidentavimo metu.
 
Pasak jos, analogiškai reikėtų vertinti ir Vokietijos įsipareigojimus, kurie buvo duoti po plataus masto Rusijos agresijos Ukrainoje 2022 metų vasarį.
 
„Buvo visiškai aišku, kad Vokietija žodžio laikysis. Tačiau kiek (karių – ELTA) ateis, kada ateis – tai priklauso nuo mūsų infrastruktūros ir gebėjimo priimti“, – teigė ji.
 
Kita vertus, pažymėjo D. Grybauskaitė, šiuo metu reikėtų nepamiršti oro gynybos sistemų.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
 
„Ne tik karių kiekis svarbus, svarbu priešraketinė ir oro gynybą. Lietuvai dabar svarbiausia „Patriot‘ai“ ir kita įranga, kuri svarbesnė už tai, ar Lietuvoje bus 3, 4, ar 5 tūkstančiai karių. Mums reikia uždengti savo dangų ir tai reikia kuo skubiau daryti. Ypač jei atsiras Prigožino teroristai šalia mūsų sienos“, – apibendrino D. Grybauskaitė.
 
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
 
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
 
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
 
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2023.06.27; 06:40

Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotrauka

Lietuvoje gegužės 30-ąją viešėjo Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Dėmesio vertas susitikimas. Vokietija – svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Visi puikiai žinome, jog vokiečiai vardan bendrojo saugumo sutiko Lietuvoje nuolat laikyti savo karių. Tik dar iki galo neapsispręsta, kokio dydžio būtų vokiškasis kovinis vienetas.

Vienas variantas – visa vokiečių karių grupuotė Lietuvoje dislokuojama nuolat. Tai, beje, būtų pats palankiausias mums sprendimas. Mes tikrai jaustume rimtą karinę paramą. Antrasis – ne toks palankus Lietuvai. Berlyne esama jėgų, kurios į Lietuvą atgabenti norėtų tik dalį brigados. Esą didžioji, smogiamoji, brigados dalis liktų Vokietijoje, tačiau, „esant poreikiui, brigados dydžio karinis vienetas greitai būtų permestas į Vilnių, Klaipėdą ar Šiaulius“. Jų teigimu, visos brigados nėra reikalo laikyti Kazlų Rūdos ar Pabradės miškuose.

Balandžio pabaigoje Berlyne viešėjęs G. Nausėda tvirtino, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant specialiąją infrastruktūrą. Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nepatvirtinusi. Dėl Vokietijos brigados dislokacijos Lietuvoje jau senokai kilusios intensyvios diskusijos. Jos trunka pusę metų. Beje, Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada į Lietuvą atvažiuos ne skyrius, ne būrys, ne kuopa, o skaitlinga, iki dantų moderniausiais ginklais aprūpinta Vokietijos karių brigada.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Šių metų gegužės 30-ąją mūsų prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su Vokietijos prezidentu metu teigė, kad Vokietijos vaidmuo yra esminis tiek remiant už laisvę kovojančią Ukrainą, tiek užtikrinant regiono saugumą. Be to, ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumui yra reikšmingas visam NATO rytiniam flangui. Prezidentas, kaip parašyta oficialiame Prezidento Gitano Nausėdos internetiniame lrp.lt puslapyje, pabrėžė, kad Lietuva aktyviai investuoja į karinės infrastruktūros plėtrą, kad sukurtų sąlygas priimti vokiečių brigadą savo teritorijoje.

„Lietuva iš savo pusės pasirengusi padaryti viską, kad Vokietijos kariai mūsų žemėje jaustųsi kaip namuose. Sąjungininkų pajėgos būtinos Lietuvos saugumui ir apginamumui užtikrinti. Turime stiprinti NATO Aljanso rytinį flangą. Tai – priešakinė linija, kuri turi būti itin stipri, įskaitant oro ir priešraketinės gynybos elementus bei didesnį sąjungininkų pajėgų buvimą regione“, – kalbėjo šalies vadovas (citata – iš Prezidento Komunikacijos grupės parengto oficialaus pranešimo).

Taigi oficialiuose lietuviškuose pranešimuose pasigedau svarbiausio komentaro: mūsų teritorijoje bus dislokuota visa Vokietijos brigada ar tik, vaizdžiai tariant, štabas ir keletas vokiečių sargybinių.

Jei man būtų leista tarti savo žodį, kalbėčiau kategoriškai – vokiečius būtina spausti. Mums reikalingi raštiški vokiečių įsipareigojimai, jog į Lietuvą atvyks visa brigada, o ne vien brigados vadovybė.

Bet net jei išpešime iš besimuistančių vokiečių politikų oficialią sutartį, tai dar nereikš, jog artimiausiu metu tikrai turėsime vokišką brigadą. Skaudi gyvenimiškoji patirtis byloja, jog, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, laužomos net pačios solidžios sutartys. Nusispjaudami į savo pačių pasirašytus dokumentus politikai dažnusyk net neraudonuoja iš gėdos, net neatsiprašo. Puikiausias pavyzdys – liūdnai pagarsėjęs Budapešto memorandumas, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas drauge su Didžiosios Britanijos premjeru Džonu Meidžoru ir Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pažadėjo saugoti atominio ginklo atsisakiusią Ukrainą. Neprabėgo nė trys dešimtmečiai, ir puikiai matome, ko vertas 42-ojo JAV prezidento Bilo Klintono parašas saugoti Ukrainos nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. 46-asis JAV prezidentas Joe Bidenas nė sykio niekur Budapešto Memorandumo viešai neprisiminė. Tarsi jo nė nebūtų. O šios politikos šalininkai puolė įrodinėti, jog Budapešto memorandumas – nieko nevertas, jis neįpareigoja nei Vašingtono, nei Londono ginti Ukrainą. Tiesiog gražus popiergalis. Be to, turėtume suvokti, jog memorandumas nėra amžinas (tai kas trukdė ponui Dž. Baidenui tapus JAV prezidentu tuoj po inauguracijos slapta informuoti Kijevą, jog amerikiečiais oficialiai atsisako savo įsipareigojimų ir todėl Ukrainai … grąžina atominį ginklą).   

Tad jei Vokietija ypač garsiai ir iškilmingai įsipareigotų Lietuvos poligonuose nuolat dislokuoti savo karių brigadą, net jei toji brigada tikrai atvyktų į Lietuvą, tai dar nėra jokių garantijų, jog, sakykim, galimos Rusijos agresijos išvakarėse Berlynas neišsigąs, nekapituliuos. Paties blogiausio varianto neatmeskime – karo išvakarėse Kremliaus šantažuojamas Berlynas skubiai išveža savo karius iš Lietuvos teritorijos. Vaizdžiai tariant, vokiečiai paaukoja Rytų Europą vardan taikos ir ramybės centrinėje, vakarų ir pietinėje Europoje.

Taip, šiandien ponai Frankas Walteris Steinmeieris ir Olafas Scholzas tarsi linkę saugoti rytinį NATO flangą, kaip kadaise B. Klintonas – Ukrainą. Bet po kelerių metų į valdžią Vokietijoje galbūt ateis Angelos Merkel sukirpimo politikai, kurie nusispjaus į savo pirmtakų pažadus, ir tuomet Lietuva liks apgauta, išduota, parduota, kaip Ukrainą pirmaisiais 2022-ųjų karo mėnesiais išdavė 46-asis JAV prezidentas J. Bidenas (dabar, žinoma, Baltieji rūmai pakeitė nuomonę, ukrainiečius šiek tiek remia ginklais, bet 2022-ųjų vasario mėnesį oficialusis Vašingtonas juk elgėsi išdavikiškai; šito nepaslėpsi, neužtušuosi).  

