peckele_2

Artėjant savivaldos rinkimams šiemet paskelbiau keletą įrašų apie žurnalistus, kurie dalyvauja politinėje veikloje ir pretenduoja tapti savivaldybių tarybų nariais. Kitaip tariant, taps formalia valdžia.

Neslepiu savo skeptiško požiūrio į bandymus derinti žurnalistiką ir politinę veikla vienu metu. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija bei LŽS Etikos komisija radikaliai vertina žurnalistų politinę veiklą – jų nuomone, tai tiesiog nesuderinama.

Kita vertus, teorinis radikalumas kartais gimdo ir kai kurias praktines problemas. Būtent apie tai man parašė kolegė, žinoma žurnalistė Lina Pečeliūnienė.

Continue reading „Žurnalistė Lina Pečeliūnienė: “Jeigu žiūrėsime į partijas kaip į kažkokį blogį, tai jos tokios ir bus”. Sutinku”

radzevicius_tttttttt

Žurnalistika ir PR vienu metu – nesuderinami. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę su jauna žurnaliste kalbėjomės apie žurnalistų etiką ir jai prisipažinau, kad dirbdamas kurį laiką ministerijoje kaip viešųjų ryšių specialistas ir tuo pačiu vesdamas televizijos ir radijo laidas jaučiau nuolatinį vidinį interesų konfliktą.

O Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gruodžio 13 dieną dar kartą patvirtino, kad toks skirtingų veiklų derinimas yra principinis Etikos kodekso pažeidimas.

Continue reading „Etikos sargai: žurnalistika ir viešųjų ryšių veikla vienu metu – nesuderinami”

zurnalistai_2

Gegužės pradžioje žymi žurnalistė Jevgenija Albac laidoje “Osoboje mnenije” pasakojo, kaip Rusijos milicija žiauriai susidoroja ne tik su demonstrantais, protestuojančiais Triumfalnaja aikštėje ar Kutuzovo prospekte Maskvoje, bet ir su jų eitynes aprašančiais žurnalistais. J.Albac prisipažino ir pati neseniai pakliuvusi į Rusijos sostinės OMONo rankas. Tik milicininkai, žurnalistės žodžiais tariant, nedrįso jos ilgai kalinti areštinėje. Ji – užtektinai žinoma ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose. Todėl milicijos papulkininkis ją netrukus paleido. Nors, žinoma, neturėjo teisės jos sulaikyti iš viso. Juk J.Albac dėvėjo švarką su stambiu užrašu “pressa”, be to, nekėlė jokio pavojaus nei visuomenės rimčiai, nei aplinkiniams. Ji tik atėjo savo akimis išvysti “Marš nesoglasnych” eitynių, o paskui savo įspūdžius pateikti populiarioms žiniasklaidos priemonėms. Bet mažiau žinomiems žiniasklaidos atstovams, J.Albac teigimu, susidūrimai su Rusijos teisėsaugos atstovais baigiasi kur kas liūdniau – sudaužytais fotoaparatais, sulaužytomis rankomis.

Continue reading „Lietuvos žurnalistams ne ką lengviau nei kolegoms Rusijoje”

zurnalistai_1

Prisipažinsiu, kad seniai niežėjo rankos parašyti apie tai, kas šiuo metu darosi Lietuvos žiniasklaidoje, o tiksliau – spaudoje. Šių metų gegužės 7 dieną Prezidentūroje vykęs žiniasklaidai skirtas forumas lyg ir turėjo iš įvairių Lietuvos pakampių supilti problemų kalną, tačiau abejoju, jog viešai per internetą transliuotas forumas galėjo pasižymėti konstruktyvumu.  Ir toli gražu ne viskas jame buvo išsakyta.

Štai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas L.Slušnys jau seniai bando pradurti pūlinį, kuris jam labiausiai skauda: komisijos nustatytų žurnalistų ir leidėjų etikos pažeidimo faktų neturėtų būti leidžiama skųsti teismui. Suprantu tokius nuogąstavimus, nes komisijai pripažinus, kad etikos kodeksą informacijos rengėjas pažeidė, dažnas kreipiasi į teismą ir įrodo, kad leidėjas veikė įstatymų ribose ir nieko nėra pažeidęs.

Continue reading „Pavojus: žiniasklaidą reguliuojanti sistema nukreipta politinei korupcijai skatinti”