Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas neseniai išaiškino, kad pakartotiniai rinkimai vienoje apygardoje kainuoja apie 0,5 mln. eurų. Ši suma susidaro, kai rinkimai rengiami tik vienoje apygardoje. Jeigu tokių apygardų atsiranda daugiau, kaina mažėja. Bet kokiu atveju tai labai daug, žinant, kad Seimo nario atlyginimas, kurį jis uždirba per 4 kadencijos metus siekia 150 tūkst. eurų. 

Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rinkimai – labai brangus procesas

Pakartotinių rinkimų klausimas iškilo tada, kai buvusi parlamentarė Greta Kildišienė atsisakė mandato ir, kaip numato įstatymai, reikės surengti pakartotinius rinkimus Anykščių–Panevėžio rinkimų apygardoje. Šie rinkimai bus rengiami kartu su merų rinkimais Šakiuose ir Jonavoje, tai šiek tiek atpigins procesą, bet vis tiek mokesčių mokėtojams kainuos labai brangiai, apie 0,7 mln. eurų. Šie pakartotiniai rinkimai jau tikrai bus surengti, bet tikėtina, kad tai nebus vieninteliai rinkimai per 2016–2020 m. kadenciją. Gali atsirasti daugiau parlamentarų, kurie nuspręs atsisakyti mandato, nes gaus geresnį darbo pasiūlymą, paaiškės, kad jie nepasirengę politiko darbui arba gali atsirasti ir nenumatytų aplinkybių, kaip mirtys ar sveikatos problemos.

Praeitoje kadencijoje jau buvo Vytenio Andriukaičio atvejis, kai parlamentaras atsisakė mandato, nes gavo pelningesnį pasiūlymą dirbti Briuselyje. Dėl panašių priežasčių 2015 m. teko rengti pakartotinius rinkimus ir Varėnos-Eišiškių apygardoje, kai ten išrinktas parlamentaras Algis Kašėta persikėlė dirbti į Varėnos mero postą.

Pakartotiniai rinkimai brangūs ir žmonėms neįdomūs

Nepaisant to, kad pakartotiniai rinkimai yra labai brangūs, jie piliečiams neįdomūs. 2015 m. Varėnoje balsavo apie 36 proc. turėjusių tokią teisę, Žirmūnuose apie 47 proc. Tai yra 10–20 proc. mažiau nei eiliniuose rinkimuose ir tai jau neblogas rezultatas, nes dar senesniuose balsavimuose ateidavo tik 20–30 proc. rinkėjų. O štai 2013 m. surengtuose pakartotiniuose rinkimuose Senamiesčio apygardoje dalyvavo vos 9,26 proc. rinkėjų, Šeškinėje 12,47 proc.

Tokių rinkimų kaina, kaip teigia Z. Vaigauskas, siekia apie 0,5 mln. eurų ir ateityje jų kaina dar labiau kils, nes jau pasigirsta kalbų apie būtinybę kelti atlyginimus rinkimų komisijų nariams, kurių, dėl nedidelių atlyginimų, pradeda trūkti.

Įdomu tai, kad tiek Seimo narys, tiek meras per savo 4 metų kadenciją uždirba apie 150 tūkst. eurų. Tai gerokai mažiau nei kainuoja surengti rinkimus vienoje apygardoje, o jeigu žinome, kad politikas dirbs trumpesnę kadenciją, gal tik 1,5 m., tai proporcijos tampa nenormalios ir reikia ieškoti būdų kaip išlaikyti demokratijos principus, bet kartu nepaminti protingumo kriterijų ir taupyti valstybės išteklius.

Pakartotinių rinkimai nepasiteisina

Įvertinus pakartotinių rinkimų brangumą, geriausia, būtų jų apskritai atsisakyti. Vienas iš būdų, kurį pasiūliau pateikdamas pataisą Seime, galėtų būti toks: atsilaisvinusį mandatą perduoti antram, daugiausiai balsų surinkusiam, kandidatui per paskutinius rinkimus. Jeigu ir šis atsisakytų, tada trečiam ir t.t.

Tokia sistema drausmintų partijas ir politikus. Būtų aišku, kad reikia rimtai žiūrėti į savo pareigas ir laikytis įsipareigojimų. Pasirinkus pelningesnį darbo pasiūlymą ir atsisakius mandato, politiko vieta atitektų oponentui. Matytume daugiau drausmės, be to, ir rinkėjai turėtų labiau įvertinti kandidatų norą dirbti atsakingai. Šio pasiūlymo kritikai sako, kad tokia sistema būtų nepakankamai demokratiška ar net galėtų vykti machinacijos, kai laimėjęs kandidatas būtų papirktas atsisakyti savo mandato kitų naudai. Dėl tokio siūlymo galimų pavojų galima diskutuoti, nors jie greičiausiai yra ženkliai perdedami.

