NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nekomentuoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvos dėl parlamentinės tyrimo komisijos, skirtos ištirti departamento veiklą 2019 m. prezidento rinkiminės kampanijos metu. Visgi, VSD nurodo, kad yra pasirengę atsakyti į visus parlamentarams kylančius klausimus. „Seimo narių politinių iniciatyvų nekomentuojame“, – nurodoma VSD komentare Eltai.
 
„VSD, kaip ir iki šiol, pasirengęs pateikti atsakymus į visus jam keliamus klausimus įstatymo nustatyta tvarka“, – pažymi departamentas.
 
Kaip pranešta anksčiau, V. Bakas parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo parlamentui sudaryti specialią tyrimo komisiją, skirtą VSD veiklai įvertinti. Politikas Eltai teigė šią savaitę rinksiąs parašus šiai iniciatyvai.
 
Parlamentinis tyrimas dėl VSD veiklos bręsta nuo pavasario
 
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Visgi, nepaisant dėmesio istorijai ir valdančiųjų gretose paruoštų klausimų tiek VSD, tiek prezidentui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), iki šiol parlamentinis tyrimas nebuvo pradėtas.
 
Generalinei prokuratūrai nustačius, kad 2019 m. tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui V. Bakui adresuotas aukšto rango žvalgybos pareigūno – pranešėjo – kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas, klausimas dėl tyrimo grąžintas į komitetą. Vasaros pradžioje NSGK ir Generalinė prokuratūra apsikeitė aktualiais duomenimis, siekiant įvertinti, ar pranešėjo istorijoje dar liko neatsakytų klausimų. Visgi, tada NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė manąs, jog „tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statutas.
 
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Departamento vadovas Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.09.26; 06:00

Deganti žvakė. ELTA nuotr.

Dėl pacientų mirčių, kurių, kaip teigiama, buvo galima išvengti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
 
Parlamentaras prašo įvertinti informaciją, ar, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiais atvejais, pasibaigusiais pacientų mirtimi, nėra nusikalstamos veikos požymių.
 
Taip pat V. Bakas raštu kreipėsi į šios ligoninės steigėjus. O laiške sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, Alytaus miesto tarybos nariams, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriui Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys ragina užtikrinti ligoninės funkcionavimą bei tinkamą ir kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą Alytaus regiono gyventojams. Taip pat atlikti atvejo analizes įvykių, pasibaigusių asmenų mirtimis, ir imtis aktyvių veiksmų keisti situaciją.
 
„Pastaruoju metu Alytuje minimas ne vienas skaudus atvejis, kai pacientai mirė nesulaukę tinkamos pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų tyrimų duomenimis, Alytaus apskritis yra tarp pirmaujančių pagal vadinamąjį perteklinio žmonių mirtingumo atvejų skaičių Lietuvoje“, – pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį V. Bakas.
 
Kaip nurodo parlamentaras, visiškai neseniai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Alytaus miesto gyventojui ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos gydytojas, nustatęs diagnozę, t. y. pneumoniją (nepatikslinta), ignoravo pneumonijai nebūdingus simptomus, netyrė jų susidarymo priežasčių, neskyrė tyrimų. Pasak Teisėjų kolegijos, nepaskyrę kompiuterinio tomografo (KT) ir neurologo apžiūros, gydytojai nesilaikė poskyryje nurodyto diagnostikos algoritmo.
 
Parlamentaro duomenimis, dar vienas skaudus atvejis, pasibaigęs mirtimi, įvyko beveik prieš metus. Vyriškis buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę praėjus daugiau nei 1 val. nuo iškvietimo (greitosios medicinos pagalbos laukta 40 min. po iškvietimo). Deja, nuvykus į ligoninę ir toliau buvo delsiama teikti reikiamą gydymą.
 
Liepos 13 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad „ligoninė nesilaikė insulto gydymo rekomendacijų paslaugas teikti maksimaliai greitai, todėl pacientas negavo maksimaliai efektyvių paslaugų“.
 
Pasak Seimo nario V. Bako, situacijos analizė rodo, kad dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų atsakomybę turėtų prisiimti čia veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai, šiuo atveju miesto savivaldybė ir Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Alytaus ligoninė, veikianti viso Alytaus regiono mastu, turi du steigėjus – ministeriją ir Alytaus miesto savivaldybę. Būtent steigėjai privalo imtis veiksmų, kurie iš esmės pakeistų ligoninės teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Atvejai, pasibaigiantys pacientų mirtimis ir vėliau perkeliami nagrinėti į teismo sales, – ne pavieniai, o nuolatiniai. Steigėjai šiuo atveju turi užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, kad žmonės laiku sulauktų pagalbos“, – pabrėžia V. Bakas.
 
Jo nuomone, turi būti atliktos situacijos ir konkrečių atvejų analizės, išskiriami trūkumai, parengtas ir visuomenei pristatytas veiksmų planas, formuluojamos konkrečios užduotys ligoninės ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms, skiriami būtini ištekliai. Seimo nario V. Bako teigimu, turi būti atliekamas nuolatinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės regione vertinimas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.09.06; 00:30

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį rinksis į uždarą posėdį, kuriame svarstys, ar parlamentaras Vytautas Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas neslepia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija, todėl, pasak jo, bus siūloma komiteto nariams kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis įvertintų ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
„Taip pat yra vienas iš klausimų, kad siūlysime kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką V. Pranckietį. Jis turės įvertinti VSD pateiktos informacijos aktualumą, ypač kas susiję su rizikomis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Prašysime įvertinti, ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
 
Pats V. Bakas Eltai teigė, kad VSD pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai jis pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo – dar vienas noras susidoroti su tam tikrais žmonėmis bei juos įbauginti. Pasak V. Bako, šiuo metu bandoma susidoroti su pranešėju. Todėl, tikina V. Bakas, trečiadienį siūlys NSGK nariams kreiptis į VSD, kad šis nutrauktų veiksmus prieš pranešėją.
 
