Žuvinte. Vytauto Visocko nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti mėgėjų žvejybos Žuvinto gamtiniame rezervate.
 
Pakeitimai paliestų ir Kiaulyčios botaninį-zoologinį draustinį bei Liepakojų botaninį draustinį. Juose, siekiant išsaugoti meldinės nendrinukės perimvietes ir migruojančių gervių susitelkimo vietas, lankytis būtų leidžiama ne nuo gegužės iki rugpjūčio, kaip yra dabar, o nuo rugsėjo iki balandžio.
 
Taip pat ministerija siūlo pašalinti teisinį nenuoseklumą dėl to, kas turi įgaliojimus nustatyti draudimus ir apribojimus dėl medžioklės, žvejybos, plaukiojimo Žuvinto biosferos rezervate. Projektu siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo Vyriausybės lygmeniu, nes tokius apribojimus nustato aplinkos ministras.
 
Šiuos siūlymus trečiadienį ketina svarstyti Vyriausybė.
Žuvintas. Vytauto Visocko nuotr.
 
Žuvinto ežere nuo gruodžio 1 iki vasario 1 dienos yra leidžiama poledinė mėgėjų žvejyba.
 
Žvejo mėgėjo korteles, suteikiančias teisę mėgėjų žvejybai Žuvinto ežere, išduoda Žuvinto biosferos rezervato direkcija tik vietiniams gyventojams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 06:47

Žuvinto takas. Vytauto Visocko nuotr.

Aplinkos ministerija dėl galimo piktnaudžiavimo Žuvinto biosferos rezervate kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
 
„Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius, atlikdamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ilgalaikio turto valdymo vidaus auditą, nustatė, kad šio rezervato direkcija, galimai pažeisdama teisės aktus, sudarė panaudos sutartis su fiziniais asmenimis ir perdavė jiems neatlygintinai naudotis patikėjimo teise valdomus 12 ir 15 ha valstybinės žemės plotus“, – pranešė Aplinkos ministerija.
Žuvinto pelkės. Vytauto Visocko nuotr.
 
Ministerijos teigimu, audito metu surinkta informacija parodė, kad direkcijos vadovai žinojo, jog žemės panaudos sutartys su rezervato darbuotojais sudaromos galimai neteisėtai. Jos buvo pagrindas gauti ES išmokas, skirtas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonėms.
 
Be to, nustatytos galimos piktnaudžiavimo rizikos galimai naudojant rezervato direkcijai priklausančią žemės ūkio techniką ir kurą fizinių asmenų sklypams apdirbti ir tvarkyti.
 
Remiantis šiuo auditu ir atliktu tarnybiniu patikrinimu, praėjusią savaitę buvo atleistas rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 15:00

Žuvinto pelkės. Vytauto Visocko nuotr.

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, informavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
 
Ministro teigimu, klaidingi A. Pranaičio pranešimai viešojoje erdvėje, esą Žuvinto rezervate ministro įsakymu leidžiama medžioti vandens paukščius, galėjo rodyti jo nekompetenciją arba priešrinkimines nuostatas.
 
„Tenka apgailestauti, kad direkcijos vadovas suklaidino visuomenę. Pirma žinia buvo iš jo ir jo kolegų – ar tai demonstruoja nekompetenciją, ar politines pažiūras, kaip priešrinkiminį žingsnį, įvertins jo vadovybė, kuri pradėjo tyrimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.
A. Pranaičio elgesį vertins Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Kartu ministras pabrėžė, kad medžioklė Žuvinto rezervate negalima.
Žuvinto vandenys. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol. Galiu kaip pavyzdį pasakyti – parduotuvės nuostatose nėra parašyta, kad alkoholį draudžiama arba galima prekiauti „nuo tada iki tada“. Tai yra aukštesnės galios teisės aktai, kurie reglamentuoja bendrą veiklą. Tai čia yra panašus pavyzdys ir tikrai negalime savaip interpretuoti. Tokie sprendimai net nebuvo diskutuoti“, – kalbėjo aplinkos ministras.
 
K. Mažeikos teigimu, draudimas medžioti paukščius Žuvinto rezervate bus perrašytas Medžioklės taisyklių projekte, kad būtų galima paprasčiau suprasti situaciją.
 
