Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. EPA – ELTA nuotr.

Užsienio žiniasklaida sureagavo į premjero Sauliaus Skvernelio vizitą Izraelyje – sukritikavo Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu dėl jo draugystės su S. Skverneliu, neva palaikančiu „iškreiptą holokausto paveikslą“.

Kaip rašo „The New York Times“, Izraelio Yad Vashem holokausto aukų memorialas, kuriame ir lankėsi premjeras S. Skvernelis, taip pat pateko į skandalo įkarštį.

Nors memorialas visada priėmė visus norinčius atvykti, Yad Vashem atstovai tikina, kad nepraleis pro pirštus jokio holokausto neigimo ar iškraipymo. Pasak Yad Vashem vadovo, S. Skvernelis sulaukė išsamių paaiškinimų apie holokaustą, įskaitant ir detales apie „nacių ir lietuvių, kolaboravusių naciams, įvykdytas tūkstančių Lietuvos žydų žudynes“.

Susitikime su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu antradienį S. Skvernelis tikino, kad Lietuva „išmoko praeities pamokas“ ir „gerina žydų bendruomenių gyvenimo sąlygas bei atstato jų istorinius paminklus“.

Tuo tarpu B. Netanyahu antradienio susitikime S. Skvernelio išsakytus pasisakymus vertino atsargiai. Izraelio premjeras taip pat užsiminė apie „praeities tragedijas“, tačiau nekritikavo šiandieninės Lietuvos ir džiaugėsi „draugystės dvasia“ ir „tiltu tarp praeities ir ateities“.

Kritikų teigimu, B. Netanyahu draugystė su Lietuva ir kitomis Rytų Europos valstybėmis yra sandoris su velniu. Izraelio premjero kritikai tikina, kad B. Netanyahu, dažnai kalbantis apie holokaustą, kai reikia kritikuoti priešišką Iraną, pro pirštus žiūri į sąjungininkų padarytus Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus.

Ar bus apginta Jono Noreikos garbė? Slaptai.lt nuotr.

Lietuviškų šaknų turintis B. Netanyahu, pernai lankęsis Vilniuje, gyrė Lietuvos premjerą S. Skvernelį „imantis didžių priemonių įamžinant holokausto aukų atminimą“ ir kovojant su naujausiųjų laikų antisemitizmu.

Tuo tarpu Simono Wiesethalio centro vadovas, vadinamasis vyriausiasis nacių medžiotojas Efraimas Zuroffas sukritikavo B. Netanyahu.

„Tai yra neatleistina. Netanyahu jiems (Lietuvai. – ELTA) uždega žalią šviesą“, – sakė E.Zuroffas.

„Tai yra panašu į „Kukluksklano“ gyrimą dėl rasinių santykių gerinimo Amerikos pietuose. Mes turime pasakyti tiesą. Mes tai skolingi aukoms“, – pridūrė E. Zuroffas.

Kaip rašo leidinys, Lietuva yra viena iš nedaugelio buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, kurios įsisuko į Antrojo pasaulinio karo istorijos revizionizmą, kuriuo siekiama sumažinti prie holokausto prisidėjusių žmonių kaltę, tuo pačiu išaukštinant prieš sovietus kovojusius nacionalistus, kurie, „The New York Times“ teigimu, prisidėjo prie masinių žydų žudynių. Tuo tarpu Izraelyje B. Netanyahu daugelio yra kaltinamas ciniškai paminant šviesią aukų atmintį.

„The New York Times“ skelbia, kad Lietuva yra viena iš valstybių, besiruošiančių sujungti visų totalitarizmo aukų atminimą, taip nutrinant skirtį tarp nacių vykdyto holokausto aukų ir komunistinio Sovietų Sąjungos režimo aukų.

Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Paminklinė lenta. Slaptai.lt nuotr.

Leidinys taip pat kritikuoja Lietuvos įstatymais draudžiamą knygų, kurios „iškreipia Lietuvos istoriją“, kalbėdamos apie šalies populiacijos kolaboravimą su naciais, prekybą. Ne per seniausiai Lietuva atmetė raginimus nuimti atminimo lenteles, įamžinančias kovotoją prieš sovietus Joną Noreiką – Generolą Vėtrą, nepaisant jo pačio anūkės Silvijos Foti pareiškimų, kad J. Noreika buvo aršus antisemitas, dalyvavęs tūkstančių Lietuvos žydų žudynėse.

Lietuvos didvyris Jonas Noreika

Holokausto metu buvo išžudyta apie 200 tūkst. Lietuvos žydų.

S. Skvernelio vizitas Izraelyje vyko praėjus vos savaitei po to, kai raudonas kilimas buvo nutiestas Ukrainos prezidentui Petro Porošenko, kurios parlamentas, kaip rašo „The New York Times“, neseniai patvirtino 2019 metų paskelbimą Ukrainos Antrojo pasaulinio karo metų nacių kolaboranto Stepano Banderos metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.02; 07:58

holokaust_1

Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Istorijos fakultete įvyko istorikų diskusija „Istorija ir demokratija“.

Diskusiją surengti paskatino pastaruoju metu plačiai komentuojamas istoriko Petro Stankero straipsnis, dėl kurio autorius buvo apkaltintas holokausto neigimu ir net pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į diskusiją buvo pakviestas ir skandalo centre atsidūręs P. Stankeras. Kadangi buvau šios diskusijos iniciatorius, pradžioje trumpai pristačiau jos sumanymo aplinkybes.

Dėl reakcijos į P. Stankero straipsnį susidariusi situacija paskatino iškelti visai istorikų ir Lietuvos visuomenei svarbius klausimus.

Continue reading „Istorikų diskusija apie istoriją, demokratiją ir holokaustą”