„Iš tos medžiagos, kurią matau, galiu pasakyti, kad pranešėjas yra tardomas. Manau, kad rytoj komitetui siūlysiu, jog NSGK kreiptųsi į VSD, prašydamas VSD nutraukti veiksmus, kuriais pranešėjui daromas spaudimas. Tai tokius požymius aš matau. Visų pirma reikia apsaugoti pranešėją. Iš to, kas yra pateikta, aš matau, kas VSD direktorius dėl savo paties padarytos klaidos ir galimai neteisėtos veiklos, kai buvo renkama informacija apie Lietuvos piliečius, jis pats pavedė dabar atlikti tyrimą, tai čia protu nesuvokiama, kad taip gali būti. Komitetas turi į tokią situaciją reaguoti, bet, matyt, yra kitų nuomonių“, – teigia V. Bakas.
Slaptieji sąrašai. Top secret
 
V. Bakas taip pat neigia, kad išviešinta informacija buvo su slaptumo žyma.
 
ELTA primena, kad VSD informavo NSGK, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
 
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę.
 
VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 05:00

Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pats turėtų inicijuoti tyrimą dėl parlamentaro Vytauto Bako atskleistos informacijos, neva galimo institucijos neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėtą duomenų rinkimą.
 
Pasak profesoriaus, visuomenė nori gauti atsakymus, o jei paaiškės, kad VSD nevykdė šios veikos, tuomet institucija susigrąžins savo gerą vardą.
 
K. Girnius teigia, kad šioje situacijoje tiek Seimo valdyba, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsisakydami inicijuoti laikinąją tyrimų komisiją tikrai paskubėjo.
 
„Aš įžvelgiu šiokių tokių problemų, bet, manau, kad tyrimas yra būtinas. Žmonių smalsumas yra sukeltas. Tai, kad Seimo valdyba ir visi kiti labai greitai nutarė toliau netirti, tai jų nepuošia. Geras pavyzdys yra Dainius Gaižauskas, jo komitetas nutarė, kad nieko blogo nėra. O dabar pripažįsta, kad tik šiandien pamatė ir perskaitė V. Bako tekstą. Kitaip sakyčiau, buvo padarytas skubus ir nenuoseklus sprendimas“ , – Eltai sakė politologas.
 
„Manau yra pakankamai rimtas pagrindas manyti, kad VSD piktnaudžiauja. Tai, manau, negalima apsieiti be tyrimo ir faktiškai to tyrimo turėtų norėti ir VSD, nes jei jis nieko blogo nedarė, tai jo geras vardas bus sugrąžintas“, – sakė jis.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
 
K. Girnius pažymi, kad VSD paneigimo šioje situacijoje taip pat nepakanka.
 
„Aiškiai neužtenka. Čia bet kas gali sakyti, kad mes nieko blogo nedarėme. VSD yra anksčiau turėjęs problemų, pastaruoju metu taip pat stengiasi savo galias praplėsti. Tai iki tol, kol VSD nepaaiškino, kodėl galėjo būti kalbama apie tokį raštą, tai netinka sakyti, kad nieko čia nėra. Tai faktiškai turėtų ne VSD sakyti, o kita organizacija, kaip STT, prokuratūra, kurie ištirtų šitą klausimą ir pasakytų. Čia neklausiama kaltinamo žmogaus, ar jis kaltas, ar nekaltas, o jei jis ir teigia, kad nekaltas, tai ar tuo ir baigia reikalą?“, – sako K. Girnius.
 
Politikos apžvalgininkas teigia, jei vis dėlto paaiškėtų, kad VSD informaciją rinko selektyviai, tai institucijos vadovybė turėtų kardinaliai pasikeisti.
 
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Tokiu atveju reikėtų aiškiai atleisti vadovybę, ne tik Darių Jauniškį bet ir pavaduotojus bei apskritai tuos, kas turėjo ką nors bendrą su tuo reikalu. Tuomet taip pat labai rimtai reikėtų pertvarkyti organizaciją. Tuomet kurti taip pat kokį priežiūros komitetą. Dabartiniai įstatymai yra pakankamai geri. Problema yra tai, kad VSD jų nepaiso, tai reikėtų kokį generalinį inspektorių ar kažką kitą skirti, kad stebėtų, kaip elgiasi VSD, laikytųsi tų įstatymų“, – sakė K. Girnius.
 
K. Girnius taip pat pažymi, kad žvalgybos institucijos gali pradėti rinkti duomenis apie asmenis tik turėdamos labai rimtą pagrindą.
 
