Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pristatė naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. VVKT viršininko Gyčio Andrulionio teigimu, nuo vakcinacijos Lietuvoje pradžios jo vadovaujama įstaiga sulaukė 1742 pranešimų apie nepageidaujamas skiepų nuo COVID-19 reakcijas.
 
„Nuo vakcinacijos pradžios, nuo gruodžio 27 d. iki kovo pabaigos, VVKT sulaukė 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakciną. Bendras pranešimų procentas nuo vakcinacijų skaičiaus yra 0,34 proc. Šiuo metu turime bendrai atliktų vakcinacijų beveik 500 tūkst.“, – spaudos konferencijoje teigė G. Andrulionis.
 
Šiuo metu Lietuvoje yra skiepijama trimis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“ vakcina „Comirnaty“, „AstraZeneca“ gamintojo vakcina „Vaxzevria“ ir „Moderna“ vakcina.
 
„Trečiąjį vakcinacijos mėnesį VVKT tarnyba gavo 541 pranešimą apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. „Comirnaty“ vakcinuoti asmenys pranešė 150 įvykių, „Moderna“ – 63 įvykius ir „AstraZeneca“ „Vaxzevria“ – 326 pranešimai“, – informavo VVKT viršininkas.
 
Jo teigimu, buvo 498 pranešimai priskiriami prie lengvų nepageidautinų reakcijų, o 43 – sunkūs.
 
„Moterys ir toliau išlieka aktyviausiai pateikiančios pranešimus, t. y. 428 pranešimai, tuo metu vyrai yra pateikę 111. Amžiaus ribos yra labai plačios – nuo 19 iki 92 m.
 
G. Andrulionio teigimu, 493 pranešimai yra gauti iš pacientų ir vos 40 – iš sveikatos priežiūros specialistų.
 
„Pagrindiniai pranešimai, kurių sulaukia VVKT, ir toliau išlieka panašūs: skausmas, tinimas, paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas, karščiavimas. Po vienos ar kelių dienų tie sutrikimai praeidavo“, – informavo VVKT viršininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.09; 08:04

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba– apie „AstraZeneca“ vakciną. EPA-ELTA nuotr.

Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
 
Keturių klinikinių tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje (JK), Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų.
 
„Vakcinos saugumas buvo įrodytas keturiuose klinikiniuose tyrimuose. EVA savo skaičiavimus dėl vakcinos efektyvumo parėmė duomenimis iš dviejų tyrimų: vienas jų atliktas Jungtinėje Karalystėje, kitas – Brazilijoje. Kituose dviejose tyrimuose buvo nustatyti mažiau nei 6 COVID-19 ligos atvejai, tad toks skaičius buvo per mažas, kad būtų galima apskaičiuoti vakcinos veiksmingumą“, – teigė VVKT patarėja, EVA Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto (angl. CHMP) narė Simona Stankevičiūtė.
 
Anot S. Stankevičiūtės, dauguma minėtų keturių klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų. Kol kas dar nėra pakankamai duomenų, kad EVA galėtų pateikti tikslų skaičių, koks yra vakcinos veiksmingumas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje pastebimas imuninis atsakas ir remiantis kitų vakcinų patirtimi, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga ir šioje amžiaus grupėje.
 
Taip pat S. Stankevičiūtė priminė, kad bendras vakcinos „AstraZeneca“ saugumo vertinimas yra pagrįstas visų 4 klinikinių tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, bendrais tarpinės analizės duomenimis. Buvo analizuojami 23 745 tiriamųjų duomenys (18 metų ir vyresni). Tiriamieji stebimi buvo vidutiniškai 62 dienas po antros dozės suleidimo.
 
Dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakciną buvo skausmingumas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, bendras negalavimas ir kiti. Dauguma šių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai praeidavo per kelias dienas po vakcinos. Po antros dozės nepageidaujamos reakcijos būdavo lengvesnės ir retesnės negu po pirmos. Senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių reaktogeniškumas buvo silpnesnis ir užfiksuotas rečiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 00:09