Pirmą kartą viešai prabilta, kad Rusija siekia mus susigrąžinti pigesnio gyvenimo vilionėmis.

„Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai. Taip pat priversti  jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis (…) Be to, gauname informacijos, kad kitose Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, nes mes esame šiuo atveju stipresni, vyksta derybos su kai kuriais politikais, sulaukiama pasiūlymų iš Rytų, pavyzdžiui, kad jeigu išstotumėte iš NATO, dujų ar naftos gautumėte pigiau“, – interviu Vokietijos savaitraščiui „Focus“ sakė Dalia Grybauskaitė.

Continue reading „Trečias laimi”

Jei kas atkreipė dėmesį į vieno pagrindinių referendumo organizatorių Pranciškaus Šliužo retoriką, turėjo pastebėti, kad jo kalboje labai dažni pareiškimai apie protestus. Apie juos kalbama, nors dalis valdančiosios daugumos pritaria referendumo organizavimui.

Labai nuoširdžiai referendumo idėją palaiko ištikima Viktoro Uspaskicho ginklanešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kai referendumas sulaukia tokio rimto palaikymo, išankstiniai P. Šliužo gąsdinimai protestais galėtų stebinti, jei neišanalizuotume praeityje vykusių procesų. Juk prieš 2004 m. Seimo rinkimus Rolandas Paksas tiesiog pasiaukojančiai protestavo prieš supuvusį elitą, dėl šių protestų rinkimus laimėjo R. Paksą palaikiusi Darbo partija, kuri su senais savo sąjungininkais iš socialliberalų partijos užsitikrino 50 vietų Seime.

Continue reading „Už referendumo ryškėja V. Uspaskicho ir V. Janukovyčiaus šešėliai”

Užsitęsusi komedija su referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo pratęsta pirmadienį. Ir dar kaip pratęsta. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė tiesiog neįtikėtiną teisinei valstybei cirką – su dviem balsavimais ir dviem priešingomis išvadomis.

Iš pradžių VRK nepritarė, kad būtų surengtas referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nors referendumo rengėjai ir pristatė būtinus referendumui 300 000 parašų. Po kiek laiko balsavo antrą kartą. Šįkart referendumui jau buvo pritarta.

Pirmą kartą balsuojant net 7 VRK nariai susilaikė, vienas buvo prieš, o 6 balsavo už tai, kad referendumas gali vykti. Antrą kartą balsuojant 12 jau buvo „už“, o 3 „prieš“.

Continue reading „Rimvydas Valatka: ar VRK vaidinama referendumo komedija – tik iš kvailumo?”

Demokratija, visų pirma, pasižymi savo procesais, priimant sprendimus aktualiais klausimais. Dėl šios priežasties, net ir kategoriškai nepritariant vienam ar kitam klausimui, Demokratijos principai reikalauja besąlyginės tolerancijos iškilusių klausimų viešam aptarimui. Demokratija nepripažįsta "burnų užčiaupimo" politikos. Vienas iš JAV Prezidentų, deja, dabartės tiksliai nepamenu kuris, todėl nenorėčiau Jūsų suklaidinti, yra mėgęs kartoti šitokį Fransua Mari Arujė – Voltero posakį: "Nors nepritariu Jūsų mintims, tačiau esu pasiryžęs numirti dėl Jūsų teisės jas išsakyti".

Taigi, jei manomės esant demokratinių vertybių puoselėtojais ir sekėjais, negalime leisti sau šitaip niekinti Lietuvos žmonių, nusprendusių iškelti bet kurį klausimą viešam Lietuvos žmonių aptarimui ir jų sprendimui. Lietuvos žmonės turi neatimamą ir nepaniekinamą teisę pasisakyti, ką manantys. Kita vertus, ar nėra keista, kuomet negirdėjome šitokių pareiškimų dėl kažkieno reikalaujamos teisės į vienalytes santuokas? Priešingai, buvome reikalaujami būti tolerantiškais. O dabar?

Continue reading „Referendumas – konstitucinis Valstybės valdymo ar kenkimo jai būdas?”

Lietuva ruošiasi referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams, pamatinės Europos Sąjungos laisvo prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo visoje teritorijoje materialinės vertybės, kurios įsipareigojome laikytis sutartimi.