„Negali būti, kad žmogus susirašinėja su žmogumi Maskvoje ar kuo nors kitu, ir tuomet jau jis VSD pradedamas tirti. Turi būti rimtas pagrindas. Įtarimas, kad žmogus ne tik turi ryšių su žmogumi Maskvoje, bet tie ryšiai yra ne tokie, kokie turėtų būti. Tie ryšiai yra su žvalgyba bei Rusijos interesais susiję. Tai yra bendrovių, kurios bendrauja su Rusijos kompanijomis, pardavinėja savo prekes, arba iš jų perka, bet tai nėra pagrindas pradėti tyrimo“, – sakė K. Girnius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:42

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo narys Vytautas Bakas, nepaisant Seimo valdybos atsisakymo inicijuoti parlamentinį tyrimą, yra įsitikinęs, kad Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams.
 
 „Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prieš savo politinius konkurentus arba net juos kompromituoti, gali patvirtinti, kad be teisėto pagrindo buvo renkama informacija apie niekuo dėtus žmones“, – teigė V. Bakas.
 
„Esu įsitikinęs, kad buvo kišimąsi į šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat, atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone neteisėtą, demokratiniam rinkimų procesui“, – sakė V. Bakas.
 
Anot jo, Seimo valdyba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko buvo suklaidinta.
 
„Mano nuomone, Seimo valdyba suklydo ir savo sprendimą jie grindė antrine, ar net tretine informacija“, – sakė V. Bakas.
 
Skirtingai nei teigia NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, pasak V. Bako, antradienį uždarame NSGK komiteto posėdyje nebuvo priimti jokie sprendimai, o tik išklausyta STT ir Generalinės prokuratūros informacija. V. Bakas taip pat tikina, kad E. Pašilis ir Ž. Bartkus antradienį pateikė visiems NSGK nariams informaciją, į kokius būtent rinkimus buvo kišimąsi bei kokios institucijos pareigūnai rinko neteisėtus duomenis apie šalies piliečius.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
 
V. Bakas teigia, kad tik prieš metus gavęs informaciją, jis kreipėsi į STT bei su E. Pašiliu susitiko asmeniškai.
 
„Tik gavęs man adresuotą informaciją, matydamas, nusikalstamos veikos požymius (…) iš karto kreipiausi į STT ir informavau E. Pašilį asmeniškai per oficialų susitikimą“, – teigė jis.
 
„Man yra svarbus šis atvejis ir dešimt mėnesių palaikiau ryšius su E. Pašiliu ir STT. Gavau atsakymą, kad tyrimas nebetęsiamas, tuomet kreipiausi į Seimo valdybą“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad Seimo valdyba trečiadienį atsisakė inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, atsižvelgdami į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto perduotą protokolą.
 
„Tai yra NSGK kompetencija, jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – sakė V. Pranckietis.
 
V. Bakas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo valdyba trečiadienį spręs, ar inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų.
 
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
socialdemokratų darbo partija (LSDDP) sureagavo į buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako mestus kaltinimus Gediminui Kirkilui. LSDDP neigia kaltinimus ir sako, kad taip V. Bakas nuoskaudą praradus komiteto vadovo postą išlieja viešai šmeiždamas G. Kirkilą, leisdamas sau spręsti, kas gali užimti kokį postą, o ko „negalima prileisti“. „Socialdarbiečiai“ artimiausiu metu žada kreiptis Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
 
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ V. Bakas teigė, kad G. Kirkilas „yra politikas, kurio ne tai, kad prie NSGK negalima prileisti ir slaptos informacijos, kurią gauna, bet apskritai jo negalima prileisti prie jokio posto“. V. Bakas taip sureagavo tuomet, kai iš Kultūros komiteto į NSGK buvo perkeltas G. Kirkilas. Pasak V. Bako, G. Kirkilas diskredituos komiteto darbą.  
 
Tuo tarpu „socialdarbiečiai“ teigia, kad tokia leksika ir vieši vertinimai iš neva „teisuolio“ pozicijų demonstruoja aiškų V. Bako siekį neigiamai paveikti parlamento vadovo pavaduotojo G. Kirkilo reputaciją viešumoje.
„Ką tik Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko posto netekęs buvęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Vytautas Bakas nusitaikė į Seimo pirmininko pavaduotoją Gediminą Kirkilą, dar kartą kaltindamas jį ne tik jau Nacionalinio saugumo komiteto tyrimo paneigtais korupciniais ryšiais su „MG Baltic“, bet ir milijoninėmis aferomis. Seimo nario V. Bako elgesys turėtų būti griežtai įvertintas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, todėl Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija kreipsis į ją dėl V. Bako pasisakymų paskutiniame Seimo plenariniame posėdyje bei interviu žiniasklaidoje“, – teigiama LSDDP pranešime spaudai.
 
 „Nepriklausomybėje gyvuojanti Lietuvos valstybė, kurioje savo darbą dirba teisėsaugos institucijos, tikrai neleistų, kad Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas užimtų žmogus, kurio reputacija būtų sutepta kokiais nors korupciniais ryšiais, milijoninėmis aferomis ar kitokiu šešėliu, ką dėsto ponas V. Bakas. Matome, kad pats parlamentaras situaciją, netekus vadovo posto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vertina neadekvačiai ir siekia pažeminti Seimo narį, kuris daugelį metų puikiai atstovauja Lietuvos žmonėms Seime ir už jo ribų kaip Europos reikalų komiteto vadovas.
Sieksime, kad V. Bako skleidžiamas melas ir žeminantys kaltinimai, metami LSDD frakcijos nariui G. Kirkilui, būtų įvertinti Seimo etikos sargų“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.
 