Tad visi tarptautiniai susitarimai – paguoda tik lengvatikiams. Pafantazuokime: jei sutartyse būtų numatyta, pavyzdžiui, kokia bausmė laukia politikų, nesilaikančių sutartyse numatytų įsipareigojimų, būtų kita šneka. Sakykim, J. Bidenui už tai, kad iš karto pirmosiomis karo dienomis neįgyvendino savo kolegos B. Klintono įsipareigojimų Ukrainai, taikoma apkalta – garbusis senolis po viešo teismo ir pasmerkimo išvežamas į kalėjimą. Arba: F. W. Steinmeieris tupdomas į kalėjimą vien už tai, kad dar visai neseniai rengė Ukrainą išduodančius vadinamuosius „Minsko susitarimus“. Tuomet sutartys, žinoma, taptų solidesnėmis, svaresnėmis.

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Bet taip niekad nebuvo ir niekad nebus. Gyvenimas klostosi pagal kitokias taisykles. Tokia skaudi realybė. Sutartį sulaužęs verslininkas, banko klientas, policininkas, kavinės virėjas, mobilųjį telefoną nusipirkęs vaikinas, girtas teisėjas sulaukia griežtų bausmių už tai, kad pažeidė bent vieną kokios nors sutarties punktą. Tik pamėgink kur nors suklupti. Tuo tarpu ištisas valstybes agresoriui aukojantys politikai džiaugiasi pagarba, turtais, neliečiamybe bei visokiausio plauko imunitetais. Ponia A. Merkel ir Gerhardas Šrioderis taip ir numirs, nesulaukę deramo atpildo už flirtus su Vladimiru Putinu. O juk turėtų, žvelgiant giliau, sėdėti kalėjimuose iki gyvos galvos.

Žodžiu, turime ne itin džiugią realybę, kurios nepastumsi į šoną, kurios neapeisi iš už nugaros. Vienintelė išeitis – su partneriais kalbėtis bent kiek atviriau, drąsiau. Pavyzdžiui, kokiais sumetimais vedinas į Lietuvą gegužės 30-ąją buvo atsibeldęs Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jei, remiantis vieša informacija, nieko konkretaus neištarė apie Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados dydžius? Atskrido mūsų paguosti, mėgina patiklius lietuvius užliūliuoti saldžiais pažadais, panašiais į 1994-ųjų metų Budapešto memorandumą? Apsimeta, kad jam itin rūpi Lietuvos likimas, Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos teritorinis vientisumas?

Oficialiai: tikiu kiekvienu Vokietijos prezidento ir Vokietijos premjero žodžiu. O širdies gilumoje kirba didžiulis nerimas.  

2023.06.01; 09:00

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
 
Susitikimo metu šalies vadovai aptars bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai, taip pat pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
 
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema. Apie tai šeštadienį paskelbė prezidentas G.Nausėda.
 
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs G. Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
 
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi. Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
 
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.30; 07:06

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus apie susitarimą dėl laipsniško Vokietijos brigados dislokavimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasiūnas tikina, kad nusiraminti bus galima tik tuomet, kai abi šalys vienareikšmiškai sutars, kad brigados vieta yra Lietuvoje.
 
Paklaustas, ar iš tikrųjų Vokietija ir Lietuva vienodai supranta ir vertina Vokietijos brigados atsiradimą ir laikotarpį, per kurį ji turėtų atsirasti Lietuvoje, NSGK pirmininkas tikina, kad tam dar trūksta įdirbio.
 
„Jeigu po šito teiginio būtų dar po kablelio pasakyta, kad ir sutarėm, kad mūsų tikslas abiejų valstybių yra brigada čia, Lietuvoje, tada viskas tvarkoje. Tai yra žingsnis po žingsnio, turint aiškų tikslą. Kadangi šito elemento kol kas neturime, tai ir nusiraminti nėra ko, kitaip tariant, reikia dirbti darbą, visiškai pritariu tam. Ir reikia daryti viską, kad NATO priešakinių pajėgų elementas, pajėgos, čia būtų daug didesnės“, – LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad ne mažiau svarbūs yra ir NATO gynybos planai.
 
„Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką – viena vertus, yra brigados buvimas čia, bet labai svarbu ir ne mažiau svarbu yra tie NATO gynybos planai. Tai yra per kuo trumpesnį laikotarpį, kuo aiškesnis NATO pajėgumų skaičius, tai yra tos pačios divizijos ir brigados atskirų NATO šalių, priskirtos būtent gynybai Baltijos šalių, mūsų regioniniam planui, ateitų mums į pagalbą“, – tikino jis.
 
Dar vienas svarbus aspektas – NATO efektyvūs sprendimai dėl Baltijos šalių oro gynybos. L. Kasčiūno teigimu, tai pakeltų Lietuvą į kitą saugumo lygį.
 
„Mes gi siekiame, kad mūsų šalyje, mūsų Baltijos šalyse būtų dislokuota, bent jau rotaciniu pagrindu, kuo daugiau tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Tai mus pakeltų į kitą lygį ir šitoje vietoje visą laiką akcentuoju – nepamirškim nacionalinės gynybos. Tai yra nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo, kariuomenės stiprinimo. Mes ją irgi statome ant kojų, stipriname jos kovinę galią. Bet lygiai taip pat ir įtraukimas visuomenės – Šaulių sąjungos stiprinimas, pilietinio pasipriešinimo kursai, visuomenės atsparumas ir valia Gintis“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Berlyne viešintis prezidentas ketvirtadienio vakare teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
 
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
 
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
 
 ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
 Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Miglė Valionytė (ELTA)
 
2023.04.28; 06:14

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad trečiadienį prasidėsiantis prezidento Gitano Nausėdos vizitas Vokietijoje bus savotiškas „Vaterlo mūšis“. Pasak politiko, tai veikiausiai yra paskutinė proga užsitikrinti, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
 
„Aš sakyčiau, kad tai bus savotiškas Vaterlo mūšis (…) Atsiminkime, kad NATO viršūnių susitikime susitinka viršūnės ir Vokietijos kanclerio pozicija yra esminė. Tad labai tikiuosi, kad rytoj prezidentas įtvirtins variantą iki brigados dydžio padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
Šiame kontekste URK pirmininkas stebėjosi antradienį publikuotu prezidento G. Nausėdos interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“. Kaip teigė Ž. Pavilionis, jį nustebino tai, kad šiame interviu prezidentas brigados dislokavimą įvardijo „kaip vieną iš variantų“.
 
„Tiesa pasakius kiek nustebau pamatęs prezidento interviu „Spiegel“, kur prezidentas brigados nuolatinį dislokavimą įvardino tik kaip vieną iš galimų variantų. Nėra jokių kitų variantų. Yra Madrido viršūnių sprendimai, kurių šventai turime laikytis“, – sakė politikas.
 
„Nežinau, ar tai vertimo klaida, ar dar kažkas, bet būtų gerai, kad prezidentas išsakytų tą pačią poziciją, kurią Lietuvos Seimas yra išsakęs. Reikia, kad nedviprasmiškai pasakytų, jog siekia brigados buvimo Lietuvoje, kaip yra sutarta. Reikia sutarti dėl laiko, kada tai bus padaryta“, –  teigė Ž. Pavilionis, dar kartą akcentuodamas G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo reikšmę.
 
