Kodėl nešvenčiame LIETUVOS KARALIAUS GEDIMINO 700-ies metų jubiliejaus?

Lietuva švenčia (tiksliau turėtų švęsti) Lietuvos Karaliaus Gedimino 700 metų jubiliejų. Popiežius Jonas XXII pripažino Gediminą lietuvių ir daugelio rusų žemių Karaliumi. Taip titulavosi ir pats Gediminas.

Gediminas Lietuvos valdovu tapo 1316 m. kovo mėn. 10 d.

Priešais Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino paminklą - improvizuotos viduramžių kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino paminklo papėdėje – improvizuotos viduramžių kautynės. Paminklo autoriai – Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Norėdamas sustiprinti valstybę, Gediminas sudarė geresnes sąlygas vystyti žemdirbystę, augti miestams, vystytis amatams ir prekybai, Sostinę iš Kernavės perkėlė į Trakus, o po to į Vilnių (pagal padavimą Gediminas – Vilniaus įkūrėjas). Buvo tikybos tolerantas.

Užsienio politikoje – atrėmė kryžiuočių ir jų talkininkų agresiją. 1320-07-27 laimėjo svarbias kautynes prie Medininkų.

Varžydamasis su vis stiprėjančia Maskvos kunigaikštyste, plėtė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) ribas į Rytus. Gediminui valdant prie LDK prijungtas Vitebskas (1320 m.) ir Volynė (1340 m.), į vasalinę priklausomybę pateko Pskovas (1320 m.), Černigovas (~ 1333 m.), Severno Naugardas (~ 1323 m.), Smolenskas (~ 1325 m.), Kijevas (iki 1330 m.), Perejeslavlis (iki 1330 m.) ir kitos sritys.

Valdant Gediminui atremti dideli Kryžiuočių ordino puolimai 1317, 1329 m., surengta daug atsakomųjų žygių.

Išnaudodamas popiežiaus ir Kryžiuočių ordino prieštaravimus, plėtė ryšius su Ryga, 1323-10-02 Rygos Vyskupo, Livonijos ordino, vyskupų ir Danijos karaliaus atstovai Vilniuje sudarė su Gediminu taikos sutartį, kurią 1324 m. liepą patvirtino popiežius Jonas XXII.

Pagoniška Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu.

1325 m. prieš kryžiuočius buvo sudaryta Gedimino – Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos sutartis.   

Sumanios diplomatijos dėka išvengė didesnių mūšių su Aukso Orda. Lietuvai priklausiusios Rusų žemės išvengė Aukso Ordos jungo.

Kad lengviau būtų kovoti su kryžiuočiais, Gediminas rūpinosi palaikyti gerus santykius su krikščioniškų šalių valdovais. Norėdamas laisvo kelio į vakarus, 1316 m. išleido už Mozovijos kunigaikščio Vaclovo  savo dukterį Danutę – Elžbietą (1302 – 1364).

Laiške popiežiui Jonui XXII pareiškė norą krikštytis ir įvesti Lietuvoje krikščionybę, tačiau su sąlyga, jei ordinas nutrauks agresiją ir oficialiai bus pripažinta Lietuvos valstybė. 1324 m. lapkritį, atvykus popiežiaus pasiuntiniams,  krikštytis atsisakė, įsitikinęs, kad ordinas siekia pavergti Lietuvą.

Prie paminklo Gediminui dažnai rengiami mitingai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prie paminklo Gediminui dažnai rengiami mitingai. Paminklo autoriai – Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gediminaičių dinastijos atstovai – Algirdas, Kęstutis, Karijotas, Liubartas, Mantvydas, Narimantas (Gedimino sūnūs), Andrius, Dmitrijus, Kaributas, Karigaila, Konstantinas, Lengvenis, Skirgaila, Teodoras, Vladimiras (Algirdo sūnūs) ir jų palikuonys stiprino Lietuvą savo valdomose teritorijose.