„Panašu, kad reikės parašyti, jei tolio lygio asmenims kyla abejonių. Tačiau žmonėms, kurie užsiima ta veikla – medžiotojams – tokių interpretacijų nekyla ir turbūt nekils, nes tai yra rezervatas, saugoma teritorija, kur ta veikla draudžiama ir visi tai supranta“, – teigė ministras.
Žuvintas. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Yra VSTT, kuriai jis (A. Pranaitis – ELTA) pavaldus. Jie turi išsiaiškinti, ar tie veiksmai, kurie buvo atlikti, buvo pagal jo kompetenciją“, – pridūrė K. Mažeika.
 
ELTA primena, kad penktadienį Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis susitiko su aplinkos viceministre Ligita Valaityte.
Ministrė Eltai paaiškino, kad yra du Vyriausybės nutarimai, kuriais remiantis vandens paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervate yra draudžiama. Kartu ji paragino medžiotojus nesikliauti pasklidusia klaidinga Žuvinto rezervato direktoriaus interpretacija.
 
Žuvinte. Vytauto Visocko nuotr.

Tuo metu Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis pripažino, kad susitikimo metu buvo prieita prie bendros išvados, jog tam tikri teisės aktai visgi draudžia vandens paukščių medžioklę Žuvinte.
 
„Iš principo išsiaiškinome viena, kad kai kurie teisės akto reikalavimai vis tiktai galioja Žuvinto biosferos rezervatui tiek, kad jie nėra tiesiogiai susieti su medžioklės taisyklėmis. Tai yra probleminis dalykas“, – sakė jis.
 
A. Pranaitis Eltai teigė, kad pagrindinė nesusikalbėjimo su Aplinkos ministerija priežastis yra painiava ir neaiškumas teisės aktuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 00:30

Žuvintas. Vytauto Visocko nuotr.
Žuvinte. Vytauto Visocko nuotr.

Pas aplinkos viceministrę Ligitą Valalytę dėl kilusios sumaišties, ar galima Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje medžioti vandens paukščius, pasiaiškinti iškviestas Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis sako, kad situacija išlieka tokia pati – pateikti nuostatų pakeitimai įgalina vandens paukščių medžioklę rezervate.
 
„Nelabai galiu komentuoti situacijos, kol nesusitikome (su viceministre – ELTA). Manęs paprašė pasikalbėti. (…) Mes net nesam aptarę dienotvarkės, tai dabar daryti preliminarių išvadų dar nebūčiau labai linkęs“, – Eltai teigė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
 
„Situacija yra tokia, kokią esam paskelbę. (…) Žuvinto biosferos rezervate buvo draudžiama medžioti vandens paukščius. (…) Bėda yra ta, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja medžioklės Žuvinto rezervato apylinkėse, (…) ir šiuo metu medžioti Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje vandens paukščius galima“, – pridūrė jis.
 
Žuvinto takas. Vytauto Visocko nuotr.

Vis dėl to A. Pranaitis neatmeta galimybės, kad medžioklės nuostatų pakeitimai yra darbinis niuansas siekiant perkelti vandens paukščių medžioklės apribojimus į medžioklės teisės aktus.
Žuvinto vandenys. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Dabartiniai medžioklės nuostatų pakeitimai galbūt yra darbinis niuansas, galbūt ministerija turi interesą perkelti tuos (vandens paukščių medžiojimo – ELTA) apribojimus į medžioklės taisykles. Mums būtų kur kas aiškiau, jei žinotume, kad iš tikrųjų šitokie dalykai bus perkeliami į medžioklės taisykles ir (dabartinės medžioklės taisyklės – ELTA) yra laikinas teisės aktų suderinamumas. Tai nebūtų didelė problema. Nes ornitologai visą laiką ragina ministeriją perkelti į teisės dokumentus visas saugomas teritorijas, kur draudžiama vandens paukščius medžioti. Bet šito kol kas nelabai galiu komentuoti“, – teigė Žuvinto biosferos direktorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.11; 13:15

Žuvintas. Vytauto Visocko nuotr.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos inicijuoto Vyriausybės nutarimo pakeitimo, pagal kurį Žuvinto biosferos rezervate leidžiama užsiimti žūkle.
 
„Deja, atėjo laikai, kai Lietuvos gamtą tenka ginti teismuose net nuo paties aplinkos ministro“, – sako S. Gentvilas.
 
Žuvinto rezervatas yra seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta dar 1937 m., prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Rezervatai sudaro vos 0,5 proc. šalies teritorijos ir yra išskirtinai skirti apsaugoti gamtos savireguliacijai. Žuvintas išskirtinis – čia, toli nuo žmonių, peri net 234 rūšys paukščių. Dauguma jų žiemoja čia visus metus.
 