Mūru stoja mažažemiai ar bežemiai tautiečiai už žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę tik Lietuvos piliečiams ir Lietuvos valstybei, įsivaizduodami, kad štai, prasidėjus pardavimui, plūstelės į buvusių kolchozų arimus kitataučiai iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos (pietinės Europos gyventojams vargu ar tiks Lietuvos klimatas), užtvindys ištuštėjusius kaimus, pakeis kaimo etnodemografinį vaizdą lietuvių nenaudai. Ir finale užvaldys visą Lietuvą.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. 2014 metų referendumas – teisinis diletantizmas?”

Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) mano, jog Lietuvos piliečiai pagrįstai nerimauja dėl to, kad nevaržomai yra išparduodama Lietuvos valstybės žemė  ir kitoks nekilnojamasis turtas piliečiams netgi tų užsienio valstybių, kurios nėra ES narės ar net priešiškos Lietuvos Respublikai. NVO turi duomenų, jog Vilniaus senamiestyje nuosavybės teise turi įsigiję nekilnojamąją nuosavybę netgi  Baltarusijos vadovai.

Viešai prieinamų duomenų apie tai, kiek žemės ir apskritai nekilnojamo turto yra parduota ne Lietuvos piliečiams, nėra.

Continue reading „Keletas klausimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo užsienio šalių piliečiams”

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „VILMORUS“ direktorius Vladas GAIDYS atsako į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.

Pirmiausiai išsiaiškinkime, kokia padėtis nūnai susiklosčiusi Lietuvos politiniame ringe. Socialdemokratai – lyderiai?

Pirmauja, be abejo, socialdemokratai. Po Seimo rinkimų jie įtvirtino savo  pozicijas ir šiuo metu sulaukia 38 proc. rėmėjų balsų (nuo atėjusiųjų į rinkimus). Tai – geri rezultatai. Ir šie rezultatai nesikeičia ištisus metus. Nei didėja, nei mažėja. Panašų populiarumą jie turėjo ir 2013-ųjų pradžioje. Žodžiu, jų reitingai – stabiliai aukšti.

Continue reading „Kas galėtų pakenkti Prezidentės reitingams?”

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje.

Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys.

Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia. Tačiau kodėl norima uždrausti tai daryti ir kitiems tautiečiams?

Žemės savininkų tautybe susirūpinusiems piliečiams būtų galima priminti, kad mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome pašalinti apribojimus kitiems ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Be to, šiems barjerams pašalinti gavome vieną iš ilgiausių pereinamųjų laikotarpių. 

Continue reading „„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?”

Pastarąsias dienas stengiausi atidžiai sekti lietuviškoje viešojoje erdvėje kilusią diskusiją, ar mums reikalingi referendumai. Tema – aktuali. Ypač aktuali rimtais pasiekimais pasigirti negalinčiai Lietuvai.

Juk tobulas, lietuviškąjai specifikai protingai priderintas referendumo įstatymas galėtų tapti rimtu postūmiu šalinant apatiją, korupciją ar emigracijos skaudulius.

Tačiau nereikia pamiršti, jog kvailai sukaltas, lietuviškąją specifiką ignoruojantis referendumo įstatymas atneštų dar daugiau chaoso ir nesusipratimų. Tad ginčas, ar verta užsieniečiams suteikti galimybę įsigyti lietuviškos žemės, – ne vien ekonominis. Greičiau politinis, visuomeninis, egzistencinis.

Continue reading „Kas tinka Šveicarijai, nebūtinai priimtina Lietuvai”

„Sovietų Sąjunga nėra tokia stipri, kokia – didelė, o Lietuva nėra tokia silpna, kokia – maža“. Tai žodžiai, kuriais Vytautas Landsbergis atsakė, berods, spaudos konferencijoje SSRS sostinėje Maskvoje Kovo 11 išvakarėse į vieno žurnalisto klausimą, ar Lietuva supranta, su kokia galybe turi reikalą.

Sovietų Sąjungai sugriuvus, po gana trumpo šiltų Rusijos ir Lietuvos politinių santykių laikotarpio, maždaug iki tol, kol Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas sumažėjusios imperijos išsaugojimui palaimino civilių gyventojų Čečėnijoje žudynes ir nušlavė nuo žemės paviršiaus Grozną (ką ten Gernikė), Kremliuje ar šalia jo ne vieną kartą girdėjome revanšistinius apgailestavimus dėl SSRS žlugimo. Iki šiol matome veiksmus, siekiant priversti Baltijos valstybes žaisti pagal Maskvos nustatytas taisykles: nuolat vyksta informacinis, energetinis ir kitoks (per visokius embargo) puolimas.