„Turime būtent Vokietijoje pasiekti įsipareigojimą. Tai turbūt paskutinė unikali galimybė pasiekti, kad iki tam tikro laiko, pavyzdžiui, iki 2026 m., kai pas mus bus sukurta brigadai dislokuoti reikalinga infrastruktūra“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį darbo vizitu lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
 
Visgi prezidento vizito išvakarėse tiek viešojoje erdvėje, tiek politikos užkulisiuose tebekalbama apie Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje klausimą.
 
Dėl šio klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Diskusijos kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Diskusijas paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
 
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
 
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
 
Šį antradienį Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas G. Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
 
„Neturėtume klausimo išpūsti. Kai kurios diskusijos kartais būna emocingos. Man asmeniškai viskas aišku: kancleris ir aš priėmėme aiškų komunikatą, kurį analizuojant išryškėja daugybė variantų. Jame taip pat numatyta, jog Lietuvoje bus dislokuota pilna Vokietijos brigada“, – vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ duotame interviu teigė G. Nausėda.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2023.04.26; 07:00

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl didžiosios dalies Lietuvos užsienio ir gynybos politikos problemų yra kalti patys šalies politikai. Pasak jo, itin kenksmingos yra bendrapartiečių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko batalijos, susijusios su sąjungininkų karių dislokavimu šalyje.
 
Grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Pasakysiu taip – 90 proc. problemų šitoje srityje mes susikuriame patys. Kitaip tariant, tas nuolatinis dviejų ministrų matavimasis, kuris turi didesnį mygtuką – iš tikrųjų, jis kenkia reikalui ir pakenkė jau pakankamai daug“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė šalies vadovas.
 
G. Nausėda akcentavo, kad Berlynas „sunkiai supranta“ šalies diplomatijos vadovo svarstymus apie naujų partnerių, galinčių būti Lietuvoje su brigada, paieškas. Prezidentas tvirtino bandysiąs spręsti šią problemą ir sumažinti G. Landsbergio pareiškimų padarytą žalą.
 
„Partneriai Vokietijoje labai sunkiai supranta mūsų signalus ir dar mažiau supranta mūsų signalus dėl to, kad galbūt reikia nepasitikėti tokiais partneriais“, – kalbėjo prezidentas, referuodamas į G. Landsbergį.
 
„Tai daro didelę žalą ir aš tikrai stengiuosi šitą žalą švelninti. (…) Mėginsiu tai padaryti ir kitame susitikime su Vokietijos kancleriu, bet tai bus balandžio pabaigoje. Bet turime vieną kartą nustoti kenkti patys sau, nes komunikato tekstas lieka galioti, niekas jo nekvestionuoja – tame tarpe ir Vokietijos pusė“, – tvirtino jis.
 
Nors pažymėjo, kad jo bei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytame komunikate nėra nurodytos konkrečios datos, kada į Lietuvą turėtų būti perkeltas brigados dydžio karinis vienetas, G. Nausėda dar kartą paragino laikytis šio dvišalio susitarimo.
 
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Mažiau kalbėkime, darykime viską, kas susiję su miestelių kūrimu, poligonų kūrimu, pratybų laukų kūrimu, sandėlių kūrimu. Ir tada, kuomet mes būsime kažką padarę, o ne tik pašnekėję iš tribūnos – vėl kreipkimės į vokiečius ir spręskime dėl tolesnio komunikato dvasios ir turinio įgyvendinimo“, – nurodė prezidentas.
 
ELTA primena, kad Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą. Užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos dėl pastarųjų pareiškimų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigė, kad G. Landsbergis sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai ir nurodė, kad su vokiečiais reikia kalbėtis ne ultimatumais.
 
Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto

Diplomatiškiau elgtis politikus ragino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
 
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.03.23; 06:00

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tebesitęsiant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad komunikate sąmoningai buvo palikta vietos dėl tam tikrų dalykų susitarti vėliau. Pasak jo, klausimai, kada Vokietijos brigada bus Lietuvoje ir kaip ji atrodys, vis dar nėra atsakyti.
 
„Tam tikra dalis konkretybių, įvardinta komunikate, buvo palikta ir ministerijoms susitarti, kas yra susiję su labai konkrečiais techniniais arba tam tikrais kariniais dalykais, parametrais ir panašiai. Tai sąmoningai buvo palikta vėliau susitarti ir atsakyti iki galo, kokia bus forma, tai nereiškia, ar brigada čia, ar ne čia. Kalbama tik apie brigadą Lietuvoje, kaip ir komunikate parašyta, bet ar ji bus visa apimtimi, bus visi jai priklausantys įgalintojai, pavyzdžiui, ir panašūs dalykai“, – trečiadienį LRT televizijai teigė K. Budrys.
 
„Kaip ji atrodys ir kelintais metais būsime pajėgūs ją priimti, Vokietija bus pajėgi ją atsiųsti, vis dar yra neatsakyta. Vakar mes atsakymo neturėjome, tačiau darbai, pasirengimas vyksta – pirmas etapas jau yra įgyvendintas, tas, kuris buvo praėjusiais metais, šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas ir mes judame ta linkme“, – akcentavo jis.
 
Tuo metu reaguodamas į Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso mintis, kad dėl brigados sprendimą turėtų priimti NATO, K. Budrys pabrėžė, jog Aljansas nėra aukščiau valstybių, o NATO sprendimus priima Aljanso valstybių vadovai viršūnių susitikime arba jų atstovai, NATO Šiaurės Atlanto Taryboje.
 
„Pačios šalys sprendžia, nėra tokio būdo, kad nuspręstų kažkuris NATO komitetas ar vienetas, ką Vokietijai daryti, ar tuo labiau ko jai nedaryti. Mes tai sprendžiame, šalys sprendžia. Gali prireikti NATO patarimo, sakykime, karinio, ką reikėtų, būtų protingiau daryti, gali reikėti grėsmių vertinimo, nes, kaip žinome, NATO rengia naujos kartos regioninius gynybos planus, ir tai bus svarbus veiksnys, tačiau visa tai yra patarimai. Tai, ką mes įgyvendiname, įgyvendiname kaip šalys pačios“, – aiškino prezidento patarėjas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad Lietuvoje vyksta politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje.
 
Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
 
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.03.09; 06:00

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
 
„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi. Ir, kalbant apie brigadą, reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių, taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą“, – Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vykusioje spaudos konferencijoje teigė B. Pistoriusas.
 
Vokietijos gynybos ministras kėlė klausimą, ar apskritai reikėtų Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą.
 
„Galiausiai, keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai, kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga, ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą. Galbūt, kalbant apie viso Rytų flango apsaugą, reikia lankstesnių struktūrų. NATO dėl to dar nepriėmė sprendimo“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.
 
„Aš darau prielaidą, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime priimsime sprendimus ir nutarimus, mes turime labai gerai apsvarstyti, ar būtina nuolat dislokuota brigada. Bet viena yra aišku – kad Lietuvoje yra dislokuotos Vokietijos pajėgos“, – taip pat pažymėjo jis.
 
A. Anušauskas: mes turėtume įgyvendinti prezidento ir kanclerio susitarimą
 
Klausiamas, ar pritaria B. Pistoriuso pamąstymams apie tai, jog NATO turėtų apsispręsti, ar Lietuvoje reikia nuolatos dislokuotos brigados, ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad Vilnius ir Berlynas turėtų laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo susitarimo.
 
„Mes turėtume įgyvendinti mūsų prezidento ir Vokietijos federalinio kanclerio pasirašytą susitarimą. Žinoma, NATO regioniniai planai dabar yra daromi, jie bus tvirtinami po kelių mėnesių Vilniaus summit‘e. Šalys į tuos planus turės įdėti labai konkrečius pajėgumus – ne popierinius, o labai konkrečius pajėgumus. Kiekviena valstybė. Ir Vokietija, ir Lietuva, ir visi kiti sąjungininkai“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.
 
