Britų žvalgyba

Londonas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Rusija kuria išgalvotus pasakojimus apie karą Ukrainoje, kad sudrumstų protą visuomenei ir neleistų jai teisingai suvokti, kas vyksta, aiškina britų žvalgyba.
 
Maskva „pademonstravo, kad yra pasirengusi pasinaudoti pasauline aprūpinimo maistu problema, kad pasiektų savo politinių tikslų, o tada pateikti save kaip racionalią veikėją ir kaltinti Vakarus dėl bet kokios nesėkmės“, – kasdien atnaujinamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainą sekmadienį teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
 
Ministerija kaip pavyzdį pateikė incidentą, kai Rusija prieš kelias dienas paragino Ukrainą išminuoti Odesos uostą Juodojoje jūroje, kad galėtų saugiai praplaukti maistą gabenantys laivai. Tačiau grūdų eksportą iš Ukrainos uostų blokuoja pati Rusija.
 
Pasak Londono, šis incidentas vyko pagal „kertinį šiuolaikinės Rusijos informacinės strategijos principą: pateikti alternatyvius pasakojimus, kad ir neįtikinamus, siekiant apsunkinti auditorijos supratimą“.
 
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JK gynybos ministerija reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją apie padėtį. Maskva kaltina Londoną vykdant tikslinę dezinformacijos kampaniją.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.05.30; 06:30

Darius Jauniškis: VSD informacija nebuvo dozuojama. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis antradienį Seimo nariams aiškinosi dėl paviešintos VSD informacijos.

VSD vadovas atmetė kai kurių politikų viešai reiškiamus būgštavimus, kad VSD medžiaga yra tikslingai dozuojama. Jo nuomone, VSD informacija valstybės institucijoms buvo pateikiama nuolat.

D. Jauniškis tvirtino, kad šalies vadovybė nesikiša, nereguliuoja ir nedarė įtakos departamento veiklai.

„To nedarys, kol aš būsiu direktoriumi“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų darbo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai D. Jauniškio teiravosi, ar pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, kas bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms.

D. Jauniškis, prieš pradėdamas atsakinėti į Seimo narių užduotus klausimus, pabrėžė, kad visuomenės neatstovaujančių interesų grupių veikla, kai sprendimus priima valstybei neatskaitingos asmenų grupės, silpnina demokratinę santvarką ir didina piliečių nepasitikėjimą valstybe.

VSD direktorius į viešojoje erdvėje užduodamus klausimus, kodėl tyrimo duomenys pateikti tik dabar, atsakė klausimu: „O kodėl ne dabar. Geriau vėliau nei niekada“.

D. Jauniškis tikino, kad VSD informacijos pasirodymas nėra susijęs su viešumoje pasirodžiusiu Prezidentės ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimu.

„Noriu išsklaidyti abejones, kad ši informacija atsirado po žiniasklaidoje paviešinto susirašinėjimo. Žvalgybos informacija NSGK vykdomam tyrimui buvo pradėta teikti jau 2017 metais“, – kalbėjo VSD vadovas.

„Rezonansą sukėlusi informacija pateikta komitetui 2018 m. kovo 9 d., atsakant į NSGK 2018 m. vasario 28 d. paklausimą. Balandžio 25 d. NSGK kreipėsi į įslaptintus informacijos rengėjus su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti komitetui pateiktą informaciją. Atsižvelgus į šį NSGK prašymą, dalis informacijos buvo išslaptinta“, – pabrėžė D. Jauniškis.

„Priminsiu, kad elektroniniai laiškai pradėti viešinti 2018 m. balandžio 28 d.“, – pabrėžė D. Jauniškis ir pridūrė, kad visa žvalgybos informacija, pateikta NSGK, yra surinkta teisėtais būdais, laikantis įstatymų ir griežtai remiantis žvalgybos institucijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Atsakinėdamas į Seimo narių užduotus klausimas D. Jauniškis pabrėžė, kad VSD informacija nėra „dozuojama“, siekiant apsaugoti Prezidentę.

„Informacija buvo teikiama NSGK ir sprendimų priėmėjams pagal taisykles ir suformuluotus poreikius“, – tikino D. Jauniškis ir pabrėžė, kad akivaizdu, jog VSD pareigūnams „MG Baltic“ koncernas įtakos nedarė.

D. Jauniškis sakė, kad visa iš VSD prašoma informacija yra pateikta NSGK. „Jie vertina bei surašo išvadas. Esant papildomam informacijos poreikiui, VSD yra pasiruošęs tai pateikti komitetui“, – kalbėjo D. Jauniškis.