Continue reading „Rusija tokia stipri, kokia – didelė, o Lietuva tokia silpna, kokia – maža?”

"Štai mano paslaptis: aš ne prieš tai, kas vyksta" (Džidu Krišnamurtis)

Pirmojoje dalyje kažkiek rimtai, o kažkiek ir juokais palietėme žemės pardavimo užsieniečiams klausimą bei „Žemės gynėjų“ iniciatyvą. Žemės gynėjų suvažiavimas įvyko, pasak rengėjų, susirinko 800 žmonių.

Tai įspūdingas skaičius dabarties abuojumo atmosferoje. Todėl jau vien todėl tokios visuomeninės iniciatyvos vertintinos teigiamai, jei sugeba surinkti tuos žmones, kuriems rūpi mūsų šalies ateitis ir kurie siūlo sprendinius padėčiai keisti.

Dėl pačių sprendinių – ir vėl tenka apgailestauti. 

Continue reading „NEparduosim žemės užsieniečiams (antroji dalis)”

Pradžioj valgysim tavo pietus, paskum kiekvienas savo. Senas juokelis.

Prisiminiau šį juokelį, skaitydamas skelbimą apie šaukiamą „Žemės gynėjų“ suvažiavimą. Pasiūlyti trys klausimai. Du, kad nukreipti dėmesį nuo trečiojo ir pritraukti daugiau žmonių, o tas trečias brolis, užrašytas antruoju numeriu – „protėvių išsaugotos ir jų paveldėtos žemės, miškų ir vidaus vandenų nuosavybės teise pripažinimo tik savai valstybei ir jos piliečiams“.

Skamba gražiai. Vaikšto čia visokie, žemes supirkinėja, saviems jau neužtenka. Gyvenimui pagerėjus, lietuviai masiškai grįžta namo ir tas žemes superka, o čia – europiečių ordos. Visi į Lietuvą veržias gyvent. Ne guminė ta Lietuva, saviems jau neužtenka…

Continue reading „NEparduosim žemės užsieniečiams”

Kai kas nors ką nors rašo, savo aprašomą dalyką sureikšmina, kad būtų geriau pastebimas, – taip mūsų rašto kultūroje viskas, ką skaitome, žiūrime, atrodo svarbu.

Taip tuo labiau tie, kas gudriai valdo Lietuvą, kelia skandalus, ištisai triukšmauja, kad tikri dalykai ir didelės laukiančios bėdos būtų (ir iš tiesų lieka) užgožtos, nepastebėtos, kaip nereikšmingos.

Tačiau šitas laiškas atkreipia dėmesį į ruošiamą Lietuvos valstybės ir žmonių pavergimą be ginklų, su teisės pagalba. 

Continue reading „Apie žemės pardavimą užsieniečiams”

indenas_1

Su įžūliu reikalavimu parduoti savo žemę užsieniečiams lietuviai atsiduria Amerikos indėnų padėtyje. Tereikia pasižiūrėti video apie padėtį Lietuvoje ir pasiskaityti indėnų vado Sietlo kalbą, pasakytą 1854 metais JAV Prezidentui…

Taip tvirtina internetinis portalas dokumentika.org. Šiame tinklapyje skelbiama 1854-aisiais metais pasakyta indėnų vado Sietlo kalba. Beje, labai įdomi, gili, jaudinanti kalba.

Mums pasirodė, kad su indėno Sietlo kalba reikėtų susipažinti ir mūsų skaitytojams. Nepaisant aplinkybių, jog nuostatos, kurias gerbė anų laikų indėnai, kai kam pasirodys keistos, nesuprantamos, gal net – juokingos. Tačiau ar mus supančios aplinkos saugojimas – tai dėmesio nevertas užsiėmimas? Galbūt juokingai, kvailai, savižudiškai elgėsi ne indėnai, o mes, šiandieniniai žmonės, netausojantys gamtos?

Continue reading „Parduodami žemę lietuviai atsidurtų Amerikos indėnų vietoje?”