„Gynybos planai, kaip rodo ir Ukrainos pavyzdys, negali būti vien tik atitrūkę nuo realybės. Jie turi atspindėti realias grėsmes. Mes konstatuojame, kad tos realios grėsmės yra – net jei dalis Rusijos pajėgumų yra sudaužyti Ukrainoje“, – aiškino ministras.
 
Vertinant Rusijos ketinimus reformuoti savo karines pajėgas, A. Anušauskas pabrėžė, kad Aljansas negali būti abejingas – „stebėti, kaip Rusija įgyvendina planus, o mes darome per mažai“.
 
„Dėl to mes ir norėtume, kad ir Lietuva, ir mūsų sąjungininkai, ir Vokietija matytų mūsų regioną – kad, vis dėl to, tai vieta, kur eina NATO rytinis gynybos flangas. Čia turi būti dislokuotos stiprios, pakankamos pajėgos, siekiant įgyvendinti regioninius gynybos planus“, – apibendrino jis.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
 
Kaip skelbė portalas 15min, įtakingas Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ praneša, kad Lietuvoje besilankantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius atvežė žinią, kad Vokietija neketina Lietuvoje dislokuoti visos savo karių brigados.
 
ELTA primena, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
 
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA), Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.03.08; 00:30

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį susitikęs su Vilniuje apsilankiusiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė šalių karinį bendradarbiavimą siekiant dar labiau padidinti NATO rytinio pakraščio atgrasymą ir gynybą, skelbiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai.
 
Pranešama, kad Vokietijos gynybos ministrui buvo pristatyta regiono saugumo situacija bei Rusijos pajėgumų regione vertinimas. Ministras A. Anušauskas, pabrėždamas Vokietijos kanclerio ir Lietuvos Respublikos Prezidento jungtinio komunikato įgyvendinimo siekį, pristatė detalius infrastruktūros sąjungininkų pajėgoms vystymo planus ir eigą.
 
„Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje. Turime parengę ir įgyvendiname planą, kaip artimiausiais metais sukursime visą Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingą infrastruktūrą. Susitikimo metu pristačiau šį planą Vokietijos gynybos ministrui“, – sakė A. Anušauskas.
 
Ministras A. Anušauskas akcentavo, kad pirmoji plano dalis – bendrų pratybų Lietuvoje intensyvumo didinimas: siekiama, kad intensyvi pratybų programa užtikrintų nepertraukiamą bent vieno Vokietijos bataliono buvimą Lietuvoje. Antra, priimti sprendimai dėl karinės infrastruktūros Vokietijos brigadai vystymo Rūdninkuose, Pajuostyje bei Kairiuose – netrukus bus pradėti infrastruktūros projektavimo darbai, sparčiai plėtojamas naujai įsteigtas Rūdninkų bei plečiami kiti poligonai. Trečia, vystoma infrastruktūra rengiantis išankstiniam Vokietijos brigados įrangos bei amunicijos dislokavimui Lietuvoje.
 
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.

KAM teigimu, šiems klausimams spręsti ekspertiniame lygmenyje veikia Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijų Jungtinė darbo grupė.
Ministrai susitikimo metu taip pat aptarė rytinio Aljanso pakraščio oro gynybos stiprinimo klausimą. Sprendimų šioje srityje tikimasi dar iki vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
 
Pasak ministerijos, ministrai A. Anušauskas ir B. Pistoriusas taip pat diskutavo apie tolesnius paramos Ukrainai planus, ukrainiečių karių apmokymą, bendrą Lietuvos ir Vokietijos dalyvavimą tarptautinėse operacijose bei bendras gynybos pramonės stiprinimo iniciatyvas.
 
„Vokietija yra itin svarbi ir patikima Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. Vertiname  Vokietijos indėlį ir pastangas stiprinti Lietuvos saugumą. Savo ruožtu prisidedame prie Vokietijai svarbių iniciatyvų, taip patvirtindami abipusį įsipareigojimą glaudžiam bendradarbiavimui karinėje srityje, – pabrėžė A. Anušauskas.
 
B. Pistoriusas vizito Lietuvoje metu lankėsi ne tik Vilniuje, bet ir Rukloje bei Pabradėje. Šiuo metu Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai treniruojasi Pabradėje kartu su Lietuvos kariuomene pratybose „Grifono žaibas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.08; 06:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Kiek žmonių – tiek nuomonių. Kiek valstybių, tiek požiūrių. Kiek tautų, tiek žvilgsnių. Vieniems rūpi grožio, naudos temos. Kiti gilinasi į istorijos, kultūros klausimus. Tretiems įdomiausi teisiniai aspektai.

Man dingojasi, kad pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Taip, mums turėtų labiausiai rūpėti, teisingai ar klaidingai elgiasi žmogus, tauta, valstybė, įstaiga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo kitų išeičių ar neturėjo, – šalutinės, ne pačios svarbiausios. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga? Nes jei šį galvosūkį nustumiame šalin, pakeičiame kitais, šalutiniais, pavyzdžiui, naudos – žalos kriterijais, beviltiškai susipainiojame.

Jei išgirdęs pasiteiravimą „teisinga – neteisinga“ pašnekovas puola muistytis, girdi, „neturėjome kitos išeities“, girdi, „rūpinomės išskirtinai savo interesais“, girdi, „buvome suklaidinti“, – turime kelią, vedantį į chaosą, į naujas priešpriešas. Privalome suvokti: priimdami visus pasiteisinimus mes užgožiame svarbiausiąją – teisingumo – temą. O tai reiškia, jog, pasirinkdami vien teisinimų ir pasiteisinimų taktiką, elgiamės neteisingai, nes paminame teisingumo kriterijus. Jeigu norite, skatiname aplinkinius  elgtis negarbingai, nes jie viliasi taip pat rasią, kaip išsisukti, jei bus pagauti už rankos.

Niekad niekur nesakiau, jog draudžiama išklausyti nusidėjelio argumentų. Išklausykime, įsigilinkime. Šiame pasaulyje visaip nutinka: gal nuoširdžiai klydo. Bet vis tik neleiskime, kad mus visur ir visada užliūliuotų neva įtikinamais, neva pagrįstais pasiteisinimais. Žingsniuodami šiuo klystkeliu, žiūrėk, pajėgtume išteisinti net Staliną ir Hitlerį.

Būtent šiuo žvilgsniu vertinkime Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Akivaizdu, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Šiandieninės vokiškos dvejonės atitolina Kijevo pergalę, o agresoriui suteikia vilčių, jog, organizavus milžiniškas mobilizacijas, iš ukrainiečių pavyks išpešti bent šiokių – tokių nuolaidų. Todėl ir klausiu: Olafai Scholzai, jūs norite, kad kruvina Rusijos agresija prieš Ukrainą užtruktų kuo ilgiau? Jūs nenorite taikos? Jums nusispjauti, kad kiekvieną dieną beveik pačiame Europos centre žūsta šimtai ukrainiečių, nuo žemės paviršiaus nušluojami dideli miestai?

Visus Berlyno pasiteisinimus (bijo Trečiojo pasaulinio karo, vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, baiminasi, jog Rusija subyrės į šipulius, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, laukia, kaip pasielgs amerikiečiai, įtaria ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą: 1994-aisiais -pradėdama karą prieš vos milijoną gyventojų turinčią Čečėniją, 2008-aisiais – atakuodama Gruziją (Sakartvelas), 2014-aisiais – iš Ukrainos atplėšdama Krymą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Vokietijos politikė Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius.

