LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Konstitucinis Teismas paskelbė metinį veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiama jo veikla. Metiniame pranešime atkreipiamas dėmesys ir į 2019 metais priimtas Konstitucijos pataisas, suteikiančias teisę visiems asmenims kreiptis į Konstitucinį Teismą.
 
Išplatintame pranešime skelbiama, kad 2019 metais Konstitucinis Teismas pradėjo naują veiklos etapą: buvo priimtos ir rugsėjo 1 d. įsigaliojo Konstitucijos pataisos, suteikusios teisę visiems asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo.
 
Pranešime taip pat pažymima, kad nuo rugsėjo 1 d. iki metų pabaigos Konstituciniame Teisme gauti 94 fizinių ir juridinių asmenų prašymai. Juose dažniausiai kelti civilinio ir baudžiamojo procesų teisės klausimai, abejota ministrų, įstaigų prie ministerijų, jų teritorinių padalinių, generalinio prokuroro priimtų aktų atitiktimi Konstitucijai ar įstatymams. Tokie skundai, pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, sudarė beveik trečdalį gautų kreipimųsi.
 
„Tai ir yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių tenka atsisakyti nagrinėti individualius konstitucinius skundus, nes Konstitucinis Teismas nevertina kitų teismų sprendimų, o sprendžia dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais remiantis tie sprendimai priimti, konstitucingumo (…). Praktika rodo, kad prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą ne visada pakankamai įsigilinama į individualiam konstituciniam skundui keliamus reikalavimus. Tikimės, kad šiame metiniame pranešime pateikiama dažniausiai pasitaikančių klaidų apžvalga padės ateityje jų išvengti“, – išplatintame pranešime teigia D. Žalimas.
 
Į Konstitucinį Teismą 10 kartų kreipėsi Seimas
 
Taip pat pažymima, kad kitos teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turinčios institucijos 2019 metais pateikė 24 prašymus dėl teisės aktų konstitucingumo: trylika prašymų pateikė teismai, du – Seimas in corpore, aštuonis – Seimo narių grupės, vieną prašymą pateikė Vyriausybė.
 
Skelbiama, kad Konstituciniame Teisme 2019 metais priimta ir šešiolika nutarimų. Nors Konstituciniame Teisme nagrinėtų klausimų spektras labai platus, apibendrinant praėjusių metų jurisprudenciją galima išskirti vyravusią temą – demokratijos sampratą ir apsaugą pagal Konstituciją.
 
Metiniame pranešime apžvelgiama ir kita Konstitucinio Teismo veikla. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje demokratijos ir teisės viršenybės sklaidos prioritetas lėmė aktyvią veiklą stiprinant Europos Sąjungos Rytų partnerystę.
 
„Konstituciniam Teismui 2019 metais buvo suteikta garbė surengti XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą, kuriame dalyvavo žymūs konstitucinės teisės mokslininkų ir praktikų tarptautinės bendruomenės atstovai“, – rašoma Konstitucinio Teismo informaciniame pranešime.
 
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2019 metais buvo atnaujinta svetainė, pristatomi Konstitucinio Teismo leidiniai, tarp kurių – informacinis leidinys „Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą“. Metiniame pranešime pateikiama ir nemažai statistikos, įvairiais pjūviais atspindinčios Konstitucinio Teismo veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:30
pavojinga_zona_01

Tikriausiai nereikia skaitytojams priminti, kas yra Tomas Dapkus. Tai – LRT žurnalistas, rengiantis aktualias, aštrias, visuomenei įdomias diskusijų laidas. Bet praėjusiosios savaitės laida “Kuo užsiima Lietuvos slaptosios tarnybos ir jų partneriai” paliko keistą įspūdį. Omenyje turiu pokalbį, kuriame jis drauge su parlamentaru Raimondu Šukiu, krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene ir “Lietuvos žinių” redaktoriumi Valdu Vasiliausku analizavo šiomis dienomis nuolat eskaluojamą slaptųjų CŽV kalėjimų buvimo – nebuvimo Lietuvoje temą. Be abejo, daug dirbantiems žurnalistams ne visuomet pasiseka į eterį paleisti išties vertingą medžiagą. Žinoma, dėl kai kurių nekokybiškų laidų vedantieji niekuo dėti. Laidos kokybė priklauso ir nuo to, kaip, atvirai ar tik puse lūpų, šneka į laidą atėję pareigūnai. Jei žurnalisto kalbinami svečiai nieko konkretaus nepasako, tai vargu ar laidą galima laikyti pavykusia. Bet ar dėl to kaltas vien žurnalistas?

Continue reading „Kaip Tomas Dapkus Lietuvoje ieškojo slaptojo CŽV kalėjimo”