Gediminas stengėsi palaikyti gerus santykius su Lenkiją valdžiausiais Piastais, su Riūrikaičiais – Rusijos valstybėje. Aldona Gediminaitė 1325 m. buvo išleista už būsimojo Lenkijos karaliaus Kazimiero III, kurių palikuoniai (per moterišką liniją) titulavosi šventosios Romos imperatoriais ir Anglijos karaliais (Anglijos karaliaus Ričardo II žmona Anna buvo Gedimino proproanūkė).

Kęstučio dukra Ringailė – 1392 m. ištekėjo už Mozovijos kunigaikščio Henriko Mozoviečio, o šiam mirus, 1393 m. – už būsimojo Moldavijos kunigaikščio Aleksandro Gerojo. Sofija Vytautaitė 1391 m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Gediminas turėjo 7 sūnus. Garsiausi – Algirdas ir Kęstutis, kurių broliškas Lietuvos valdymas po Gedimino mirties neturi analogo Europos ir pasaulio istorijoje.

Gedimino anūkas Vytautas  Didysis įrašytas aukso raidėmis į Lietuvos istoriją.

Taip buvo. Tai Lietuvos istorija.

Visur kartojame – nepažinęs savo tautos istorijos visada lieka vaikas.

Gedimino pilis - Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiandien turime (išsaugojome) Lietuvos Karaliaus Gedimino sukurtą Lietuvos valstybės sostinę Vilnių, Vilniuje – Gedimino pilį, Gedimino prospektą, Gedimino aikštę, Gedimino paminklą, Gedimino vardo universitetą … , svarbiausius Lietuvos valstybės apdovanojimus – Vytauto didžiojo ir Gedimino vardo ordinus, Gedimino stulpus, Gedimino ir jo dinastijos palikuonių miestų, gatvių, aikščių, mokymo įstaigų, karinių dalinių, įvairių organizacijų vardus ir pavadinimus…

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybai ir visiems Vilniaus ir Lietuvos žmonėms kyla klausimas – kodėl Gedimino valdymo pradžios 1316 m. – 700 metų jubiliejus valstybėje sutinkamas visiška tyla? Kalbose (ypač priešrinkiminėse) daug kalbama apie patriotiškumą, apie istorinės atminties puoselėjimą, o praktikoje … valstybė lyg ir atsiriboja nuo savo garbingos istorijos. Kur slypi priežastis?

Teisingumo vardan turime pasidžiaugti, kad 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje vyko „Vilniaus pagarsinimo šventė bei 700 m. karaliaus Gedimino (~1275  – 1341) atėjimo į valdžią jubiliejaus paminėjimas“. Tai labai įspūdingai paruoštas ir surengtas Vilniaus įgulos karininkų Ramovės (viršininkas Gaudentas Aukštikalnis) ir draugijos „Pilis“ (valdybos pirmininkas – Tomas Baranauskas) visuomeninis renginys. Reikšdami padėką už renginį rengėjams, Ramovės folkloro ansambliui „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė), XIV amžiaus apranga pasipuošusiems kariams, pranešėjams ir dalyviams pripažįstama, kad tai tik vienas perlas karališkoje renginių karūnoje. O kur pati renginių karūna? Kur valstybės institucijos?

Vilniaus pilių komplekso maketas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus pilių komplekso maketas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Renginio metu paminėti keletas jubiliejų – 1323-01-25 Gedimino laiške pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas – Vilniaus įkūrimo diena. Čia pagrindinis renginio akcentas. Dėl to ir renginys – sausio 25 d. Pranešėjas G. Aukštikalnis priminė, kad toks renginys rengiamas jau 7 kartą.

Priminta, kad 1923-01-25 d. Kaune buvo įsteigta Lietuvos karo mokykla.

Prof. dr. Valdo Rakučio pranešimas „Lietuvos karyba – Vytenio – Gedimino laikotarpis“, istoriko Tomo Baranausko pranešimas „Gedimino reikšmė Lietuvos istorijoje“, prof. habil. dr. Romualdo Grigo pranešimas „Gediminas ir lietuvių tapatybė“ galėjo papuošti ir valstybinio lygio renginį, deja … tokių renginių nebuvo nenumatyta.

