Serbijoje – protestai. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai žmonių keliuose Serbijos miestuose penktadienį ketvirtą dieną iš eilės protestavo prieš vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją.
 
Protestuotojai prie sostinėje Belgrade esančio šalies parlamento į policijos pareigūnus ėmė mėtyti akmenis. Kai kurie protestuotojai, pasak naujienų agentūros AFP reporterių, mėtė petardas ir skandavo nacionalistinius šūkius.
 
Protestai vyko šaliai paskelbus apie rekordinį naujų užsikrėtimo atvejų prieaugį.
Premjerė Ana Brnabič anksčiau penktadienį paskelbė, kad Balkanų šalyje per pastarąsias 24 valandas užfiksuotas „dramatiškas padidėjimas“ – 18 mirčių ir 386 infekcijos.
 
Tuo pat metu A. Brnabič pasmerkė Belgrade ir kituose šalies miestuose vykdomus „nerūpestingus“ protestus, kadangi ankstesnėmis dviem dienomis sostinėje vykusios demonstracijos pavirto smurtinėmis.
 
„Kalbant apie demonstracijas, dabar, ko gero, neįmanoma elgtis dar neatsakingiau“, – teigė A. Brnabič.
 
„Po trijų ar keturių dienų pamatysime protestų rezultatus“, – sakė ji, ragindama žmones „gerbti priemones“, įvestas viruso plitimo ribojimo tikslams.
 
Protestuotojai taip pat reiškė nepasitenkinimą šalies prezidentu Aleksandru Vučičiumi, kurį dauguma kaltina sukėlus antrą viruso bangą, kadangi tam, kad birželio 21 dieną būtų galima rengti rinkimus, kuriuos laimėjo jo Serbijos pažangos partija (SNS), nuspręsta atlaisvinti karantino apribojimus.
 
Pirmąją antradienį vykusią demonstraciją sukėlė A. Vučičiaus pranešimas, kad kovai su antrąja viruso banga grąžinama savaitgalio komendanto valanda.
 
Prezidentas vėliau atsisakė šių planų, tačiau protestai nesiliovė vykę – jie pavirto būdu išreikšti bendrą nepasitenkinimą jo atsaku į virusą.
Ketvirtadienį vyriausybė oficialiai atsisakė komendanto valandos planų ir paskelbė apie suvaržymus daugiau nei 10 žmonių susibūrimams.
 
Tai reiškia, kad nuo tol draudžiama rengti ir protestus.
 
Naujų infekcijų skaičius išaugo po to, kai buvo leisti sporto renginiai, laikantis minimalaus saugaus atstumo.
 
Tarp šių renginių – ir tenisininko Novako Džokovičiaus organizuojamas teniso turnyras. Jam ir dar keletui dalyvių buvo diagnozuotas koronavirusas.
 
Koronavirusas taip pat buvo diagnozuotas keletui SNS rinkimų triumfą šventusių aukšto rango politikų.
 
Iki šiol Serbijoje užfiksuota 370 su COVID-19 susijusių mirčių ir 18 tūkst. užsikrėtimo atvejų.
 
Kaimyninėse valstybėse Kroatijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje penktadienį užfiksuoti paros atvejų prieaugio rekordai – atitinkamai po 116 ir 316 naujų atvejų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.11; 10:56

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pranešė, kad koronavirusu užsikrėtęs jo sūnus buvo paguldytas į ligoninę.
 
„Mano pirmagimis užsikrėtė koronavirusu, ir jo klinikinė būklė yra tokia, kad jis buvo paguldytas į infekcinių ligų ligoninę“, – prezidentas skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle instagrame.
 
„Kai viskas prasidėjo, mano Danilas man pasakė, kad pasidavimas nėra pasirinkimas. (…) Sūnau, tu laimėsi. Tėtis tave myli, mes visi tave mylime“, – rašė A. Vučičius.
 
Prezidento sūnui Danilui yra 22 metai, jis – vyriausias iš trijų A. Vučičiaus vaikų.
 
Serbijoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) skaičius siekia 2 666, iš jų 65 mirė.
 
