Žurnalisto užrašai
Reportažai, apybraižos, dienoraštis, blogas
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (X)
Susiginčijo Vova Nuodytojas ir Saša Baudėjas – kuris iš jų yra didesnis galvažudis? Tačiau niekas nepriėjo, niekas nepasakė (senasis lietuvis Kindziulis jau buvo išėjęs į pensiją, o naujasis – Didžiulis dar neparvykęs iš Briuselio), kad svarbiausias dalykas čia yra ne suvestinės statistikos duomenys, o būtent tai, kad tiek vienas, tiek […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (IX)
Nėra negražių moterų, su kaukėmis visos moterys – vienodai gražios! Tai dabar žino kiekvienas, net ant kamščio dorai dar neužmynęs vyras. Anksčiau apie visuotinį moterų grožį žinodavo tik tie nušvitimo ribą priėję vizionieriai, kuriems jau vaidendavosi balti arkliai, dabar – kiekvienas išsipagiriojęs nupiepėlis. Tai teikia pagrindą logine seka forsuoti fundamentinę […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (VIII)
Prasidėjus visuotiniam atšilimui, Lietuvoje pakilo jūros lygis ir suskystėjo populiacijos, su įkarščiu besivaikančios vartotojiškų malonumų, protas. Ne veltui sakoma, kad protas turi būti užlaikomas šaltai, kokybiškas protas esą visų pirma yra „šaltas protas“. Iš kitos pusės žiūrint, nesakykite, pasimato ir tai, kad visiškai užšalęs protas taip pat yra neveiksnus, o […]
Gintaras Visockas. Kodėl Katedros aikštėje žaidžiame krepšinį?
Nesu nusiteikęs nei prieš jaunatviškus šėliojimus, nei prieš sportą, nei prieš krepšinį. Tačiau tai, ką rugpjūčio 14-osios vakarą išvydau Katedros aikštėje Vilniuje, – glumina. Apėmė labai panašus jausmas kaip ir tuomet, kai Lukiškių aikštėje kadaise pamačiau čiuožyklą, paskui – pliažą su smėliuku, gultais ir persirengimo kabina. Neguldyčiau galvos ant ešafoto, […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (VII)
– Kam tu man išvis toks esi reikalingas, – sako savo vyrui žmona, gaunanti trigubai didesnį atlyginimą nei sutuoktinis. – O kas nupjaus žolę aplink tavo darželį, a? Žiūrėk, kaip visame pasaulyje suvešėjo piktžolės, – gailiai atšauna anas. Nepasiginčysi, argumentas iš pasalų! X Savo ruožtu žmona patyliukais galvoja, kad […]
Petras Dirgėla. Apie istoriją, politiką ir šakališką pasalūniją
Šis interviu buvo paskelbtas beveik prieš 30 metų – 1991 metų birželio 28 dieną tuometiniame „Lietuvos aide“ Su rašytoju Petru DIRGĖLA kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas Pirmą kartą Jūsų esė – alegoriją „Tranų pasaulyje“ perskaičiau 1990 metais, vos tik pasirodė knygynuose. Man regis, ši esė „apie vaikišką meilę namams ir kapams“ […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (VI)
Laisvės karys, išjojęs į trasą, priešpriešais sutiko tarakoną, kuris piktai judino ūsus. Tai buvo tas atvejis, kai joks dialogas negalėjo užsimegzti nė iš tolo, taigi kiekvienas nujudėjo savo keliais net nepasilabinę. Nuožmūs diktatoriai (Stalinas, Hitleris, Lukošenka) ėmė pavyzdį iš gyvosios gamtos vabzdžių sektoriaus, užsiaugindami ir piktai krutindami ūsus ant sienų […]
Karo korespondento išpažintis. „Verhnij Lars“ perėjoje
Gintaras Visockas Karo korespondento išpažintis. „Verhnij Lars“ perėjoje Jaučiausi pakiliai. Maniau esąs nusipelnęs, kad mane visi vadintų kietu, į pavojingas keliones leistis nebijančiu, sudėtingų temų nevengiančiu žurnalistu. Nenoriu skaitytojui atrodyti pagyrūnas, bet juk tai tiesa. Kas iš mano kolegų Vilniuje matė, pavyzdžiui, garsujį Gruzinų karo kelią? O aš jau keletą […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (V)
Nieko nereiškiantis Lietuvos Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas po Arvydo Šliogerio mirties, praleidęs progą reikšmingai patylėti, parašė išplėstinį nekrologą, įvardydamas svarbiausius garbiojo filosofo nuopelnus. Arvydui Šliogeriui norėjosi prisikelti iš mirties patalo ir išmalti snukį tokiam kultūros ministrui, nes garbusis filosofas visą savo gyvenimą praleido triūsdamas dėl to, kad kultūra ką nors […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (IV)
Kaip skelbia viena garsi ponia Lietuvoje, kompromisas yra pasiekiamas tada, kai visi vienodai laimi ir pralaimi, yra tarsi laimingi ir drauge nelaimingi. O dabar, nieko nelaukę, pabandykime įsivaizduoti – kaip pagal pateiktą formulę galėtų būti rastas kompromisas tarp Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje statybos šalininkų ir griežčiausios atmainos jų antagonistų, kuriems […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (III)