VSD vadovas tvirtino, kad šalies vadovybė nesikiša, nereguliuoja ir nedarė įtakos departamento veiklai.

„To nedarys, kol aš būsiu direktoriumi“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Konservatorius Jurgis Razma klausė, kiek laiko VSD gali laikyti svarbią informaciją apie esamus pažeidimus.

Politikas akcentavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė stebėjosi, jog nė karto negavo signalo, kad atkreiptų dėmesį į VSD pažymoje minimų grupių dalyvavimą politikoje.

„Ar reikia kažką tikslinti, kad būtų efektyviai sprendžiama?“ – klausė J. Razma.

D. Jauniškis atsakė, kad žvalgybos informacija gali gulėti metų metais. Tada, kai ji pasidaro aktuali ateityje, tada ji gali būti panaudojama.

Kartu D. Jauniškis tvirtino, kad informacija apie „MG Baltic“ buvo nuolatos pateikinėjama institucijoms.

Liberalas Eugenijus Gentvilas VSD vadovo teiravosi, kodėl E. Masiuliui buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, jei buvo žinoma, kad jis korumpuotas. D. Jauniškis pažymi, kad informacija keliauja ir į kitas institucijas, ir tai užima daug laiko. „Informacija yra atiduodama kriminalinės žvalgybos institucijoms, ir reikia atsižvelgti į situaciją, kad tyrimai vyksta gana ilgai“, – į liberalo klausimą reaguodamas kalbėjo VSD vadovas.

Socialdemokratas Juozas Olekas klausė VSD direktoriaus, ar jis pasidomėjo, kodėl informacija tapo ne tik išslaptinta, bet ir vieša.

Greitai besivystančiame pasaulyje, ten, kur informacija vaikšto labai greitai, netikėčiausiais būdais, aš net nelabai stebiuosi, kad ji buvo išslaptinta ir ragino klausti sąžinės, kas kaltas už paviešintą VSD informaciją.

„Aš galiu pasakyti tik tiek, VSD šios informacijos neviešino“, – tikino D. Jauniškis.

Konservatorius Jonas Dagys VSD direktoriaus teiravosi, ar galima tikėtis, kad ateityje tokių VSD pažymų Seimas gautų mažiau.

Lietuvos saugumas (VSD)

VSD vadovas pabrėžė, kad po paskelbtų tyrimo išvadų NSGK pateiks pasiūlymus situacijai gerinti.

“Labai bijojau šito klausimo, nes man, kaip pareigūnui, nežinau ar būtų etiška ir sakyti savo nuomonę. Kai bus paskelbtos tyrimo išvados, aš tikiu, kad NSGK pateiks pasiūlymus. O iš mūsų pusės (VSD, – ELTA), jei reikia kažkokių idėjų, mes visada pasiruošę jas pateikti“, – atsakė D. Jauniškis.

D. Jauniškį į pateiktus klausimus, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsniu, atsakyti pakvietė Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis bei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis Artūras Skardžius.

XXX

1. Ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę? 

2. VSD informaciją rinko nuo 2002 metų, stebėjo, kaip vyksta valstybės užvaldymas, ir nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti šį procesą. Kodėl? Ar yra tikimybė, kad VSD pareigūnų veiksmams įtaką darė „MG Baltic“?

3. Kokios, Jūsų manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad 10 metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių veiksmų?

4. Kas, remiantis Jūsų turima informacija, bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms? 

5. Kokios jėgos, pagal Jūsų turimą informaciją, siekė suskaldyti tiek buvusią Algirdo Butkevičiaus, tiek dabartinę Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio valdančiąją daugumą?

6. Kaip vertinate situaciją, jog verslo grupuočių Lietuvos užvaldymas susiformavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kaip kovotojos su korupcija, valdymo metais?

7. Kaip sustabdyti šį verslo grupių valstybės užvaldymą ir ką siūlytumėte daryti, kad ateityje tokie procesai nepasikartotų?

2018.05.15; 16:05

Valstybės saugumo departamente įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame buvo aptarta saugumo situacija Lietuvoje.

Koordinaciniame pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministras, Užsienio reikalų ministerijos, Kriminalinės policijos biuro, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir kitų valstybės institucijų atstovai.

Continue reading „VSD surengė tarpinstitucinį pasitarimą dėl išpuolių Briuselyje”