Serbijoje dėl koronaviruso pandemijos paskelbta nepaprastoji padėtis ir nuo 17.00 val. vakaro iki 5.00 val. ryto galioja komendanto valanda. Šalis taip pat uždarė savo sienas užsienio piliečiams, uždarytos mokyklos, koledžai, sporto salės.
 
Naujasis koronavirusas iš pirminio židinio – Kinijos Uhano miesto išplito jau į mažiausiai 184 šalis ir teritorijas. Remiantis Johnso Hopkinso universiteto surinktais duomenimis, pasaulyje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 1,5 mln. ribą, o mirčių skaičius artėja prie 87 500. Daugiau kaip 317 600 susirgusių žmonių jau pasveiko.
 
Informacijoss šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 00:30

Tūkstančiai serbų, nepaisydami šalto oro, šeštadienį dalyvavo protestuose prieš prezidentą Aleksandrą Vučičių Belgrade ir kituose miestuose. Demonstracijos tęsiasi jau dešimtą savaitgalį iš eilės, informuoja naujienų agentūra AFP.

Serbai renkasi į demonstracijas kiekvieną šeštadienį nuo 2018 m. gruodžio, jie kaltina prezidentą žiniasklaidos laisvės slopinimu ir susidorojimu su opozicija.

Šį kartą protestuotojai vėl reiškė nepasitenkinimą A. Vučičiaus valdymu, nešini vėliavomis ir plakatais ir pūsdami švilpukus.

Protestai surengti daugiau nei 40 Serbijos miestų, įskaitant Nišą, Novi Sadą, Kragujevacą ir Čačaką.

A. Vučičius, proeuropietišku tapęs ultranacionalistas, neigia esąs autokratas ir atsakydamas į kritiką pradėjo kampaniją „Serbijos ateitis“, kurios metu lankosi po miestus ir pristato savo programą.

Analitikai mano, kad šie vizitai yra ne tik atsakas į opozicijos demonstracijas, bet ir rinkimų kampanijos pradžia, nes A. Vučičius, kuris 2014 m. tapo Serbijos ministru pirmininku, o 2017 m. – prezidentu, yra užsiminęs apie galimybę pavasarį surengti išankstinius rinkimus, taip „nusileisdamas“ demonstrantams.

Kiti rinkimai turėtų vykti 2020 m. O apklausos rodo, kad juose jis greičiausiai laimėtų. Nepaisant protestų, A. Vučičiaus Serbijos progresyvioji partija (SNS) dominuoja politikoje, o susiskaldžiusią opoziciją vienija tik pasipriešinimas prezidentui.

Tačiau šią savaitę opozicijos lyderiai parengė „susitarimą su piliečiais“, t. y. žingsnius, kurių planuoja imtis, taip pat ir nedalyvavimą rinkimuose tol, kol bus garantuoti sąžiningi ir laisvi rinkimai.

Be to, opozicija grasina pasitraukti iš šalies ir vietos parlamentų bei juos boikotuoti iki laisvų rinkimų surengimo. Opozicijos nariai taip pat nori, kad apie juos informaciją pateiktų nacionalinis transliuotojas, kurį šiuo metu kontroliuoja A. Vučičiaus partija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 01:30

Vladimiras Putinas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko vienos dienos trukmės vizito į Serbiją, informuoja AP.

Šiuo vizitu siekiama stiprinti dvišalius ryšius ir parodyti paramą šios Balkanų šalies prezidentui Aleksandrui Vučičiui. Pastaruoju metu Serbijoje rengiamos demonstracijos prieš prezidentą A. Vučičių, kaltinamą autokratiniu valdymu ir žiniasklaidos suvaržymais, o jo partiją – korupcija. 

V. Putinas ketvirtadienį nusileido Belgrado oro uoste.

Nors Serbija oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje, šalis palaiko glaudžius santykius su Rusija – ji atsisakė prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 16:34

Serbijoje ketvirtą savaitę besitęsiant protestams prieš valdžią, auga spaudimas prezidentui Aleksandrui Vučičiui, praneša AFP.

Protestuoja serbai. EPA – ELTA nuotr.

AFP korespondento vertinimu, šeštadienio proteste Belgrade dalyvavo apie 25 000 žmonių. Vienas jo dalyvis sakė, kad žmonės susirinko pareikšti nepasitenkinimą ekonomiškai ir politiškai sudėtinga situacija šalyje.

