Būdamas 88 metų savo namuose Paryžiuje mirė aktorius Jeanas Paulis Belmondo, viena didžiausių pokario Prancūzijos kino žvaigždžių, kurio charizmatiška šypsena švietė ekrane pusę šimtmečio, pranešė jo šeima.
J. P. Belmondo, pirmą kartą išgarsėjęs su prancūzų „Naujosios bangos“ kino judėjimo filmais, pavyzdžiui, Jeano Luco Godard’o „Iki paskutinio atodūrio“ („Breathless“), paskui tapęs visiems žinomas ir savas, suvaidino 80-yje įvairaus žanro filmų, įskaitant komedijas ir trilerius.
„Jis kurį laiką buvo labai pavargęs. Mirė taikiai“, – sakoma šeimos pranešime, kurį AFP agentūrai atsiuntė J. P. Belmondo advokatas Michelis Godest’as.
J. P. Belmondo, gimė 1933 m. balandžio 9 d. turtingame Paryžiaus Neuilly-sur-Seine priemiestyje, užaugo menininkų šeimoje. Jo tėvas buvo žinomas skulptorius. J. P. Belmondo nesisekė mokykloje, bet sekėsi boksas, aktoriaus karjerą jis pradėjo teatre prieš imdamasis kino karjeros, kuri truko pusę amžiaus, į jo filmus buvo parduota 130 mln. bilietų. Prancūzijoje žinomas kaip „Bebel“, J. P. Belmondo dažnai buvo vadinamas „Le Magnifique“ („Puikiuoju“), pagal praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio slaptojo agento satyrą, kurioje vaidino. „Jis visada bus Puikusis“, – tviteryje parašė prezidentas Emmanuelis Macronas. Pavadinęs J. P. Belmondo „nacionaliniu lobiu“, E. Macronas pridūrė: „Mes visi jame atpažindavome save“.
„Spinduliuojantis, talentingas … ir iki kaulų smegenų prancūzas“
Buvęs prezidentas Francois Hollande’as sakė, kad „kiekvienas būtų norėję būti jo draugas“, o buvęs premjeras Manuelis Vallsas pavadino J. P. Belmondo „nuostabiu, spinduliuojančiu, talentingu (…) ir iki kaulų smegenų prancūzu“.
Daugelis kitų, įskaitant politikus ir kino gerbėjus visame pasaulyje, taip pat pagerbė J. P. Belmondo socialinėje žiniasklaidoje. „Neįmanoma nepajausti, kad tai yra eros pabaiga“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė nacionalinė Urugvajaus kino biblioteka. „Pasaulis gedi kino paminklo“, – taip pat tviteryje parašė gerbėjas iš Italijos Peteris Patti.
J. P. Belmondo dirbo ne tik su J. L. Godard’u, bet ir kitais garsiais prancūzų režisieriais, įskaitant Francois Truffaut, Alainą Resnais, Louis Malle ir Jeaną Pierre’ą Melville’į. Vėliau jis ėmėsi kino gamybos ir grįžo prie pirmosios meilės – teatro. J. P. Belmondo vaidybinė karjera nutrūko 2001 metais, kai po insulto filmavimo aikštelėje jis liko neįgalus.
1988 metais jis pelnė aukščiausią Prancūzijos kino apdovanojimą „Cezarį“ už vaidmenį filme „Pagrobto vaiko maršrutas“, bet jo nepriėmė, taip pat garbės „Cezarį“ 2017 metais. Daugelis jo filmų tapo tarptautiniais hitais, o žurnalas „Time“ 1964 metais paskelbė J. P. Belmondo šiuolaikinės Prancūzijos veidu. Jis pelnė keletą apdovanojimų už viso gyvenimo nuopelnus, 2010 metais iš Los Andželo kino kritikų asociacijos, 2011 metais Kanų kino festivalyje, 2016 metais Venecijos festivalyje.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.09.07; 05:25