Tačiau net jei dėl šių ar kitų aplinkybių nenorima pritarti šiai idėjai, nereikia atsisakyti paties principo, kad neverta kadencijos viduryje rengti pavienių politikų rinkimų. Tai numato ir Konstitucija, kurios 55 straipsnis sako, kad Seimas gali dirbti, jeigu yra išrinkta bent 3/5 parlamentarų. Taip ne tik būtų taupomi valstybės pinigai, bet ir būtų tam tikras kompromisas su tais, kurie sako, kad Seimo narių skaičius yra per didelis. Tikėtina, kad kadenciją Seimas dažnai baigtų su keliais Seimo nariais mažiau nei tradiciškai, tačiau nuo to, parlamento darbo kokybė ženkliai nukentėtų.

Reiktų spręsti ir savivaldybių merų rinkimų klausimą, nes vėlgi, pakartotiniai rinkimai yra brangūs, gyventojų aktyvumas juose mažas, o pakartotinių merų rinkimų per 4 kadencijos metus gali prireikti ne mažiau nei Seimo narių. Kaip alternatyva pakartotiniams rinkimams galėtų būtų naujo mero išrinkimas savivaldybės taryboje.

2017.02.17; 04:36

(Tik eilinio rinkėjo nuomonė)

Ne, tai ne scenarijus siaubo filmui. Tai , manau, – Lietuvos politinė realybė.

Pirmos instancijos teismas paskelbė nuosprendį Darbo partijos byloje, kuriame, be kita ko, sakoma, kad nelikus DP, kaip juridinio asmens, byla jai nutraukiama.

Darbiečiai ir ypač V.Uspaskich šia sprendimo dalimi buvo itin patenkinti. Bet ar ne per anksti?

Manau, kad šiam sprendimui analogiškas teisinės praktikos atvejis, kai mirus žmogui ar išnykus  valstybei, nelieka  kam atsakyti.

Continue reading „Ar mus valdo politinis lavonas, ar neišrinkta partija?”

gintaras_originalas

Ankstų pirmadienio rytą žurnalisto Audriaus Antanaičio pakviestas dalyvavau radijo “Laisvoji banga” laidoje “Visraktis”, kur drauge su naujuoju parlamentaru Linu Balsiu ir leidėju Gyčiu Vaškeliu ginčijomės dėl šiandieninių valstybės bėdų.

Beje, abejonės, kurias išdėsčiau minėtoje radijo laidoje, sulyg kiekviena diena tvirtėja. Taigi dar sykį sakau – derėtų tik džiaugtis, jog Lietuvos Prezidentė išdėstė tvirtas nuostatas, su kokia partija jai nepriimtinos bet kokios draugystės.

Juk teigiame, jog gyvename demokratinėje visuomenėje. O jei gyvename laisvoje šalyje, vadinasi, aiški, konkreti, kritiška, bet ne tankų pagalba brukama pozicija mums turėtų būti labiau priimtina nei stipresniesiems bei nugalėtojams skirti dviveidiški, pataikūniški, nepagrįsti ditirambai. Padori visuomenė pirmiausiai svarsto, ne kas stipresnis, o kas teisus.

Continue reading „Padori visuomenė pirmiausiai svarsto, ne kas stipresnis, o kas – teisus”

viesulas_jonas

Eilinių Seimo rinkimų pirmasis turas – praeitis, vėl, kaip ir ankstesniaisiais metais, buvo pažerta daugybė kaltinimų Vyriausiajai rinkimų komisijai bei jos nepakeičiamam, gal teisingiau vadinti – „užsisėdėjusiam“ poste pirmininkui Zenonui Vaigauskui.

Vėl nesusipratimai rinkimų komisijų darbe, stebėtinas neveiklumas išaiškėjus grubiems Seimo Rinkimų įstatymo pažeidimams. O kiek laiko buvo skaičiuojami balsai, išėmus biuletenius iš 2 – 3 maišelių talpos balsadėžės. Tai rodo visišką VRK ir jos pirmininko neįgalumą ar „piktybišką impotenciją“ organizuojant rinkimus, negalėjimą sudaryti prielaidų greitam ir efektyviam komisijų darbui.

Continue reading „Svarbiausi ne tie, kurie balsuoja, svarbiausi – kurie balsus skaičiuoja”

Stasaitis37

Dalyvavau šiuose rinkimuose, nes vis dar tikėjau Lietuvos valstybe, jos laisve ir nepriklausomybe.

Turiu gerą vakarietišką išsilavinimą, daug gyvenimiškos patirties, esu paprastas žmogus, suprantantis kitą žmogų, jo norus ir lūkesčius. Kandidatavau į Kauno rajono Tarybą kaip turintis patirties ir žinantis, ką joje darysiu.

Ėjau su viltimi, kad galiu pakeisti abejingumą, baimę ir iniciatyvos stoką savivaldybės darbuose. Mūsų kartu buvo dviejų partijų (Naujosios sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos) 35-eri kandidatai, pasivadinę „Pakaunės krašto koalicija“.

Dauguma iš jų – jauni, iniciatyvūs, žinantys savo vertę Lietuvos piliečiai. Manau, kad po šių rinkimų pilietiškumo koalicijos kandidatų ir rėmėjų tarpe gerokai sumažėjo.

Continue reading „2011-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimų ypatumai Lietuvoje”