„Labai liūdna, kad dabartiniam aplinkos ministrui atrodo, jog net ir unikaliausia gamta turi tarnauti žmonių pramogoms. Ministro iniciatyva Žuvinto biosferos rezervate įteisinta galimybė 14 kaimų gyventojams žvejoti rezervate. Dalis tų kaimų nuo rezervato nutolę daugiau nei 25 km. Žvejyba rezervate niekaip negali būti pateisinama tradicijų išsaugojimu – žvejyba seniai virto ne maisto apsirūpinimu, o pramoga. Rezervatai nėra vieta pramoginei žūklei. Tokiam žvejybos legalizavimui nevienareikšmiškai prieštarauja ir UNESCO, kurio dalimi rezervatas tapo 2011 m.
 
Aplinkos ministras K. Mažeika nenustoja stebinti. Šis pakeitimas – akivaizdus sūduviškio nevykęs bandymas gamtos sąskaita laimėti balsus rudenį vyksiančiuose rinkimuose“, – aiškino Seimo Aplinkos apaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.
Pelkė. Žuvintas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
 Praėjusią savaitę Vyriausybės priimtuose naujuose Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose leidžiama uogauti, grybauti ir net žvejoti. Nors tai draudžia net 2 galiojantys įstatymai – Saugomų teritorijų bei Specialiųjų žemės naudojimo įstatymai.
 
„Teismai tikrai stos gamtos pusėn, nes tiek Vyriausybės, tiek Aplinkos ministerijos teisininkai Vyriausybės nutarimą lydinčiose pažymose pabrėžia, kad leidimas žvejoti prieštarauja įstatymams. Kreipiuosi į LVAT tikėdamasis teisingo sprendimo“, – teigė parlamentaras S. Gentvilas.
 
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, Seimo nariams suteikiama galimybė kreiptis į Lietuvos vyriausią administracinį teismą prašant išaiškinti, ar Vyriausybės ir ministerijų teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Kovo mėnesį LVAT S.Gentvilo prašymu panaikino išimtį žiemos, rudens, pavasario metu į dyzeliną nemaišyti 7 proc. biodegalų dalies. Tąkart buvo panaikintas jungtinis aplinkos, susisiekimo, energetikos ministrų įsakymas, stabdęs didesnį atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimą degalinėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 13:32

Meldinė nendrinukė su žiedu. Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai džiaugiasi – rasti 27 giedantys patinai ir tai yra didžiausia kada nors nustatyta šių giesmininkų populiacija šioje teritorijoje. Lyginant su praėjusiais metais, populiacija išaugo beveik dvigubai. Gamtininkų teigimu, toks staigus paukščių pagausėjimas gali būti siejamas su sėkmingai atliktu meldinių nendrinukių perkėlimu (translokacija) iš Baltarusijos į Lietuvą bei gerėjančia buveinių būkle Žuvinte.
 
„Gamtosauginiu požiūriu, rezultatas stipriai viršija pradinius lūkesčius. Jis neabejotinai susijęs su ilgamečiu ir nuosekliu darbu atkuriant buveines bei pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdyta šių tolimųjų migrantų perkėlimo programa. Planuodami perkėlimo eksperimentą kėlėme sau tikslą sėkmingai išauginti jauniklius ir tikėjomės bent vieno jų sugrįžimo po žiemos migracijos. Dabar džiaugiamės matydami gyvybingos populiacijos atsikūrimo požymius ir tai suteikia vilties, jog pavyks išsaugoti šį, ant išnykimo ribos balansuojantį rečiausią Europos giesmininką”, – rezultatais džiaugiasi meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
 
Žuvinto biosferos rezervato direktorių Arūną Pranaitį irgi labai džiugina toks rūšies atsigavimas. Pasak jo, tai yra rezultatas, vainikuojantis daugelio metų pastangas atgaivinti bene didžiausią Lietuvoje išlikusį žemapelkių masyvą ir čia gyvenančią globaliai nykstančią rūšį.
 