Tankas Leopard 2. Youtube.com

Beje, tuometiniai Berlyno gudročiai, atsisakydami kariuomenės, nė nesiteikė pasiteirauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ar Baltijos šalys sutinka, kad Vokietija susilpnintų Bundesverą keturis kartus. O juk privalėjo sulaukti mūsų pritarimo: mes esame lygiaverčiai, vieni kitiems įsipareigoję partneriai NATO ir Europos Sąjungoje (tai neutralioji Šveicarija gali elgtis kaip tinkama).

Dabar į viešąją erdvę prasprūdo net argumentų, esą Vokietija atlieka reviziją savo ginkluotosiose pajėgose – vis dar skaičiuoja, kiek garažuose turi tankų, šarvuočių, naikintuvų. Vaizdžiai tariant, kai suskaičiuos, tuomet žinos, kiek galima Ukrainai padovanoti šarvuotosios technikos. Mano supratimu, – niekingas pasiteisinimas. Vladimiras Putinas rimtą karą prieš Ukrainą pradėjo beveik prieš metus, o vokiečių politikai per vienuolika mėnesių vis dar nesugeba suskaičiuoti, kiek angaruose turi tankų?

Šiuo kampu analizuojant JAV paramos ukrainiečiams temą akivaizdu, jog ir Amerika neduoda ukrainiečių kariams tiek ginklų, kiek prašo Kijevas. Vėl – bjauriai neteisinga. Nes JAV, skirtingai nei Vokietija, angaruose saugo užtektinai daug modernių tankų, modernių šarvuočių, kad galėtų ištiesti tvirtą pagalbos ranką.

Tiesa, visiems puikiai žinomas karo apžvalgininkas Aleksėjus Arestovičius, duodamas kanale youtube.com video komentarus Markui Feiginui, dažniausiai linkęs Vakarus teisinti dėl vėlavimų. Esą Vakarų demokratija taip surėdyta: ilgai svarsto, skaičiuoja, vertina, po to – juda į priekį; jei žengtas į priekį žingsnis pasiteisina, žengia antrą, trečią…

Apibendrinus paskutiniuosius A. Arestovičiaus ir M. Feigino debatus viešojoje erdvėje, susidariau įspūdį, jog Vakarai gelbėja Ukrainą užtektinai rimtai, todėl ukrainiečiai privalo būti labai dėkingi. Taip, jei ne šiandieninė Vakarų pagalba, Ukrainai dabar būtų kur kas sunkiau. Paskutinysis susitikimas JAV karinėje bazėje Ramšteine byloja, jog karinės technikos paketas Ukrainai – įspūdingas.

Tačiau ten vis dar nesurašyta tiek daug puolamosios ginkluotės, kiek jos prašo Ukrainos prezidentas, Ukrainos užsienio reikalų ministras, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas. Ko dar laukiama? JAV prezidento Joe Bideno neskubėjimas duoti tiek, kiek reikia, – toks pat įtartinas kaip ir Olafo Scholzo baimės (laukiama, kuomet nusilps Rusija, pamirštant, kad jėgų netenka ir Ukraina?). Tiksliau tariant – ir įtartinas, ir neteisingas.

Neteisinga ir tai, kad viešojoje erdvėje pradėtas žodinis puolimas prieš visuomet skeptiškai nusiteikusį JAV Center for Security Policy vyriausiąjį mokslinį bendradarbį Andrėjų Ilarionovą. Kodėl jį pradėjo puldinėti, net atvirai teiraujasi, ar jis nėra užsislaptinęs Kremliaus agentas? Keliuose savo komentaruose A. Arestovičius užsiminė, girdi, A. Ilarionovas kursto paniką, prognozuodamas naujas skaitlingas Rusijos atakas, bei sąmoningai klaidina Kijevą, jog Kremlius galbūt atakuos kelius, kuriais iš Vakarų gabenama karinė amunicija. Pasak A. Arestovičiaus užuominų, tai panašu į kapituliantiškų nuotaikų platinimą bei bandymus Ukrainą sukiršinti su sąjungininkais. Užsiminta net apie sąmoningą Ukrainos karinės vadovybės klaidinimą dėl įmanomo vakarinių šalies teritorijų puolimo siekiant Ukrainą atkirsti nuo Vakarų (tektų kai kuriuos dalinius atitraukti iš rytų; Kremlius pasinaudotų šiuo atitraukimu ir vėl smogtų pietryčių kryptimis?).

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

O man atrodo, kad A.Ilarionovas nuoširdžiai siekia padėt Ukrainai, įvairiausiais kampais lygindamas, kokia vis tik nedidelė Vakarų parama ukrainiečiams (gal vis tik Vakarai susigės ir ims duoti daugiau?), bei perspėdamas, jog, puldamas į neviltį, V. Putinas galbūt atakuos vakarines teritorijas, kuriomis į Ukrainą keliauja ginklai (informuotas, vadinasi, – apginkluotas). Tiesa, kokia skaudi bebūtų, visuomet geriau nei „rožiniai akiniai”.

Šį komentarą baigiu lietuviškuoju apgailestavimu. Lietuvai labai nepasisekė, kad mums priskirtas būtent vokiškas karinis dalinys. Vokiečių kariai, žinoma, niekuo dėti. Tikiu, kad jie drąsūs, profesionaliai parengti, niekur, nelaimės atveju, neišsibėgiotų. Dėl mano skeptiškumo kalčiausi olafai scholzai. Jei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paniškai bijo Ukrainai padovanoti keliolika Leopard 2 tankų, tai kaip išdrįs duoti įsakymą vokiečių brigadai ginti Lietuvą? Nors užmuškite, niekaip neįsivaizduoju Olafo Scholzo, skelbiančio lemtingąjį įsakymą vokiečių kariams saugoti Lietuvą. O štai jį, įsakantį vokiečių kariams skubiai palikti Lietuvą, nesiveliant į susidūrimus su Rusijos kariuomene, – oi kaip įsivaizduoju.

2023.01.23; 07:34

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Berlyne aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje klausimą. Politikas pabrėžia, kad derybos sėkmingai tęsiasi ir, pasak jo, dabar reikės mažiau kalbėti – daugiau dirbti.
 
„Pirmiausia reikia fiksuoti, kas jau yra padaryta. Vokiečiai yra priskyrę mums brigadą, iš esmės tik išimtinai Lietuvos gynybai, ne kažkokioms papildomoms funkcijoms, bet tik gynybai. Taip pat yra įkūrę ir labai greitai padarė vadavietės elementą Lietuvoje, kas irgi be galo yra svarbu… Taip pat yra numatytas labai intensyvus pratybų scenarijus, turėsime ir šiais, ir kitais metais pratybas bent dviejų vokiečių batalionų, tai rimti dalykai jau yra suplanuoti“, – apie padarytus darbus Eltai teigė NSGK pirmininkas kartu pridurdamas, kad atėjo laikas pradėti daryti kitus namų darbus.
 
„Dabar, natūralu, kad reikia žiūrėti į priekį, įgyvendinti tai, kas sutarta. Ir jau kokį mėnesį kalbu, kad reikia pradėti žingsnis po žingsnio strategiją, daryti namų darbus – tai didžiausias tenka vaidmuo Krašto apsaugos ministerijai. Reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, suplanuoti sandėliavimą, apgyvendinimą, vokiečiai irgi turi investuoti į Bundesverą, todėl noras, kad mūsų darbai susisinchronizuotų su Bundesvero stiprėjimu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
 
Politikas teigia savo ruožtu sieksiantis raginti tolimesnius darbus, kad Lietuva judėtų link savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.
 
