Azerbaidžano sostinė Baku. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo delegacija gegužės 21–27 d. Baku dalyvaus Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos konferencijoje „Nacionalinių parlamentų vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą žaliosios ekonomikos, junglumo ir darnaus vystymosi priemonėmis“ ir tarptautinėje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų”, praneša Seimas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, pirmojoje konferencijoje jis skaitys pranešimą apie Lietuvos pasiekimus žaliosios energetikos srityje.
„Mano pranešimas bus apie tai, kas Lietuvoje jau padaryta ir bus padaryta, vystant žaliąją energetiką – saulės, vėjo ir vandens, ateityje – ir vandenilio. Kalbėsiu apie tai, kaip įtraukti gyventojai – gaminantys vartotojai – į šį procesą“, – pažymėjo K. Starkevičius. Azerbaidžano sostinė Baku. Paminklas 1990-ųjų Sausio 20-osios aukoms atminti. Slaptai.lt nuotr.
Komiteto pirmininko duomenimis, prisijungusių gaminančių vartotojų skaičius 2023 m. balandžio mėnesį yra 40 539 vnt. Per 2023 m. naujai prisijungusių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 7 602 vartotojais. Nutolusių gaminančių vartotojų skaičius 2023 m. balandžio mėnesį sudarė 11 tūkst. 800 vnt. Per 2023 m. naujai prisijungusių nutolusių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 2 299 vartotojais.
„Lietuva nėra visiškai atsisakiusi idėjos statyti ir gaminti energiją atominėse elektrinėse, tačiau yra laukiama modernesnių ir saugių technologijų atsiradimo. Augant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių apimtims, Lietuva artimiausiu metu planuoja įdiegti ir plėtoti žaliojo vandenilio gamybą. Konferencijos dalyvius supažindinsiu apie mūsų pramonės galimybes ir produkciją šioje srityje – saulės baterijas, kaupiklius“, – sakė K. Starkevičius.
Antrojoje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų“ bus diskutuojama apie žmogaus teises, vaikų teisių apsaugą, informuojama Seimo pranešime žiniasklaidai. Azerbaidžano sostinė Baku. Senoji gynybinė siena. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo teigimu, konferencijoje „Nacionalinių parlamentų vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą žaliosios ekonomikos, junglumo ir darnaus vystymosi priemonėmis“ taip pat dalyvaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis ir Seimo narės Orinta Leiputė, Rimantė Šalaševičiūtė.
R. Šalaševičiūtė, kartu su K. Starkevičiumi dalyvaus ir tarptautinėje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų“, nurodo Seimas.
Miško tankmėje – trobelė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais pasirašė bendrą laišką Europos Sąjungos (ES) institucijų ir šalių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, pranešė Prezidentūra.
Laiške pažymima, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
Pasak pranešimo, laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Europos Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą, ypač tokiose srityse kaip žemės ūkio ir sanglaudos politika, reikšmingai prisidedančiose prie šių tikslų pasiekimo.
Valstybės ir Vyriausybių vadovai pabrėžė, kad būsimas Teisingo perėjimo fondas, skirtas padėti ES šalių narių regionams spręsti su klimato kaita susijusias problemas, ne tik kad neturėtų būti finansuojamas ES sutartimi įsteigtų politikų sąskaita, bet ir turi būti sudaryta galimybė juo pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms.
Lietuvai itin svarbus visų trijų šalių susitarimas, kad perėjimas prie švarios, tvarios energetikos būtų paremtas saugiomis technologijomis. Trečiosios šalys taip pat turi laikytis aukščiausių aplinkosaugos standartų. Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra įsipareigojusi iki 2050 m. neutralizuoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ekonomikai. Šis pokytis reikalauja gerai apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą.
„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas neturi vykti mūsų gerovės sąskaita. Investuodami į švaresnę ir sveikesnę aplinką, inovatyvius sprendimus, kartu turime didinti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą“, – sakė G. Nausėda.
Susitarime aptartas finansavimo poreikis transporto sektoriui, kuris išlieka vienu iš pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. „Siekdami sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai, turime elektrifikuoti geležinkelių tinklą, investuoti į viešojo transporto prieinamumą visoms piliečių grupėms ir skatinti susisiekimą geležinkelių transportu“, – teigiama laiške.
Atkreiptas dėmesys ir į būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą projektui „Rail Baltica“.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybės ir vyriausybių vadovai pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į deramo finansavimo poreikį būsto renovavimo programoms ir išmanių sprendimų taikymui būsto sektoriuje. Raginama skirti tinkamą dėmesį didelį energijos kiekį vartojančių pramonės sektorių modernizavimui.
Laišką pasirašiusios šalys pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad ES investicijos įgyvendinant žemės ūkio ir sanglaudos politiką Baltijos šalyse yra esminės kovojant su klimato kaita ir finansuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos, Europos Komisijos pateikti pasiūlymai mažinti finansavimą yra nepriimtini, o tiesioginių išmokų konvergencija turi būti pasiekta iki 2027 metų.