LSDD frakcija primena, jog būtent V. Bakui pradėjus dirbti Seime atsirado selektyvūs Nacionalinio saugumo komiteto tyrimai, kuriais grįžtant į praeitį siekiama neigiamai paveikti visuomenės nuomonę apie iki šiol per Nepriklausomybės laikotarpį dirbusių politikų veiklą.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Jei leisime V. Bakui ir toliau skleisti melą, valstybėje nesibaigs valdymas slaptomis pažymomis, žmonių persekiojimas ir juodinimas. Tikime, kad visuomenė suvokia, kokios yra tokių netikėtai Lietuvos politinėje padangėje iškilusių „teisuolių“ tikrosios vertybės. Gal užtenka šalyje imituoti darbą, narpliojant seniai pamirštas ir teismų jau vertintas istorijas, laikas realiai dirbti žmonėms, priimant jiems reikalingus socialinius, ekonominius sprendimus, užuot mėčius „mėšlą“ ant daug metų Lietuvai dirbusių kolegų, kad pademonstruotum, koks neva nesusitepęs esi“, – sako LSDD frakcijos seniūnas.
 
V. Bako pasisakymai, pasak „socialdarbiečių“ visuomenės vertinami nevienareikšmiškai, tačiau teisinėje valstybėje, pažymi jie, turėtų būti ribos, atskiriančios tiesą nuo garbėtroškos ir dėmesio reikalaujančio asmens pasisakymų, kurie žemina kitą žmogų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:50

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu, trys Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
 
Parlamentarai Vytautas Bakas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė institucijų prašo pasidalinti informacija apie tai, kokie įtarimai šiuo metu pateikti teisėjams, taip pat pateikti trumpą, potencialių jų nusikalstamų veikų aprašymą.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pasak Seimo pranešimo, gavę oficialų atsakymą apie nusikalstamas veikas, Seimo nariai svarsto galimybę šiems teisėjams inicijuoti apkaltos procesą.
 
Kreipimosi iniciatoriai primena, kad pagal Konstituciją, teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jei savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veikla, ar apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.
 
radvile-morkunaite
radvilė Morkūnaitė
Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
 
Anksčiau Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių. Demokratinių valstybių Konstitucijose apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendžiamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 07:00

„Valstiečių“ frakciją palikęs Seimo narys Vytautas Bakas sako esąs nusivylęs, kad „valstiečiai”  atsisakė deklaruotos stiprios antikorupcinės darbotvarkės, sudarė koaliciją su teisiamomis partijomis ir teisiamai partijai atidavė krašto apsaugos ministro portfelį.
 
Trečiadienį Seime spaudos konferencijoje, aiškindamas savo apsisprendimo motyvus, jis sakė, kad 2016 m. kartu su kitais komandos nariais atėjo į LVŽS, kuri deklaravo pokyčių vėliavą, stiprią antikorupcinę darbotvarkę, skaidrų valstybės valdymą, tarnystę žmonėms.
 
Pasak jo, kurį laiką pavyko to neblogai laikytis, tačiau, pasak jo, paskui „kažkas nutiko, kad staiga partija pakeitė kryptį 180 laipsnių kampu“.
 
„Ji  sudaro koaliciją su teisiamomis partijomis. Tai pirmas žingsnis, kuris tikrai sukėlė nerimą, kad mes keičiame politinę kryptį, kad mes keičiame pažadus, kad mes einame į išdavystę“, – sakė V. Bakas.
 
Pasak jo, partija žadėjo atstovauti žmonių interesams, siūlydama aukščiausią politinę kultūrą. „Bet man sunku dabar pasakyti, kad ji tapo skaidrios politikos ašimi“, – sakė  V. Bakas.
 
Jis apgailestavo, kad per derybas buvo „išmesta visa antikorupcinė darbotvarkė“.
 
V.  Bakas kritikavo ir tai, kad per derybas dėl koalicijos sudarymo krašto apsaugos ministro portfelis atiteko partijai „Tvarka ir teisingumas“.
 
„Mes atiduodame šitą ministeriją teisiamai partijai“, – stebėjosi V. Bakas.
Jam susidarė įspūdis, kad kardinaliai pasikeitė Seimo „valstiečių“ frakcija. „Ne aš pasikeičiau, man atrodo, kad pasikeitė frakcija“, – sakė V. Bakas, kalbėdamas apie kardinalius vertybinės orientacijos pokyčius.
 
V. Bakas sakė, kad dirbs opozicijoje ir kol kas kalbėti apie naują partiją nelinkęs.  „Šiandien apie tai kalbėti dar anksti“, – sakė V. Bakas.
Jis teigė ketinąs atsisakyti Seimo NSGK pirmininko pareigų.
 
Be frakcijos likęs V. Bakas automatiškai tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu.
 
Šiuo metu joje dirba 10 parlamentarų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.11; 07:22
 
 
 

Seimo Ekonomikos komitete dirbęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis keičia Seimo komitetą. Jis tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariu.
 
Už Seimo nutarimą, kuriuo pakeista šio ir kitų komitetų sudėtis, antradienį balsavo 92 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.
 
Seimo sprendimu, iš NSGK narių išbraukti Europos Parlamento nariais tapę konservatorė Rasa Juknevičienė ir socialdemokratas Juozas Olekas.
 
Artimiausiu metu galimi ir kiti personaliniai pasikeitimai NSGK.
 