„Praktiniai dalykai turi būti pradėti, reikia mažiau kalbėti – daugiau dirbti. Tai tikrai garantuoju, kad NSGK, kiek leidžia galimybės, tikrai prisidės, ne tik raginsime, bet ir kaip parlamentinė kontrolė skatinsime darbus ir judėsime ta kryptimi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
 
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vizito Berlyne metu NSKG pirmininkas brigados dislokavimą Lietuvoje aptarė su Bundestago gynybos komiteto pirmininke Agnes Strack Zimmerman, gynybos sekretore Siemtje Moeller, gynybos ministerijos Valstybės sekretor Siemtje Möller bei užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Tobias Lindner.
 
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.01.22; 05:36

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Kilus įtampai tarp Berlyno ir Vilniaus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad dvišalių santykių krizės – nėra.
 
„(Dvišalių santykių krizė – ELTA) tikrai nebręsta. Tikrai darysiu viską, kad nekiltų net menkiausių abejonių, kad mūsų santykiai yra labai produktyvūs, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent toks ir buvo pirminis dokumentas, kurį pasirašėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Jis buvo grįstas besąlygišku vieno sąjungininko pasitikėjimu kitu sąjungininku“, – antradienį „Laisvosios Europos ir Laisvės radijo“ atidarymo renginyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
„Jis buvo pasirašytas dar iki Madrido (NATO – ELTA) viršūnių susitikimo. Kitaip tariant, to susitikimo, kuriame dar turėjo būti nuspręsta dėl galimo užsienio karinės galios didesnio dislokavimo rytiniame NATO flange“, – kalbėjo šalies vadovas.
 
Prezidentas pripažino, kad dėl Vokietijos brigados diskutavimo Lietuvoje „mažiau darėme, bet daugiau diskutavome“, o vidiniai politikų nesutarimai buvo aptariami ir Vokietijoje.
 
„Šitos diskusijos turėjo tam tikrą atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje. Bet tikiuosi, kad tikrai turėsime ne vieną progą tuos šešėlius išnaikinti ir grįžti prie normalios kalbos ir, svarbiausia, darbų“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
„Prezidentas taip pat turi būti aktyviai įsitraukęs į šitą procesą, nes tik visų valdžios institucijų sutelktas darbas leis mums pasiekti galutinį tikslą“, – pabrėžė prezidentas.
 
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.01.11; 07:51

Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vėl užvirus diskusijoms apie Vokietijos įsipareigojimus Lietuvoje dislokuoti karių brigadą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad politikams būtų išmintingiausia nekomentuoti vieniems kitų pareiškimų. Anot jos, būtent reakcijos į kitų institucijų atstovų pasisakymus ir sukuria įvaizdį, jog Lietuva nežino, ko nori ir kaip supranta prezidento Gitano Nausėdos bei Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą komunikatą.
 
„Man atrodo, kad čia daugiau yra galbūt ne tai, kad mums nepavyksta kažko išsiaiškinti, bet kad, matyt, yra toks gal ir suprantamas noras ar tokia pagunda visada prašyti, kad vienas kitą komentuotų. Turbūt išmintingiausia būtų nustoti komentuoti vieniems kitų pasakymus, nes iš to komentavimo paskui susidaro toks vaizdas, kad žmonės tarsi nežino, ko nori“, – penktadienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovė.
 
Ji pabrėžė, kad Lietuvos tikslas yra labai aiškus – tai maksimalus sąjungininkų karių buvimas šalyje. Ir dėl to, pasak premjerės, jokių prieštaravimų tarp institucijų ji nepastebėjo.
 
„Terminai, kažkokie kiti dalykai – yra detalės. Nepaisant to, kad labai svarbios detalės, bet, vis dėto, pagrindinis klausimas yra – tai ko mes siekiame, kokia yra mūsų ambicija. Ir, man atrodo, dėl to nėra labai didelio nesutarimo, apskritai jokio nesutarimo nėra – bent jau mano žiniomis. Ir ambicija yra brigados turėjimas Lietuvoje“, – pažymėjo I. Šimonytė.
 
„Šitas tikslas buvo aptartas tuose formatuose, kuriuose dera tokius dalykus aptarti“, – pridūrė ji.
 
Vyriausybės lyderė atkreipė dėmesį, kad nepaisant Rusijos pralaimėjimų fronte, saugumo situacija regione negerėja, todėl šalyje suburtos gausesnės Aljanso bendražygių pajėgos taptų realia priešo atgrasymo priemone.
 
„Kuo didesnės pajėgos yra čia, tuo didesnis tai yra atgrasymas. Kai diskutuojame užtenka ar neužtenka 10 dienų atvykti – čia jau kalbame apie situaciją, kada yra reali karinė kažkokia situacija. Bet man atrodo, kad mums pirmiausiai reikėtų siekti maksimalaus atgrasymo. Ir todėl maksimalios pajėgos Lietuvoje veikia taip pat kaip atgrasymas“, – nurodė I. Šimonytė.
 
„Aišku, kad tai nebus labai lengvas pasivaikščiojimas, todėl, kad tam, jog tas pajėgas čia turėti, kažkas turi stipriai padidinti savo pajėgas ir skirti tam papildomus resursus ir finansus. Bet ir mes tą turime daryti, ir mes tą darome, ir mes to tikėtumėmės taip pat iš savo partnerių“, – aiškino politikė.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.30; 09:36

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad opozicijos išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos gali būti suskaičiuotos, yra visiškai nepagrįsti.
 
„Nėra visiškai jokio pagrindo tokioms kalboms. Kaip tik noriu pasakyti, kad kariuomenės vadas, ypač, kai kalbame apie mūsų nacionalinių pajėgų vystymosi kryptį, turi labai ambicingą viziją ir aš jai pritariu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas tikina, kad su kariuomenės vadu V. Rupšiu bendrą kalbą randantis ir kitais klausimais.
 
„Tikrai, kas nuo manęs priklausys kaip nuo komiteto pirmininko, tikrai remsiu jo veikimą Lietuvos kariuomenės divizijos lygmenyje ir ginkluoto lygmens plėtotę: įsigijimai, mūsų karinė parengtis ir visi planai. Šia prasme labai remiu kariuomenės vadą, tai yra vadas su vizija“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
„Mes kartais padiskutuojame dėl visuotinės gynybos principo praktinių modalumų, bet irgi tikrai randame bendrą kalbą apie tai, kaip reikėtų įtraukinėti visuomenę, norinčią prisidėti prie valstybės saugumo ir gynybos. (…) Tai mes tikrai palaikome labai glaudų ryšį dabar ir dirbame kartu, kad judėtume į priekį šia kryptimi“, – pridūrė jis.
 
Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja, kad V. Rupšys jo pasitikėjimą turi.
 
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Aš manau, kad vadas turi labai aiškią viziją ir kad mes būsime stipresni pasibaigus jo kadencijai. Aš tik remsiu tame kelyje jį ir judėsime kartu į priekį. Taip kad jokio pagrindo tokioms kalboms aš nematau“, – teigė jis.
 
Visgi NSGK pirmininkas pripažįsta, kad galbūt skiriasi tai, jog kariuomenės vadas į ambicingus politikų tikslus žiūri realistiškiau.
 