Demonstracija Serbijos sostinėje įvyko be incidentų, o jos dalyviai atvirai nerodė palaikymo kuriai nors politinei jėgai. Kai kurie protestuotojai skandavo „A. Vučičius vagis“ ir nešė plakatus su užrašais „Užtenka melo“.

Opozicija ir pilietinė visuomenė kaltina A. Vučičių – griežtosios linijos nacionalistą, tapusį proeuropietišku, – įvedus autokratinį valdymą ir visišką žiniasklaidos kontrolę, kuria jis naudojasi veikdamas prieš savo oponentus.

Protestai iki šiol didžiausias iššūkis prezidento valdžiai. Juos sušaukė opozicijos partijos po to, kai vienas jų lyderių buvo sumuštas prieš politinį susirinkimą centrinėje Serbijoje lapkritį.

Opozicijos sąjunga „Už Serbiją“ (SZS), kurią sudaro įvairių politinių pažiūrų partijos, dėl užpuolimo apkaltino A. Vučičiaus rėmėjus iš Serbijos „Progresyviosios partijos“ (SNS). Tačiau valdžia tokius įtarimus neigia.

Kalbėdamas apie protestus, Serbijos prezidentas teigė esąs „pasirengęs išklausyti piliečius, kurie dalyvauja demonstracijose, bet ne melagius iš opozicijos“.

Naujausiame pranešime apie Serbiją Europos Parlamentas rimtai paragino Belgradą „pagerinti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės situaciją“.

Karolis Broga (ELTA)

2018.12.31; 04:00

Bendra ES ir Vakarų Balkanų šalių lyderių nuotrauka. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Serbijos bandymas atsistoti tarp dviejų skirtingų vertybinių pasaulių trukdys valstybei judėti pirmyn ir įsilieti į Europos Sąjungą.

Po penktadienį Belgrade įvykusio susitikimo su Serbijos Prezidentu Aleksandaru Vučičiumi D. Grybauskaitė žurnalistams sakė, kad nepaisant to, jog Serbija eina reformų keliu ir siekia tapti vakarietiška valstybe, tarp jos ir ES šalių išlieka nemažai nepaaiškinamų skirtumų.

Prezidentė pabrėžė, kad vertybių ir saugumo suvokimo nesuderinamumas, gali tapti reikšmingu trukdžiu valstybei suartėti su ES. Kaip vieną iš reikšmingiausių skirtumų ir Lietuvai jautriausių klausimų Prezidentė įvardijo tai, kad Serbija kartu su Rusija visai šalia Lietuvos sienų Baltarusijoje vykdė karines pratybas.

Pasak D. Grybauskaitės, Serbija turi pati padaryti sprendimą su kuo ir kur ji norėtų būti.

„Dvejonės arba buvimas tarp dviejų visiškai skirtingų vertybinių pasaulių išties trukdys šiai šaliai judėti pirmyn“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Prezidentė samprotavo Serbijos politikoje įžvelgianti panašių svyravimų, kokie buvo Viktoro Janukovičiaus valdomoje Ukrainoje ir Armėnijoje, iki jai prisijungiant prie Rusijos dominuojamos Eurazijos ekonominės sąjungos 2015 m.

„Mes matėme tokių pavyzdžių ir Ukrainos Prezidento Janukovičiaus laikotarpiu, mes matėme panašią situaciją Armėnijoje, kai Armėnija praktiškai priartėjusi prie asociacijos sutarties su Europa, staiga pasirašė prekybinius sąjunginius susitarimus su Rusija ir užkirto kelią sau link Europos Sąjungos. Matome kažkokius ženklus ir čia (Serbijoje – ELTA)“, – apibendrino D. Grybauskaitė.

Prezidentūros penktadienį išplatintame pranešime skelbiama, kad D. Grybauskaitės ir A. Vučičiaus susitikime aptartos Serbijos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje, Serbijos ir NATO bendradarbiavimo, dvišaliai verslo santykiai ir Lietuvos investicijų Serbijoje apsauga.

Serbija į ES įstoti tikisi 2025 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 06:59