Parlamentarui Vytautui Bakui apsisprendus palikti „valstiečių“ frakciją Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad jis neteks Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko posto. „Tas vyks artimiausiu metu, gal ketvirtadienį“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Šiuo metu NSGK yra Seimo nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas (pirmininkas), Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michalas Mackevičius, Audrys Šimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 10:54

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys teismui pateikė dar vieną ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir asmeniškai jo vadovui Dariui Jauniškiui. Daugiau nei šimto puslapių ieškiniu prašoma atlyginti neturtinę žalą už grubų asmenų nekaltumo prezumpcijos bei reputacijos pažeidimą, VSD savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius bei žvalgybos duomenis. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių tribunolų praktiką.

„Šį procesą inicijavome tam, kad ateityje Lietuvoje nepasikartotų analogiška situacija – kai niekuo neįtariami žmonės ir teisėtai veikiantis verslas sekami dešimtmečiais. Masinis žmonių sekimas ir žvalgybos struktūrų savivalė negali būti toleruojama. Už žvalgybos duomenų išviešinimą bei manipuliavimą jais vaikantis pigaus populiarumo asmeninę atsakomybę turi prisiimti institucijos vadovas. Įstatymų turi laikytis visi, ypač turintys daugiausiai galios“, – teigia „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

„Trylika metų vykdytas neteisėtas ir nepagrįstas asmenų sekimas. Žvalgybos metu surinkta informacija, pasibaigus aktualumui, nebuvo nedelsiant sunaikinta, kaip to reikalauja įstatymai – priešingai buvo paviešinta, dar ir su iškreipiančiomis realybę išvadomis“, – ieškinio argumentus vardijo „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Koncerno teigimu, Europos Parlamentas yra pasmerkęs platų, sistemingą, visa apimantį asmens duomenų rinkimą ir pareikalavęs ES valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose griežtai reglamentuoti bei kontroliuoti žvalgybos priemonių taikymą.

MG Baltic. ELTA nuotr.

„Šis ieškinys už teisinės valstybės išsaugojimą ir prieš prievartos aparatą – pareigūnų ir institucijų savivalę, kai piktnaudžiaujant įgaliojimais ne prisidedama prie demokratijos plėtros, o griaunama, perimant teismo funkcijas, paminant nekaltumo prezumpcijos, objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo imperatyvus. Taip ne tik pakenkiama reputacijai, tačiau ir veikiant KGB metodais grubiai pasikėsinama į privatų gyvenimą. Toks valdžios savivaliavimas pakerta pasitikėjimą valstybe“, – teigia „MG Baltic“ atstovaujanti Tarptautinės investicijų teisės ir Valstybės atsakomybės ekspertė advokatė dr. Solveiga Palevičienė.

Ekspertės teigimu, masinio sekimo žvalgybos priemonės buvo panaudotos grubiai pažeidžiant esminius EŽTT suformuotus tokių priemonių taikymo standartus.

„Lietuvoje egzistuoja nepakankamas itin jautrių sričių – žvalgybos priemonių naudojimo, disponavimo informacija ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų – veiklos reglamentavimas. Tai sukuria didelę riziką pažeisti esmines žmogaus teises“, – teigia L. Belevičius.

Ieškinyje pažymima, kad 2018 m. gegužės 8 d. buvo paviešintas VSD raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) VSD pateikė informaciją apie UAB koncerną „MG Baltic“, Darių Mockų, Ramutį Jancevičių, Zitą Sarakienę bei advokatus – Romaną Raulynaitį ir Ingą Žemkauskienę (VSD pažyma).

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs ieškinį VSD, kuriuo prašo pripažinti tikrovės neatitinkančiais VSD pažymoje išdėstytus teiginius, taip pat yra pateiktas ieškinys Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui, kuriuo prašoma V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei pažeidžiančiais „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.

Visos teismo pagal ieškinius priteistos lėšos bus skirtos Vasario 16-osios fondui, kuris finansuoja šaliai reikšmingus istorinius projektus.

„MG Baltic“ yra viena didžiausių Lietuvoje įmonių grupė, valdanti 78 bendroves. Koncernas vykdo veiklą trijose užsienio rinkose, teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 30 pasaulio šalių. „MG Baltic“ grupės apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. EUR, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą daugiau kaip 238 mln. EUR. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3920 darbuotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:30

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Mobilizacijos srityje turime netoleruotiną situaciją, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

NSGK posėdyje buvo aptarta Lietuvos mobilizacijos sistemos būklė ir valstybės institucijų pasirengimas galimai mobilizacijai. Posėdyje pasisakė Valstybės kontrolės, paruošusios ataskaitą „Valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai“, atstovai, be to, buvo išklausyta Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos informacija.

NSGK pirmininko V. Bako teigimu, mobilizacija – labai svarbu, jai Lietuva ir jos žmonės turi būti tinkamai pasiruošę. Piliečiai turi konkrečiai žinoti, ką daryti mobilizacijos atveju, todėl į su mobilizaciją susijusius procesus reikia žvelgti itin atsakingai.

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

V. Bakas taip pat akcentavo, kad dabartinė situacija nėra normali, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų.

„Gyvename įtemptais laikais, nuolat matome kintančią geopolitinę situaciją, todėl privalome skirti didelį dėmesį mobilizacijai. Turime būti tinkamai pasiruošę įvairiems scenarijams, todėl būtina peržiūrėti su mobilizacija susijusius įstatymus ir tobulinti šalies mobilizacijos sistemą. Šiuo metu turime tokią situaciją, kad mobilizacijos sistema normaliai neveikia, nors prie to turėtų prisidėti dešimtys situacijų. Šioje vietoje mums reikia pokyčių, kadangi dabartinė padėtis nėra toleruotina“, – sakė V. Bakas.