„Mes esame politikai, kurie brėžia liniją. Mes suprantame, kad priešakinė gynyba mums yra gyvybiškai svarbi. Kuo daugiau sąjungininkų turėsime Lietuvoje, tuo mes būsime saugesni, tuo atgrasymas stiprės. Tai visi supranta tiek politikai, tiek ir kariškiai. Bet natūralu, kad kai mes kalbame, kada mes norime matyti karinę brigadą čia, (kariuomenės vado – ELTA) karinė logika įsijungia natūraliai matant, kas yra realu padaryti per tam tikrą laiko tarpą. Tai yra toks realistinis požiūris“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
„Nes nepamirškime, kad čia yra dvipusis eismas: yra mūsų namų darbai, pasiruošimas priimti, bet yra ir Bundesvero namų darbai, jie turi taip pat paruošti tas brigadas NATO priskyrimui, jeigu ruoštumėmės bent dalį jos perkelti į Lietuvą. Ir tai vadas mato, jis žino. Generolas puikiai išmano Vokietijos gynybos politiką, tai čia turbūt tik tas niuansas yra“, – pridūrė jis.
 
L. Kasčiūnas taip pat svarsto, kad kalbant apie Voketijos brigados disklokavimą Lietuvoje reikia mąstyti etapiškai. Visų pirma, atlikus tam tikrus darbus, pasak jo, Lietuvoje galėtų atsirasti vienas Vokietijos batalionas, kiek vėliau – antras.
 
„Tarpinių stotelių logika. Kitaip tariant, mūsų strateginis tikslas – brigada čia, Lietuvoje. Bet kadangi, kaip minėjau, yra dviejų pusių kryptis: mūsų namų darbai, bet taip pat ir Bundesvero namų darbai, reikia susinchronizuoti tas kryptis. Ir logika tokia: mes padarome tam tikrą apimtį infrastruktūrinių darbų ir galima galbūt kalbėti apie tarpinę stotelę, kad vienas batalionas tos brigados mums priskirtos galėtų būti perkeltas čia – į Lietuvą. Po to galima kalbėti apie antrą batalioną, o po to apie ginkluotę išankstinio dislokavimo. Toks etapiškas ėjimas“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
„Tai toks tarpinių etapų, tarpinių stotelių konceptas, man atrodo, dabar būtų labai tinkamas. Aš manau, jis suartintų tuos du eismus: tiek mūsų, tiek vokiečių“, – taip pat pažymėjo jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.12.28; 00:30

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad opozicijos atstovų išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos poste gali būti suskaičiuotos, neturi absoliučiai jokio pagrindo.
 
„Aš manau, kad generolas leitenantas Valdemaras Rupšys tikrai labai daug savo kadencijos metu bus padaręs kariuomenei, kad ji taptų ir modernesnė, ir kovingesnė, ir sąjungininkai ją įvertintų pačiais aukščiausiais balais. Nes kiekvienais metais vyksta NATO vertinimai, mūsų kariuomenės dabartinis vertinimas yra vienas aukščiausių“, – Delfi TV duotame interviu teigė A. Anušauskas.
 
„Taip kad visos tos kalbos absoliučiai be pagrindo. Ir, aš manau, tas sąmoningas nepasitikėjimo sėjimas būtent yra kariuomenės vadu. Ir tai yra labai prasta praktika, nes nacionaliniam saugumui svarbūs pareigūnai susiduria su tokiais gandais, kur nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
 
Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis sako turįs įtarimų, kad Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ateitis užimamose pareigose tapo miglota. Pasak jo, tą rodo į viešumą prasismelkę ginčai bei trintys dėl vokiečių brigados Lietuvoje klausimų.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
 
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.12.28; 07:00

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Viešojoje erdvėje įsiplieskę kivirčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje kelia nerimą dešiniųjų koalicijos mažiesiems partneriams. Į diskusijas, kuriose pastarąją savaitę suspėjo sudalyvauti užsienio reikalų ministras, kariuomenės vadas, prezidentas bei premjerė, Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio atstovai nesikiša. Sako, kad viešas aiškinimasis yra nepageidautinas, nes tai tiesiog kenkia nacionaliniam Lietuvos saugumui.
 
„Atsakysiu labai trumpai – man kaip dieną yra aišku, kad tokių, su nacionaliniu saugumu, susijusių temų aiškintis per viešumą tikrai negalima. Tai yra viskas, ką aš norėčiau pasakyti. Aš tikrai nemanau, kad tai yra gerai“, –  Eltai sakė vienas iš Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas.
 
Šiek tiek plačiau situaciją pakomentavo Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Visgi ir jis pripažino, kad į kritiškai Vokietijos atstovų įvertintas diskusijas jis žiūri neramiai.
 
„Žiūriu neramiai. Labai neramiai. Man atrodo, kad šiuo atveju į apyvartą buvo paleista daug neatsargių frazių iš įvairių pusių. Nenoriu suasmeninti. Todėl aš bijau, kad koks nors mano komentaras ar vertinimas to neramumo įneš dar daugiau. Todėl jei aš nesu tiesiogiai prie šitų reikalų, nesu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai aš nekomentuosiu. Nekomentuosiu tam, kad neįneščiau dar bjauresnių spalvų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
 
Politikas užsiminė, kad nemažai aistrų sukėlusio Vokietijos brigados klausimo valdančioji koalicija tarpusavyje neaptarė. Ir tai, akcentavo E. Gentvilas, dar viena priežastis susilaikyti nuo komentarų.
 
„Tai labai pavojinga ir sudėtinga situacija. Aš nesu ekspertas. Aš galėčiau pateikti politinį vertinimą, bet, atleiskite, nepasikalbėjus viduje, aš negalėčiau kvalifikuotai įvertinti“, – sakė jis ir diskusijoje dalyvaujančioms pusėms palinkėjo klausimą uždaryti tyliai bei ramiai susėdus.
 
„Yra buvę tam tikrų kritinių situacijų užsienio politikoje… Tokiais atvejais susėdo, susitarė ir susikalbėjo. Baigėsi taškymasis purslais. Tad ir dabar atsakomybė prieš valstybę turėtų atvesti juos prie susėdimo. Pirmiausia susėsti turėtų tie, kurie dalyvauja apsižodžiavimuose. O koalicija savo ruožtu galėtų pasikalbėti. Tada galėčiau komentuoti. Bet aš galiu ir nežinoti. Svarbu, kad viskas išsispręstų prezidento, ministrų, premjerės ir kariuomenės vado lygyje. Kad nebesikartotų tie dalykai, kurie vyksta“, – apibendrino liberalas.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Į šį Prezidentūros pareiškimą sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, prezidentas G. Nausėda turėtų pateikti labai aiškią žinią, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytą dokumentą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Visgi ministrė pirmininkė tikina pasišpilkavimų tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nematanti.
 
Nepaisant G. Landsbergio išsakytos pozicijos, ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengė atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota visos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų, sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirinkdamas, kada tai daryti patogu, o kada – ne.
 
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto

„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t. t. O brigados buvimas – nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.12.25; 00:30

Vilius Semeška. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs krašto apsaugos viceministras, konservatorius Vilius Semeška sako, kad joks susitarimas tarp Vilniaus ir Berlyno, kuriame būtų įformintas vokiečių karių brigados dislokavimas šalyje, nebuvo pasirašytas.
 
Taip politikas ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje sureagavo į politinėje arenoje kilusias diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų į šalį perkelti brigados dydžio karinį vienetą.
 
Pasak jo, prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašytas raštas tėra pranešimas spaudai – todėl siekiant didinti sąjungininkų kariuomenės buvimą šalyje, valstybių lyderiai, V. Semeškos manymu, turėtų „konkrečiai ir kiek įmanoma tiksliau susitarti“ ir derybas įforminti oficialiu dokumentu.
 