Kodėl? Kodėl šiais Jubiliejiniais Gedimino metais šis įvykis ignoruotas aukščiausiu lygiu? Kas užblokavo šią neeilinę istorinę datą? Juk yra universitetai, institutai, katedros, patarėjai ir t. t., kuri grandis nesuveikė ar suveikė atvirkščiai – geriau neminėti?!

Senojoje graviūroje - Lietuvos Karalius Gediminas (dešinėje). Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Senojoje graviūroje – Lietuvos Karalius Gediminas (dešinėje). Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Istorikas T. Baranauskas savo pranešime akcentavo … „Nors Seimas ir nepaskelbė, bet šiuos metus mes galime vadinti Gedimino metais“. Susirinkusieji plojimais pritarė šiai minčiai. Manytume, kad šiai minčiai pritartų visa Lietuva.

Dabar tenka tik stebėtis, kad šie metai ne tik nepaskelbti Gedimino metais, bet neorganizuota jokia tarptautinė konferencija, joks iškilmingas viešas renginys dalyvaujant užsienio valstybių diplomatiniam korpusui, jokių valstybinių iškilmingų minėjimų, skirtų visuomenei, miestų ir savivaldybių aikštėse, jokių eitynių Gedimino vardo gatvėmis, jokio Seimo ar vyriausybės posėdžio, neišleistas joks jubiliejinis bukletas, net pašto ženklas šio jubiliejaus proga?

Kur slypi tikrosios priežastys?! 

Analogiška situacija buvo tuomet, kai Lietuva turėjo švęsti pirmojo istorinio Lietuvos Trispalvės pakėlimo Gedimino pilies bokšte 90 metų jubiliejų. Numatytas iškilmingas Seimo posėdis buvo paskutiniu momentu atšauktas, jokio valstybinio lygio šios datos paminėjimo neliko ir nebuvo.

Lietuvos karalių karūnos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos karalių karūnos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prisiminkime, kad rengiantis 2009 metais švęsti Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo datą nebuvo numatyta iškilmingų valstybinių – visuomeninių renginių; net nebuvo nutarta, kurią dieną – vasario 14, 22, 23 arba kovo 9 d. reikėtų švęsti Tūkstantmečio jubiliejų.

Ypatingu lėšų švaistymu pasižymėjo Lietuvos 1000 – mečio ir Lietuvos valstybės atkūrimo 90 – mečio renginiai. Renginiai buvo išbarstyti tiek laiko, tiek vietos požiūriu. Ministerijų lygmenyje rengti pompastiški pobūviai, jų poreikiams buvo užsakyti visi geriausi teatrai, koncertų salės ir restoranai. Lietuvos biudžetas buvo tiesiog nusiaubtas.“

Atrodytų, kad Lietuvos valstybė nesugeba arba nenori minėti iškilių istorinių datų. Tačiau …

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 120 gimimo metines 1995 metai buvo paskelbti Čiurlionio metais.

Ta proga Operos ir baleto teatre Vilniuje vyko iškilmingas minėjimas, buvo atliekama M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“ (Gedimino sūnaus Kęstučio garbei), iškilmėse dalyvavo LR Prezidentas, LR Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, organizuoti renginiai kituose Lietuvos miestuose.

2015 m. rugsėjo 29 d. LR Seimas priėmė Nutarimą „Paskelbti 2016 metus Juliaus Juzeliūno metais“.

Apgailestaujame, kad iki šiol atsakingiausios valstybės institucijos ir valstybės švenčių dienų organizavimo komisija bei politikai nesprendė  1941 m. Birželio 22–28 d. SUKILIMO 75 metų Jubiliejaus minėjimo klausimų.

Gerbiami Lietuvos žmonės, 2016 metus iki 2017 m. kovo 10 dienos vadinkime GEDIMINO METAIS. Prašome Seime tai skubos tvarka įteisinti.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.04; 09:17