Jo teigimu, ypač svarbu atnaujinti Valstybės mobilizacijos planą, nes geopolitinė situacija stipriai pasikeitė. „Tai verčia mus atsakingiau žiūrėti į institucijų pasirengimą mobilizacijai“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

V. Bakas taip pat pasisakė už tai, kad šiuo metu įslaptinta Valstybės kontrolės ataskaita, susijusi su mobilizacijos klausimu, turėtų būti prieinama viešai. „Šiuo metu Valstybės kontrolė įslaptino institucijų aplaidumą, to negalima dangstyti valstybės paslaptimi. Ataskaita, susijusi su mobilizacija, turi būti prieinama visuomenei“, – mano V. Bakas.

Posėdyje aptarus šį klausimą, NSGK pateikė siūlymus Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai, Valstybės kontrolei ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie KAM.

Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos NSGK prašo kuo greičiau parengti Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo koncepciją ir iki vasario pateikti tai reglamentuojantį įstatymo projektą, kuris stiprintų valstybės institucijų pasirengimą mobilizacijai, leistų lanksčiau ir greičiau reaguoti į hibridines grėsmes ir apmokytų žmones, kaip elgtis mobilizacijos atveju.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 07:30

Slaptai.lt jau yra paskelbusi beveik 30 min. trukmės diskusiją „Silpnosios Lietuvos pusės”, kurioje dalyvavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Eitvydas Bajarūnas.

Dabar skelbiame, ką diskusijos svečiai atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Taigi tikrieji Rusijos tikslai – kaip ant delno: supjudyti Lenkiją su Lietuva, Ukraina ir galų gale – su visa Europos Sąjunga, sukurti informacinį chaosą tiek kitose ES šalyse, priverst visuomenę manyti, jog gynybai skirti pinigai – tai vėjais švaistomos lėšos…

2018.10.27; 12:00 

Politiškai pažeidžiamų politikų yra kiekvienoje politinėje partijoje, o būtent tokius asmenis lengviausia paveikti priešiškai nusiteikusioms užsienio valstybėms, teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Politinė sistema nėra pastatai ar kažkas materialaus – tai žmonės. Ši Parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams dalis buvo įslaptinta, tačiau mūsų tarnyboms atlikus kratas vienos stambios interesų grupės patalpose buvo rasta kartoteka su pavardėmis žmonių, kurie yra pažeidžiami. Jei tai turi tos interesų grupės, tai Rusijos tarnybos tikrai turi tokią informaciją“, – Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) organizuotoje diskusijoje apie Kremliaus kišimąsi į demokratinių valstybių rinkimus sakė politikas. 

Diskusiją vedusiai žurnalistei Indrei Makaraitytei spaudžiant NSGK pirmininką atsakyti, ar tokių asmenų yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretose, V. Bakas atsakymo išvengė, tačiau pridūrė, kad Lietuvos politinės partijos nėra be dėmės.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad politinės partijos savo veiklos pradžioje yra gavusios rusiškų pinigų. Tiek dešiniosios, tiek kairiosios. Tiek „Dujotekanos“ pinigų, tiek ir kitų (verslo grupių. – ELTA)“, – aiškino LŽVS frakcijos narys.

V. Bakas aiškino, kad įvardinęs tokius asmenis jis būtų kaltinamas politikavimu, tačiau reikia suprasti, kad pažeidžiamų asmenų yra visur, ir būtent juos pasveikti užsienio jėgoms yra lengviausia. 

Prieš tai politikas diskusijos dalyviams aiškino, kad pagrindinė parlamentinio tyrimo dėl verslo grupių įtakos inicijavimo priežastis buvo pastebėtas stambių įmonių siekis sukoncentruoti galią savo rankose. Tyrėjų dėmesį atkreipė tai, kad kai kurios įmonės siekė sudaryti didelės vertės sutartis su Rusijos atominės energetikos įmone „Rosatom“.

„Matėme pradėtas derybas tarp stambių Lietuvos verslo grupių ir „Rosatom“. Vienų interesas buvo gauti stambių užsakymų, o „Rosatom“ interesas buvo palaikyti palankią informacinę aplinką, – sakė V. Bakas. – Kalbant apie atsparumą, Lietuvai liko visai nedaug – tik energetinė nepriklausomybė, o tai nėra lengva“.

NSGK pirmininkas stebėjosi, kad apie „Rosatom“ įtaką Lietuvoje kalbama mažai. Esą, Rusija naudoja veikimo modelį, kuomet taikoma į silpniausias oponentų vietas, o Lietuvos silpna vieta – energetika. 

„Todėl „Rosatom“ atlieka labai svarbų vaidmenį. Nepamirškime, kad būtent „Rosatom“ yra vienos didžiausių mūsų problemų – Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės šeimininkė. Tai – projektas įtraukti mūsų šalį ir visą regioną į Rusijos interesų lauką“, – aiškino V. Bakas.

ELTA primena, kad NSGK atliktame parlamentiniame tyrime dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadose figūravo kelių verslo grupių siekiai paveikti Lietuvos politinius procesus. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė konsorciumo „MG Baltic“ bandymai paveikti politinius procesus šalyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-20

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

2018 metų spalio 11 dieną, Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies patenkino vieno iš Leo LT kūrėjų, verslininko Dariaus Nedzinsko ir advokato Vytauto Markevičiaus ieškinius, kuriais jie prašė priteisti iš N. Puteikio iš viso 250 000 eurų. Teismas priteisė ieškovų naudai po 1000 eurų žalos atlyginimo ir po 2000 eurų jų advokatams, iš viso 6000 eurų, kas sudarytų daugiau nei dvi Seimo nario algas.