„Pirmiausia reikia labai aiškiai ir atvirai pasakyti, kad joks susitarimas tarp Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento – pasirašytas – nebuvo. Buvo išleistas komunikatas, kitaip pranešimas spaudai, kurį šalys traktuoja skirtingai“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle rašė V. Semeška.
 
„Esu įsitikinęs, pirmiausia aukščiausi šalių vadovai turi konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau, susitarti ir geriausia tokį susitarimą įforminti parašais, tuomet visiems bus aišku, kas ir kada pastatoma, kam ruošiamasi ir koks bus galutinis rezultatas“, – svarstė jis.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
 
Būtent dėl konkretaus dokumento, liudijančio šalių susitarimą, trūkumo, pasak buvusio Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovo, ir kyla abejonės dėl Berlyno pažadų.
 
„Šiandien tokio dvišalio susitarimo nėra ir nei Lietuvos kariuomenė, nei Vokietijos Bundeswehr‘as, taip pat ir vykdančioji valdžia – ministerijos negali įgyvendinti tai, dėl ko nėra susitarta aukščiausiu lygiu, o tik sklando skirtingai traktuojamas pranešimas spaudai“, – nurodė V. Semeška.
 
Politikas pabrėžė – abejonių dėl to, jog šalyje reikėtų stiprinti NATO sąjungininkų buvimą, nėra. Visgi, prieš priimant pilnos parengties karių brigadą, Lietuva turi paruošti reikiamą infrastruktūrą, akcentavo jis.
 
„Į vieną litrą supylus pusantro litro vandens rezultatas aiškus visiems. Lietuvai, norint turėti papildomą sąjungininkų brigadą, be jau esamos eFP ir JAV bataliono, Lietuvos kariuomenės vienetų, reikia ne tik karinės infrastruktūros su kareivinėmis, valgyklomis, remonto dirbtuvėmis, sandėliais ir t.t., tačiau ir pakankamai vietos papildomiems 5000 sąjungininkų kariams treniruotis“, – tikino buvęs KAM viceministras.
 
„Lietuva turi vieną bataliono dydžio poligoną Pabradėje, kitą, tokio dydžio, šiais metais įteisinome Rūdninkuose. Atsakykime į klausimą, kur tuomet reikėtų treniruotis mažiausiai dviem Lietuvos kariuomenės brigadoms, JAV batalionui ir dar siekiamai vienai Vokietijos pilnai kovai pasirengusiai brigadai?“, – klausė jis.
 
Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.

Visgi, V. Semeška neabejojo, kad Lietuvos strateginės sąjungininkės „geranoriškumas ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas atneš pačius geriausius rezultatus stiprinant mūsų šalį ir visą Rytinį NATO flangą“.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškinti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.23; 07:00

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengia atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota pilnos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirenkant, kada tai daryti patogu, o kada ne.
 
„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t.t. O brigados buvimas nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
 
Po susitikimo su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn paklaustas, ar Berlynas turi tokį patį matymą dėl brigados, kaip ir Lietuva, V. Rupšys patikino, kad požiūriai sutampa.
 
„Vokietija tokį matymą turi ir vokiečių kariuomenė turi. Labai realistiškai – kaip ir mes turbūt suprantame, kad tiek ir Vokietijai reikia pasiruošti, tiek ir mums reikia pasiruošti. Tą planą sudaryti palaipsninį ir numatyti periodus, kada ir kas ateina, kaip dislokuojama – tikrai jie tą matymą turi ir mes dabar apie tai kalbame“, – užtikrino V. Rupšys.
 
V. Rupšys tvirtino nemanąs, kad viešojoje erdvėje kilę politiniai ginčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje apsunkina paties klausimo sprendimą. Jo teigimu, bent jau ketvirtadienį kalbantis su Vokietijos kolega, politikų komentarai įtakos neturėjo.
 
„Mes vengiame politinių svarstymų: apie politikus ir politiką. Kalbame apie tai, kaip tą politiką įgyvendinti“, – sakė V. Rupšys.
 
„Aš neseku ką viena pusė, ką kita pusė sako. Nekomentuosiu to. Aš aiškiai turiu užduotis, kurias gavau iš politinės vadovybės ir aš jas įgyvendinu. Taip pat Vokietijos kariuomenė, kokias užduotis yra gavusi, ką yra sutarusi, tą įgyvendina“, – nurodė jis.
 
Visgi, kariuomenės generolas akcentavo, kad ir šiuo metu vis dar vyksta intensyvios diskusijos ir darbai dėl tolimesnio šalių bendradarbiavimo brigados klausimu.
 
„Mes šiandieną turime aiškiai čia jau dislokuotą priešakinį valdymo elementą, ką Vokietija gali. Ir mes viską, padarėme, kad būtų dislokuota: suteikėme infrastruktūrą, net, kaip minėjau, perkėlėme vienetą iš Ruklos į Marijampolę. Tai taip pat kainuoja ir pinigus, ir daug energijos“, – teigė jis.
 
„Atlaisvinome vienas kareivines, kurias jau Vokietijos vienetai užima, sudarome sąlygas treniruotėms, kur jau Vokietijos šitos brigados, kuri skirta mūsų gynybai jau kai kurie vienetai jau ir treniravosi, esame sudarę treniruočių planus perspektyvoje iki 2025 metų. (…) Ir, aišku, dabar toliau aiškiai kalbamės apie technines detales, o tai kaip mes galėtume dar toliau ir geriau integruoti tai mūsų valstybės gynybai skirtą brigadą, tai integruoti į mūsų gynybos planus“, – aiškino V. Rupšys.
 
Tikina, kad reikia sužinoti, kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai
 
Spaudos konferencijoje V. Rupšys taip pat pažymėjo, kad diskutuojant dėl brigados klausimo būtina įvertinti tiek Vokietijos reikalavimus, tiek NATO struktūrą, į kurią ir būtų integruotas karinis vienetas.
 
Paklaustas, ar neišgirdo pažado, kad iki 2026 m. vokiečiai sieks Lietuvoje dislokuoti kuo daugiau karių, V. Rupšys sakė, kad kol kas viskas vyksta pagal planą, o priimančiai šaliai reikia ruošti infrastruktūrą.
 
„Šiuo metu yra analizė, yra įgyvendinimas to, kas yra priimta. Su tomis priemonėmis, kurias mes turime… Tikrai mums dar reikia daug namų darbų padaryti. Pasižiūrėti kada pas mus bus infrastruktūra, kada bus treniruočių laukai. Tai yra daroma, ministerija turi aiškius planus, bet truputį lukterkime ir pažiūrėkime“, – sakė V. Rupšys.
 
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

„Galų gale trys darbo grupės dirbą: infrastruktūros darbo grupė. Reikia aiškiai… Kalbant apie brigadą ar kažkiek brigados… Neturi reikšmės. Reikia sužinoti kokie yra Vokietijos pusės reikalavimai. Tai trunka laiko, reikia daug detalių“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
 
Be to, jo teigimu, daug diskusijų sukėlusį brigados klausimą reikėtų vertinti platesniame – NATO kontekste.
 
„Mes turime suprasti, kad yra NATO planai, NATO struktūros šių planų įgyvendinimui. Reikia aiškiai žiūrėti koks bus tos brigados vaidmuo toje struktūroje, santykis su aukštesniais štabais, valdymo ir vadovavimo grandinė (…) Tai yra labai didelis darbas. Bet, aišku, tas siekis yra toks, koks yra paviešintas ir mūsų politikų“, – apibendrino V. Rupšys.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškinti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.23; 07:06