gadliauskiene_janina

Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta panaikinti mokestį už šilumos punktų priežiūrą, neleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjams būti šilumos punktų prižiūrėtojais, nenaudoti šilumos prietaisų nuotolinio valdymo, atrodė, šiek tiek teisybės atėjo į kiekvieno vilniečio namus.

Bet ar ilgam. Praėjusią savaitę bendrijas ant kojų pakėlė  naujas skandalas. Energetikos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo projektą, nurodant jame Vilniaus daugiabučiams namams išsipirkti šilumos punktus, kurie prieš dešimtį metų buvo renovuoti. Energetikos ministerija internetiniame puslapyje paskelbė Vyriausybei teikiamą projektą dėl  Vilniaus daugiabučių namų šilumos punktų išsipirkimo sąlygų.

Continue reading „Vilniaus energija vėl atakuoja bendrijas”

algimantas-zolubas-1

Kaip liudija sociologų tyrimas, apie 36 procentuose kaimo vietos bendruomenių aktyviai dirba vos keletas žmonių. Bendruomenių aktyvistai pabrėžia, kad žmonės pasyviai įsitraukia į bendruomenės darbus, nes jiems kur kas labiau rūpi sava, o ne bendruomenės gerovė. Be to, jie netiki, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti arba yra tiesiog nusivylę gyvenimu. O iš tikrųjų individo veikla bendruomenės labui grįžtamuoju ryšiu teigiamai veikia individo gyvenseną. Jei bitės ar skruzdės instinktyviai taip elgiasi, žmogus – protaujanti būtybė – sąmoningai turi suvokti bendruomeninės veiklos naudą.

Dar sudėtingiau buriasi bendruomenės miestuose. Gal vieninteliams kauniečiams pavyko ne tik įkurti mikrorajonų bendruomenių centrus, bet ir įsteigti Kauno bendruomenių centrų asociaciją. O štai Vilniuje rimčiau, kaip dera bendruomenėms, veikia tik septynios: Žvėryno, Pilaitės, Trakų Vokės, Balsių, Žirmūnų ir ką tik įsikūrusi Čiurlionio gatvės bendruomenė.

Continue reading „Kai bendruomenė tūno, veiklos imasi pasišventėliai vienišiai”