J. C. Junckeris: Europa išlieka gražiausia vieta gyventi. EPA-ELTA nuotr.

Likus metams iki pasitraukimo iš Europos Komisijos pirmininko pareigų, Jeanas Claude’as Junckeris negaili pagyrų Europos Sąjungai.

Europa išlieka gražiausia vieta gyventi, „tai žino visi, išskyrus europiečius“, – pareiškė jis Vokietijos laikraščio „Suddeutsche Zeitung“ surengtame ekonomikos viršūnių susitikime. „Europos paklausa yra didelė“, jis tai keliaudamas „junta kone fiziškai“.

J. C. Junckeris sakė nesąs ES „propagandinis ruporas“, tačiau tie, kas mato skaičius, esą turi pripažinti, kad padėtis ES pastaraisiais metais „smarkiai pagerėjo“. Užimtumo lygis siekia 73 proc. ir yra toks aukštas, koks dar niekuomet nebuvo. Jaunimo nedarbas yra mažiausias nuo 2000 metų. Ir priešingai, nei buvo perspėjama, pinigų sąjunga netapo infliacijos sąjunga.

Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus Europa, anot J. C. Junckerio, „demografiniu“ požiūriu praras svorį. Kad nepaisant to liktų įtakinga, ES esą privalo daugiau lėšų skirti tarptautinėms mainų programoms, kaip, pavyzdžiui, „Erasmus“. Svarbu „vykti į užsienį, užuot iš namų piktinusis užsieniu“, kalbėjo Europos Komisijos vadovas. 9 mln. europiečių jau sėkmingai dalyvavo „Erasmus“ programose.

Įsipareigojimas Europai yra „kaip storas lynas, susidedantis iš daugybės vijų. Lynas tvirtas tik iš daugybės vijų“, pabrėžė J. C. Junckeris, agituodamas už toliau tvirtą susitelkimą. Kai kitų metų lapkričio 1-ąją paliks postą, jis ir toliau „liks tvirtas europietis“, – akcentavo Komisijos vadovas, pridurdamas: „Nepaisant silpnumo momentų, mums reikia Europos“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:30

Europos Komisijos vadovas Jean`as Claude`as Junckeris ir kiti Europos Sąjungos delegacijos nariai trečiadienį Vašingtone per susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu sutiko padaryti nuolaidų, kad būtų išvengta plataus masto prekybos karo tarp ES ir JAV.

Tai pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniu ES delegacijoje, dalyvavusiu derybose.

Leidinio žiniomis, EK vadovas J. C. Junckeris ir ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem susitarė tęsti darbą su JAV administracija, kad būtų mažinami muitai abiejų šalių pramonės produkcijai, didinamas suskystintųjų gamtinių dujų ir sojos pupelių eksportas į ES šalis. Be to, šalys susitarė pakoreguoti normatyvinę bazę, kad medicinos įranga lengviau patektų į Europos vidaus rinką.

Leidinio šaltinio duomenimis, šalys dar neparengė bendro pareiškimo dėl muitų automobiliams.

Anksčiau antradienį D. Trumpas pasiūlė ES vadovams kartu su JAV atsisakyti muitų, prekybos barjerų ir subsidijų. Prezidento manymu, tai užtikrintų „laisvąją rinką ir teisingą prekybą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 04:00

Prezidentė susitinka su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu, su kuriuo aptarė elektros tinklų sinchronizaciją, vieningą ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes, Lietuvos poreikius artėjant deryboms dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos, kitus Lietuvai aktualius ES darbotvarkės klausimus.

Prezidentė pabrėžė, jog elektros tinklų sinchronizacija yra ir Lietuvos, ir visos ES energetinio saugumo klausimas. Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas.

Lietuva siekia sinchronizacijos projektus užbaigti iki 2025 m. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją.

Prezidentė su Jeanu-Claude‘u Junckeriu taip pat aptarė ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes. Prezidentės teigimu, šis prie Lietuvos statomas geopolitinis projektas kelia grėsmę visos Europos saugumui. Todėl branduolinio saugumo klausimais Europa turi kalbėti tvirčiau ir aiškiau. Europos Komisijos pozicija svarbi ir siekiant, kad visi tarptautiniai TATENOS saugumo vertinimai Baltarusijoje būtų atlikti pilna apimtimi. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ES elektros direktyva bei europiniai saugumo standartai turi būti taikomi ir trečiosioms šalims, siekiančioms patekti į ES rinką. Lietuva jau priėmė įstatymą, užkertantį kelią nesaugiai pagamintos elektros patekimui į rinką.

Susitikime su Europos Komisijos pirmininku Prezidentė akcentavo ir Lietuvos poreikius, artėjant deryboms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Ignalinos AE uždarymo darbai ir svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama.

Taip pat Prezidentė kėlė klausimą dėl žalos atlyginimo nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams. Komisijos pirmininkas patikino šalies vadovę, kad Lietuva turės galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos nukentėjusiems žemdirbiams.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.09.30; 05:30

Europos Sąjunga (ES) išreiškė susirūpinimą dėl JAV planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, nes jos gali pakenkti Senojo žemyno energetikos bendrovėms, praneša BBC.

Europos Komisija (EK) pavojaus varpais ėmė skambinti po to, kai JAV Atstovų Rūmai, nepaisydami prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pasipriešinimo, pritarė šioms priemonėms.

Naujosios sankcijos – nuobauda Rusijai už spėjamą kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) išplatintame pranešime teigė: „ES yra visiškai įsipareigojusi Rusijos sankcijų režimui“.

Tačiau tuo pat metu EK vadovas įspėjo dėl „nenumatyto vienašališko poveikio ES energetinio saugumo interesams“.

Ž. K. Junkeris teigė, kad Bendrija savo nuogąstavimus išreiškė Vašingtonui diplomatiniais kanalais. Tačiau politikas pareiškė, kad jei į tai nebus tinkamai atsižvelgta, „„Bendrija“ yra pasirengusi imtis reikiamų veiksmų jau artimiausiomis dienomis“.

„Nuostata „Pirmiausia – Amerika“ negali reikšti, kad Europos interesai – paskutinėje vietoje“, – pridūrė EK pirmininkas. Kokių konkrečių veiksmų politikas siūlo imtis, kol kas neaišku.

Kelios Europos šalys, tarp jų ir Vokietija, yra nepatekintos, nes naujasis įstatymas gali pritaikyti sankcijas bendrovėms, dirbančioms su Rusijos dujotiekiais. Pavyzdžiui, gali būti ribojamos jų galimybės naudotis JAV bankais.

Kad įsigaliotų, teisės aktą, į kurį taip pat įtrauktos ir sankcijos Iranui bei Šiaurės Korėjai dėl balistinių raketų bandymų, dar turės patvirtinti JAV Senatas, o tuomet – pasirašyti prezidentas.

Kol kas neaišku, ar D. Trampas ketina jį vetuoti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 01:30

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) neigiamai atsiliepė apie Europos Parlamentą. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) neigiamai atsiliepė apie Europos Parlamentą.

Jį suerzino tai, kad debatuose Strasbūre posėdžio salė buvo pustuštė.

„Europos Parlamentas yra juokingas, labai juokingas”, – pareiškė Ž. K. Junkeris. 

EPA – ELTA nuotraukoje – Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris.

2017.07.04; 16:11