Dviračiais aplink Lietuvą – gera alternatyva lenktynėms. Dalyvių nuotr.

Vienas pajėgiausių šalies ralio atstovų Vytautas Švedas ir praeityje žinomi automobilių sporto veidai Vilius Rožukas bei Ramūnas Kupstas karantino sukeltą varžybų ilgesį nutarė malšinti kitokia fizine veikla.
 
Sportinį bolidą kuriam laikui iškeitę į dviratį, per 8 dienas su bendraminčiais apvažiavo Lietuvą beveik pačiu perimetru, įveikdami 1140 kilometrų, iš kurių 251 km – žvyro keliukai ir įvairaus lygio bekelės.
 
Kelionė aplink Lietuvą, pasak pranešimo, nusidriekė maršrutu Kybartai – Pagėgiai – Palanga – Akmenė – Biržai – Visaginas – Šalčininkai – Lazdijai – Kybartai. V. Švedo teigimu, tai buvo „sportinis-turistinis žygis“. Kaunietis į improvizuotą žygį leidosi drauge su dviem bendraminčiais, jau turinčiais patirties panašiose avantiūrose. V. Rožukas šių metų pradžioje dalyvavo ralyje Budapeštas – Bamakas, o R. Kupstas pernai dviračiu išnaršė kalnus Ispanijoje.
 
„Stengėmės aplankyti nuošaliausius kampelius, neretai važiuodami ties pačia mūsų valstybės sienos riba, jei tik buvo įmanoma pravažiuoti. Greitai lėkdamas automobiliu, esu išvažinėjęs Lietuvą skersai ir išilgai, bet riedėdamas dviračiu viską pamačiau iš kitokios perspektyvos ir gerokai ryškesnėmis spalvomis“, – dalindamasis kelionės įspūdžiais savo feisbuko paskyroje pasakojo V. Švedas. Po kelionės jis fiksavo, kad prie dviračio vairo buvo praleista 50,5 val. Per dieną trejetas vidutiniškai važiavo po 142,6 km, palaikydami daugiau kaip 22 km/val. vidutinį greitį.
 
„Mūsų kraštas – išties be galo savitas, unikalus, įdomus ir skirtingas: Aukštaitijos kalvos, žemaitiškos išpuoselėtos sodybos, Baltijos jūra, Dzūkijos pušynai ir derlingos Šiaurės Lietuvos žemės, nepakartojamas Mingės kaimas ar Zarasų ežerų kraštas gali atsiduoti tau visiškai, jei tik to panorėsi“, – emocingai įspūdžiais dalijosi sportininkai.
Dviračiais aplink Lietuvą – tikrai puiki alternatyva lenktynėms. Dalyvių nuotr.
 
Pakeliui pro Visagino bei Zarasų apylinkes žygeiviai pasakojo dviračiais pasiekę ne vieną kelio ruožą, kur jiems tekę lenktyniauti ralio trasomis. Tiesa, skirtingai nei ralio lenktynėse, šioje išvykoje dalyviai neturėjo komandos aptarnaujančio personalo, ir kiekvienas buvo atsakingas už save. Visą kelionės mantą dviratininkai vežėsi kuprinėse ant pečių. Patogi ir dažnu atveju iš anksto suplanuota nakvynė kiekvienos dienos pabaigoje buvo bemaž didžiausias komfortas per visą 8 dienų maratoną.
 
„Dabar – pats tinkamiausias laikas tyrinėti Lietuvą, o jei dar tą darysi pėsčiomis ar dviračiu – stiprinsi savo kūną ir gerinsi sveikatą ir savijautą. Tereikia tiek nedaug: gerbti savo šalį ir su ja susipažinti, mylėti savo kūną ir jį suprasti. Taigi kilkit nuo fotelių priešais televizorius, susikraukit kuprines ir susiplanuokit savaitgalines iškylas, kad ir kelioms valandoms“, – iškart po žygio finišo skatino V. Švedas, ralio meistras, ne kartą išmėginęs savo fizines galimybes ir pėsčiųjų žygiuose, tačiau po paskutinės kelionės dviračiais prisipažinęs jau norintis grįžti ir prie lenktyninio automobilio vairo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 08:33