Beveik dešimtmetį Žuvinto populiacija balansavo ant išnykimo ribos – buvo skaičiuojami 1-8 giedantys patinai. Pastangos saugoti meldines nendrinukes atkuriant buveines ryškaus poveikio Žuvinto populiacijai neturėjo – ji buvo tiek sunykusi, kad natūraliai nesugebėjo staigiai atsikurti. Buvo iškilusi grėsmė, kad ištikus didesnei sausrai ar kitai nelaimei, ši populiacija gali visiškai išnykti, kaip tai nutiko panašioms populiacijoms Vengrijoje ir Vokietijoje. Po ilgų diskusijų su mokslininkais, detalaus planavimo 2018-2019 m. gamtininkai atliko meldinių nendrinukių perkėlimą. Į nykstančią Žuvinto populiaciją iš didžiausios pasaulyje šių paukščių buveinės Baltarusijoje per dvejus metus atvežta 100 šių paukščių jauniklių. Net 99 iš jų gamtininkams pavyko sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę.
 
Kaip teigiama Baltijos aplinkos forumo pranešime, jau po pirmųjų perkėlimo metų gamtininkai džiaugėsi šio metodo sėkme. 2019 m. pavasarį stebėti 11 po žiemojimo Afrikoje į Žuvintą grįžę perkelti paukščiai (22 proc.). Šis rodiklis viršijo net natūralų pirmamečių jauniklių grįžtamumą (20 proc.). Šiemet jau rasti 5 pernai į Žuvintą perkelti ir po žiemojimo čia grįžę paukščiai – 2 patelės ir 3 patinėliai. Taip pat – 3 paukščiai atvežti čia prieš dvejus metus.
 
„Prieš dvejus metus mes ryžomės pirmieji pasaulyje su šia rūšimi išmėginti dar netaikytą gamtosaugos priemonę – perkėlimą (translokaciją). Dabar jau akivaizdžiai matome šio metodo sėkmę ir puikius rezultatus. Nors galutinis šiemet grįžusių perkeltų skaičius bus nustatytas tik vasaros pabaigoje, šiemet jau stebėjome į Žuvintą grįžusius abiejų perkėlimo metų paukščius. Tai, kad 2018 m. perkelti paukščiai (net trys) čia sugrįžta jau antrus metus rodo, kad esminis perkėlimo momentas – naujų namų įsiminimas ir prisirišimas prie šios teritorijos puikiai pavyko. Meldinių nendrinukių ryšys su Žuvinto pelkėmis labai stiprus. Kadangi meldinės nendrinukės paprastai gyvena 3-4 metus, sulaukti trečius metus einančių giesmininkų taip pat reiškia, kad jie užaugo stiprūs, sveiki ir sąlygos čia geros“, – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Gamtininkų teigimu, daugiausiai šiemet rastų paukščių nebuvo žieduoti. Greičiausiai tai – pernai iš Baltarusijos atvežtų paukščių jaunikliai. Taip pat yra tikimybė, kad paukščiai galėjo atskristi iš kaimyninių šalių.
 
„Europos žemyne situacija su meldinėmis nendrinukėmis, deja, nėra tokia džiuginanti kaip mūsų patirtis Žuvinte. Šiemet buvo ypatingai sausas pavasaris ir sparnuočių buveines naikino gaisrai. Ugnis pasiglemžė apie 6000 ha Biebžos pelkės – svarbiausios meldinės nendrinukės perimvietės Lenkijoje. Baltarusijoje gaisrai suniokojo apie 3000 ha sparnuočio buveinių. Ukrainoje tikslus gaisro suniokotas plotas nežinomas, bet ornitologai praneša apie masinius gaisrus. Gali būti, jog dalis meldinių nendrinukių atskiro į Žuvintą apleidę gaisrų suniokotas buveines. Tai paaiškės vykdant ilgesnius tyrimus, stebint rūšies skaitlingumą ateinančiais metais. Jei tyrimai patvirtins, jog iš tiesų paukščiai atskrido iš kaimyninių šalių, tai irgi bus labai gera ir vilties suteikianti žinia – vadinasi, paukščiai gali perskristi gana tolimus atstumus ieškodami sau tinkamų buveinių“, – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Birželio mėnesį nustatytas meldinių nendrinukių populiacijos dydis Žuvinto biosferos rezervate dar nėra galutinis, pažymima Baltijos aplinkos forumo pranešime. Jis gali didėti atlikus antrąjį apskaitos etapą liepos pradžioje. Metodologiškai meldinių nendrinukių populiacijos dydis nustatomas pagal giedančius patinus, ją vykdant du kartus – birželio pradžioje ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos tikslinami apskaitų rezultatai ir populiacijos dydis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių.
 
Šiuo metu taip pat baigiami apibendrinti pirmų apskaitų duomenys iš kitų meldinių nendrinukių buveinių Nemuno deltoje ir pamaryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 11:03