Laisvės partijos steigėja ir vadovė Aušrinė Armonaitė tokį E. Č. pavadino gašliu kaimiečiu. „Armonaitė nepasakė apie mane nieko tokio, ko aš pats nebūčiau žinojęs apie save metų metais“, – pagalvojo E. Č., nusižiovaudamas iš nuobodulio taip, kad pasimatė visas jo vidinio pasaulio perimetras ir žarnyno labirintas. E. Č. buvo permatomas […]
Atstatykime Šnipiškių koplyčią! Interviu su Kęstučiu Girdzijausku
Slaptai.lt skelbia interviu su knygos „Koplyčios paslaptis“ autoriumi Kęstučiu Girdzijausku Kęstuti, į šių metų Vilniaus knygų mugę atėjote ne tuščiomis – atsinešėte leidinį apie pokariu nugriautą Šnipiškių Jėzaus koplyčią. Kas paskatino Jus parašyti apie šią seną istoriją? Gyvenimas – tarsi srauni upė. Jo tėkmėje dingsta įvykiai, palikdami apie save vieną […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje (II)
Visus Lietuvos gyventojus Ivaškevičius skirstydavo į slaptus ir neslaptus antisemitus. „Vyčio žirgas, – galvojo sau Ivaškevičius, – yra neslaptas antisemitas Nr.1, nes stojasi piestu žvengdamas vos tik pamatęs Kukliansky šešėlį su styrančiu šluotražio kotu iš užpakalio“. Remiantis tokia logika, prie neslaptų įtartinos pakraipos objektų čia taip pat prašėsi priskiriami […]
Alfredas Guščius. Kritiko prisiminimai
1990 metais rugsėjo mėnesį žurnalas „Politika“ (vyr. redaktorius A. Semaška) išspausdino mano apybraižą, kurią nunešiau paskaityti į Vyriausybę Romualdui Ozolui, dirbusiam premjero pavaduotoju (o premjere dirbo Kazimiera Prunskienė). Paskaitė ir pasakė: „Neblogai, yra kai kas ironiškai pastebėta…“ Sąjūdininkai jūroje ir krante Visas tuntas sąjūdininkų… ant vandens ir svetimoje žemėje! Ar […]
Edvardas Čiuldė. Postlietuvos vaizdeliai su Ivaškevičiumi priešakyje
Kartą Ivaškevičius pristojo prie Vyčio, verkšlendamas: Dėde dėde, leisk man pajodinėti ant savo arklio… Pasižiūrėjo Vytis nustebęs į įkyrų prašalaitį ir paprašė atvesti Ivaškevičiui žviegiantį paršą. Štai, – sako Vytis, – tai bus tavo, vyruti, Pegasas, užnešiantis į literatūrinės šlovės muziejų. X Lapsi Ivaškevičius ant žviegiančio paršo per Vilniaus […]
Gintaras Visockas. Remigijus Šimašius įrengė patį keisčiausią paplūdimį visame pasaulyje
Vilnius turi rimtą galvos skausmą. Tai – jo meras Remigijus Šimašius. O kadangi Vilnius yra Lietuvos sostinė, kenčia visa Lietuva. Dėl liguistų mero fantazijų pažeminta visa Lietuva. Sostinės meras nesuvokia arba apsimeta nesuvokiantis, kad Lukiškių aikštė – tai ne ta vieta, kur derėtų žiemomis čiuožinėti ant dirbtinai įrengto ledo, o […]
Alfredas Guščius. Tautos gyvybė pagal Petrą DIRGĖLĄ
(Etiudas apie rašytoją Petrą Dirgėlą) Opių klausimų ir dėl Lietuvos praeities, ir dėl jos ateities nestokojama. 2016 metais pasirodė knyga „Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“. („Naujasis Židinys-Aidai“). Joje aplankytas jau sergantis Petras Dirgėla atsakė į lakoniškai pateiktus antikinę filosofiją studijuojančiojo V. Bartninko klausimus. Klausimai siauri, bet […]
Tikroji Šakiro gyvenimo istorija
Peržiūrėdamas asmeninį archyvą aptikau savo pirmąją publikaciją azerbaidžanietiška tema. Tai – 1999-aisiais metais rugpjūčio mėnesį tuometiniame „Valstiečių laikraštyje“ paskelbtas straipsnis apie Lietuvos partizanu tapusį azerbaidžanietį. Už šį rašinį esu dėkingas istorikui Gintarui Vaičiūnui. Būtent jis man pasiūlė 1999-ųjų vasarą imtis pasakojimo apie Lietuvos miško broliu tapusį azerbaidžanietį Šakirą Sadykovą. Slaptai.lt […]
Karo korespondento išpažintis. Pirmasis mūšis
Gintaras Visockas Karo korespondento išpažintis. Pirmasis mūšis Štai kaip susiklostė: rytoj tikrai bus puolamas Groznas. Greičiausiai auštant… Kad karas neišvengiamas – senokai supratau. Gyvendamas Čečėnijos sostinėje nuolat jaučiau, kaip virš Šiaurės Kaukazo tvenkiasi kraujo praliejimą pranašaujanti įtampa. Nereikėjo būti labai pastabiam, kad susigaudyčiau, jog ruošiamasi blogiausiam. Tereikėjo žvilgtelėti į gyvenamuosius […]
Alfredas Guščius. Kas tai nomenklatūrai nepatiko?
Šiandien daug kalbama apie „testamentinę“ knygą, pasirodžiusią po dvidešimt penkių metų nuo rašytojo Juozo Baltušio mirties, pavadintą „Vietoje dienoraščio“ (1970- 1975). Ją išleido 2019 metais Lietuvių rašytojų leidykla; knygos tiražas pakankamai didelis, prie jos bibliotekose, kaip girdėti, kaupiasi skaitytojų eilės. Atsiminimai dar nebaigti leisti, knygą papildys kitos dalys. Tą dienoraštį […]
