Kontrolė
Kitą savaitę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ketina pateikti Seimui Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių. Jis vykdytų žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.
„Nauju teisiniu reguliavimu siekiama sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų kontrolės mechanizmą ir taip sustiprinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę bei teisėtumą, taip pat užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės atliekant žvalgybą, taikant žvalgybos metodus bei naudojant žvalgybos informaciją“, – sako projektą parengę konservatoriai Seimo nariai G. Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jų, įsteigus Žvalgybos kontrolieriaus instituciją, bus panaikintos prielaidos galimam žvalgybos institucijų manipuliavimui turimomis galiomis, nes „žvalgybos institucijose sutelkta gana didelė galia kelia pagrįstą pavojų, jog tokios institucijos gali tapti tam tikro politinio susidorojimo su jomis ar politikams neįtikusiais asmenimis ar jų grupėmis įrankiu, bus sustiprintas visuomenės pasitikėjimas žvalgybos institucijų veikla“. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti naujos nepriklausomos priežiūros institucijos – Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Projektas parengtas, siekiant įgyvendinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadas. Jos patvirtintos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu.
NSGK tyrimo išvadose siūloma sustiprinti žvalgybos institucijų veiklos kontrolę ir teisėtumą, taip pat kalbama apie būtinybę užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei veiksmingą apsaugą nuo galimos žvalgybos institucijų savivalės vykdant žvalgybą. Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją. Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
Įstatyme nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos kontrolės institucija, užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas kreipėsi į Lietuvos žvalgybos institucijas, siekdamas išsiaiškinti, kas gi internete publikuoja jam priskiriamus išgalvotus teiginius apie saugumo situaciją.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
BNS informuoja: „Dėl išsigalvojimų Kariuomenės vadas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą“, – BNS antradienį sakė kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.
Taigi Kariuomenės vadas J.V.Žukas reagavo į viename tinklaraštyje pasirodžiusį įrašą lietuvių kalba, anot kurio, jis teigė: „Jokios Rusijos grėsmės nebuvo ir nėra, jokie pajėgumai palei valstybės sienas nesutelkti. O menkų kareivių kuopų atmetimas į Lietuvą veikiau yra grėsmė Lietuvai, o ne NATO pagalba“.
Beje, liepos 9-ąją kitame tinklaraštyje lietuvių kalba buvo publikuotas įrašas, jame J.V.Žukas taip pat esą sakė, jog NATO yra grėsmė Lietuvos saugumui.
Kariuomenės vadas tikina, kad taip niekad nėra sakęs.
Seimo plenarinėje sesijoje rudenį turėtų būti pradėtas svarstyti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas sukurs ne tik naują teisinę civilinės ir karinės žvalgybos bazę, bet ir, tikėtina, naują kokybę. Įstatymas jau parengtas, belieka iki galo nugludinti baigiamuosius niuansus.
Pasak vieno iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, iki šiol buvo sulaukiama daug priekaištų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo civilinei žvalgybai, jo veikimo metodų ir atsakomybės stokos, todėl ir kilo mintis iš esmės pertvarkyti šią sistemą.