N. Puteikis mano, kad šią bylą pagimdė Lietuvos oligarchų noras sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, trukdyti Seimo nariams skelbti informaciją, o tam nepaklususius bausti finansinėmis sankcijomis. Ieškovai teismo metu neslėpė, kad siekia finansiškai nubausti N. Puteikį ir neprašė paneigimo, o advokatas beveik atvirai formulavo, kad tikslas – atimti dalį nekilnojamojo turto.

Seimo narys Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

250000 eurų sumos ieškovai reikalavo už tai, kad N. Puteikis paviešino V. Markevičius ir D. Nedzinsko tarpusavio paskolos sutartį, pagal kurią D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų grynaisiais be užstato ir be palūkanų, ir tai padarė likus maždaug 10 dienų iki esminio sprendimo dėl Leo LT – prieš Vyriausybei nutarimu pritariant atominės elektrinės įstatymo straipsnio pakeitimams, naudingiems privačiai bendrovei „NDX energija“, kuriai tada vadovavo D. Nedzinskas. V. Markevičius tuo metu dirbo neatlygintinu premjero Gedimino Kirkilo patarėju teisingumo klausimais.

Ši byla, N. Puteikio vertinimu, yra perspėjimas visuomenei, kad Lietuvos oligarchai surado būdą, kaip strateginiais ieškiniais užčiaupti visuomenininkų ir politikų kritiką. Panašų ieškinį koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs Seimo nariui Vytautui Bakui, o buvęs „VP Market“ dešimtuko narys Mindaugas Marcinkevičius su kolegomis bandė per teismą areštuoti visuomeninės paminklosaugininkės Rasos Kalinauskaitės butą neva dėl žalos, kurią ji tariamai padarė kritikuodama ketinimus masyviais daugiaaukščiais pastatais apsupti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Seimo nario Naglio Puteikio informacija

2018. 10.12; 08:31

Teismas penktadienį nusprendė patenkinti koncerno „MG Baltic“ prašymą ir iki kol bus išnagrinėta byla, uždraudė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui teigti, kad bendrovė yra nusikalstama grupė, skelbia koncernas.

„Vytautas Bakas – propagandistas, jau per Garliavos įvykius raginęs nesilaikyti teismų sprendimų ir kvietęs liaudies teismui bei kėlęs sumaištį visuomenėje. Patekęs į valdžią jis elgiasi lygiai taip pat ir netikime, kad jis suvoks savo atsakomybę. Nepaisant to teismo sprendimą vertiname kaip nedidelę, tačiau svarbią teisinės valstybės pergalę prieš politikų savivalę ir asmeninių politinių interesų tenkinimą“, – pranešime teigė koncerno „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

ELTA primena, kad koncernas „MG Baltic“ antradienį kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako teiginius, jog koncernas yra organizuota nusikalstama grupė, neatitinkančiais tikrovės.

Įmonė siekia, kad V. Bakui būtų uždrausta koncerną vadinti nusikalstama grupe bei sakyti, kad ji galėjo padaryti 500 mln. eurų žalą valstybei.

Anot „MG Baltic“, teismo prašoma pripažinti V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją.

Taip pat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. Bakui iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos viešai skleisti teiginius, kad „MG Baltic“ yra organizuota nusikalstama grupė ir (ar) padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei viešai skleisti teiginius apie „MG Baltic“ veiklą, kuriais būtų teigiama, kad ieškovas neteisėtais veiksmais padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

Koncernas „MG Baltic“ anksčiau yra pateikęs ieškinį teismui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.

Birželio pradžioje „MG Baltic“ skelbė, kad žalos atlyginimo taip pat reikalaus ne tik iš VSD, bet ir iš departamento vadovo Dariaus Jauniškio bei NSGK pirmininko V. Bako.

NSGK išvadose nurodoma, kad verslo grupės, tarp jų ir „MG Baltic“, darė neteisėtą įtaką politikams, o koncernas kelia grėsmę valstybės sąrangai.

NSGK pirmininkas V. Bakas anksčiau sakė, kad „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado parlamentinio tyrimo dėmesio centre tiktai dėl to, kad „kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė ir trunka daugelį metų“.

Seimas NSGK išvadas patvirtino birželio pradžioje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 08:03

2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.

Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.

Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.

Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.

Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.

LiGSA valdybos informacija

2018 m. balandžio 27 d.

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už teisėtų Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimų nevykdymą.

Tokį kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate parlamentarų grupės vardu įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Pagal projektą, nepateikimas Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos, atsisakymas pateikti paaiškinimą, neatvykimas į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymas – užtraukia baudą asmenims nuo 150 (šimto penkiasdešimt) iki 600 (šešių šimtų) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 (trijų šimtų) iki 900 (devynių šimtų) eurų.

Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai siūloma bausti nuo 550 (penkių šimtų penkiasdešimt) iki 900 (devynių šimtų) eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) iki 5000 (5 tūkstančių) eurų.

Taip pat siūloma patikslinti kodekso straipsnius, aiškiai apibrėžiant subjektą, turintį kompetenciją minėtu atveju pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolą, taip pat nustatyti subjektą nagrinėjantį tokių administracinių nusižengimų bylas.

Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme yra įtvirtintos komisijos teisės kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir prašyti juos komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis raštu ar žodžiu. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme taip pat nustatyta, kad asmenys įspėjami dėl administracinės atsakomybės už komisijos reikalavimų nevykdymą.

„Tačiau įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui jame nėra nustatyta išbaigto mechanizmo taikyti administracinę atsakomybę į komisijos posėdžius neatvykusiems (arba atsisakiusiems atvykti) tinkamai kviestiems asmenims, taip pat asmenims, nevykdantiems kitų teisėtų komisijos reikalavimų. Tokia situacija iš esmės reiškia Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų koliziją“, – sako Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Jo teigimu, projekte siūlomas teisinis reguliavimas pašalintų šiuo metu egzistuojančią Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo ir ANK nuostatų koliziją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.21; 05:42

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Po nepavykusios apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis paragino parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką trauktis iš pareigų. Konservatorių lyderis sako, kad tokiu atveju opozicijos durys jam būtų atviros.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Seimo valdančiosios daugumos balsavimas rodo tik tai, jog valdančioji dauguma nepasitiki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku V. Baku bei paragino V. Baką trauktis iš komiteto pirmininko pareigų, nes jo vadovaujamo komiteto išvados dėl minėto Seimo nario apkaltos visiškai prieštaravo šiandieninės apkaltos rezultatams.

„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Nepavykusią apkaltą Seimo nariui M. Basčiui jis įvertino kaip Tėvynės išdavystę. 

Gabrielius Landsbergis. LRS nuotr.

„Tokius balsavimo rezultatus vertinu kaip šios Seimo daugumos išreikštą aiškią poziciją, kad Lietuvos Respublikos Seimas nesugeba, o gal ir sąmoningai nenori atsiriboti nuo galimų Kremliaus agentų, leidžiančių sau laisvai vaikščioti po Seimo rūmus. Tuo pačiu pasauliui valdantieji išsiuntė signalą, kad jiems visiškai priimtina laužyti priesaiką valstybei ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją bei visiškai pateisinama atstovauti ne Lietuvos Respublikos, bet mūsų valstybei priešiškos valstybės interesams“, – pažymėjo G. Landsbergis.

2017 m. balandžio 18 dieną Seimas patvirtino NSGK atlikto Seimo nario M. Basčio veiklos ir ryšių tyrimo išvadas, kuriose buvo pasakyta: „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Antradienį per slaptą balsavimą M. Bastys išsaugojo Seimo nario mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 06:40

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir Generalinę prokuratūrą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Vytauto Bako pasisakymų šią savaitę, antradienio Seimo plenarinio posėdžio metu.

„Gruodžio 12 d. posėdyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas teigė, kad visuomenėje plačiai nuskambėjusio E.sveikatos tyrimo nebūtų, jei nebūtų pigių prokurorų, o sistemą sukūrė, prisidėjo ir tokius prokurorus „pagimdė“ R. J. Dagys ir Algirdas Sysas“,- sako R. J. Dagys.

Jis cituoja V. Bako išsakytus žodžius: „Tai ponas Dagy, nedaug liko… nešti tiesiog tokius vėjus ir demagogiją šitoje salėje“.

Parlamentaras R. J. Dagys Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašo įvertinti, kokiais įrodymais remiantis jis yra kaltinamas prisidėjęs prie E.sveikatos tyrimo metu atskleisto galimo nusikaltimo ir konkrečių asmenų galimai korupcinio elgesio. Taip pat klausiama, ar R. J. Dagį „kaltinantis ir viešai jam grasinantis V. Bakas nepažeidė etikos, Konstitucijos, Seimo nario priesaikos, Seimo statuto, Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų“.

Klausiama, ar V. Bako pareiškimas, kad „nedaug liko“, ypač kai juos sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, neviršija jo, kaip Seimo nario ir komiteto pirmininko, įgaliojimų.

„Išsakyti teiginiai žemina mano, kolegos A. Syso, visos prokuratūros ir atskirų prokurorų orumą, ir yra nesuderinami su ypatingu Seimo nario statusu bei duota priesaika. Todėl prašau komisijos atsakyti į klausimus, įvertinti V. Bako elgesį ir išaiškinti, ar tuo nebuvo pažeista Konstitucija ir kiti teisės aktai“, – pažymėjo R. J. Dagys.

Į generalinį prokurorą kreipėsi abu V. Bako minimi Seimo nariai – R. J. Dagys ir A. Sysas, prašydami įvertinti Seimo nario žodžius, kuriuose jis įžeidžiamai kalbėjo apie kolegas Seimo narius R. J. Dagį, Algirdą Sysą, prokurorus vadino pigiais. V. Bako žodžiuose prokurorams skambėjo toks teiginys: „Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas bestuburis, pigus, korumpuotas prokuroras tiesiog nusprendė nepradėti tyrimo dėl „E.sveikatoje“ vykstančių vagysčių. Tokius prokurorus „pagimdė“ šitie du politikai“.

„Kadangi V. Bako pasisakymas įvyko diskusijos dėl visų prokurorų atlyginimų didinimo kontekste ir Seimo narys vartojo daugiskaitą, manytina, kad jis kalbėjo apie visus prokurorus, niekam nedarydamas išimčių“, – sako kreipimosi iniciatoriai. Todėl generalinio prokuroro jie prašo įvertinti tokius V. Bako teiginius apie visą prokurorų bendruomenę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.16; 05:41