Nortautas Statkus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Naujai įkurtos Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas Nortautas Statkus teigia, kad nors šio instituto steigimas baigtas, tačiau, anot jo, norint, jog įstaiga funkcionuotų, reikia padaryti dar nemažai darbų. Pasak N. Statkaus, žmonės įstaigai jau gali teikti skundus, tačiau, pažymi žvalgybos kontrolierius, kol kas institute dirba tik jis pats.
 
„Įstaiga kaip juridinis asmuo jau užregistruotas, tuo galiu pasidžiaugti. Steigimo procesas baigtas, bet pačios institucijos kūrimas galima sakyti tik prasideda. Patvirtinti įstaigos nuostatai, įstaigos struktūra, baigiu rengti personalo sąrašą, pareigybių aprašus, atsakingos už akreditaciją institucijos preliminariai įvertino galimas patalpas, kuriose įsikurtų įstaiga“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė N. Statkus.
 
„Taip pat šiuo metu skaičiuojame sąmatą, kiek kainuotų remontuoti tas patalpas, kad jos atitiktų reikalavimus ir būtų galima dirbti su įslaptinta informacija, žymima žyme „slaptai“, – taip pat pažymėjo jis.
 
Visgi, pripažįsta N. Statkus, norint, kad įstaiga pilnai funkcionuotų, dar daug ko trūksta.
 
„Reikia nuolatinių patalpų, kol jos bus remontuojamos, reikės laikinų patalpų. Kalbuosi su valstybės institucijomis dėl to, tikiuosi pozityvių sprendimų“, – sakė N. Statkus.
 
„Pradėti teikti skundus galima jau dabar, yra ir adresas buveinės – Gedimino pr. 53. Bet realiai vis dėlto dar yra eilė visokių dalykų. Visų pirma, nėra personalo. Kol nėra nėra personalo, tai esu vienintelis darbuotojas įstaigoje. (…) Tai kiek spėsiu, tiek darysiu. Bet, kiek tos jėgos leis…“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.
 
Nors N. Statkus teigia, kad šiuo metu daug laiko tenka paskirti įstaigos steigimo darbams, tačiau jis tikina nepamirštantis ir savo kaip žvalgybos kontrolieriaus veiklos.
 
„Nors dabar daugiausia laiko tenka dirbti besikuriančios įstaigos vadovavo darbus, tačiau neužmečiau ir savo kaip žvalgybos kontrolieriaus pareigų ir nuveikiau keletą dalykų: susitikau su žvalgybos institucijomis, su jas kontroliuojančių NSGK ir ŽTK pirmininkas, buvo aptarti darbiniai santykiai, darbo procedūros“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Šių metų balandžio mėnesį Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą kandidatą – žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų.
 
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.05.26; 00:30

Kontrolė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamentui pristatys Nortauto Statkaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius.
 
Šiuo metu N. Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
 
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą (1993) ir Centrinės Europos universitetą Budapešte (1996). Londono universitete (1997) įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete (2002) – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
 
Kita kandidatūra į žvalgybos kontrolierius, pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus pateikta parlamentui kiek vėliau, kovo mėnesį.
 
ELTA primena, kad 2021 m. gruodį Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarė įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. Tų pačių metų gruodį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo šį parlamento sprendimą, tačiau Seimas šalies vadovo veto atmetė.
 
2022 m. sausį Seimo opozicijos atstovai dėl žvalgybos kontrolierių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), keldami klausimą, ar žvalgybos kontrolierius neapriboja Seimo kontrolierių teisės tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų galimo piktnaudžiavimo. 2022 m. gruodį KT nutarė, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.
 
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, minėtos aplinkės prisidėjo prie to, kad kandidatų į žvalgybos kontrolierius paieškos užtruko. Anot jos, iki KT sprendimo teko atidėti pokalbius su galimais kandidatais, nes, parlamento vadovės teigimu, tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, užtruko ir kandidatų į žvalgybos kontrolierius tikrinimas.
 
Kaip numatyta įstatyme, žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus, tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.03.14; 08:00

Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto

Seimas  ketvirtadienį ketina priimti nutarimo projektą, kuriame numatytas žvalgybos kontrolierių įstaigos steigimas.
 
Projekte numatoma, kad 2022 metais žvalgybos kontrolierių įstaiga  finansuojama iš Seimo kanceliarijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Nuo 2023 metų žvalgybos kontrolierių įstaigai numatyti valstybės biudžeto asignavimai būtų tvirtinami atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
 
Siūloma, kad šis nutarimas įsigaliotų jau nuo šių metų vasario 1 d.
 
Seimas pernai gruodžio 9 d. priėmė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, kuriuo nusprendė įsteigti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę ir Žvalgybos kontrolierių įstaigą.
 
Seimas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkas.
 
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
 
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno inicijuotame įstatyme apibrėžtos žvalgybos kontrolieriaus teisės, pareigos, jam taikomi draudimai. Taip pat detaliai reglamentuota jo veikla, t. y. kokia tvarka atliekami tyrimai, kaip nagrinėjami gauti pareiškėjų ir žvalgybos pareigūnų skundai ir pranešimai.
 
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą ir jį lydinčius dokumentus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau pernai gruodžio 23 d. Seimas atmetė jo veto.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.01.20; 09:36