Žurnalisto užrašai
Reportažai, apybraižos, dienoraštis, blogas
Česlovas Iškauskas. Vergo sindromas: patys save okupuojame
Artėdami prie rugpjūčio 23 – osios, kaip prieš 80 metų Lietuva tapo didžiųjų valstybių dalybų auka, o jau rugsėjo 28 d. atsidūrė SSRS nasruose, verta prisiminti, kad Lietuva buvo daugelio grobuonių okupantų laimikiu. O kažkada, dar LDK laikais, ir patys lietuviai gviešdavosi svetimų teritorijų. Bet šiandien, naujaisiais laikais, apie […]
Gintaras Visockas. Apie prof. Vytauto Landsbergio pranašystes, kurios neišsipildė
Kol Lietuvoje nerimsta dirbtinai primestos diskusijos, kokių atminimo ženklų nusipelnė Kazys Škirpa ir Jonas Noreika, noriu prisiminti vieną 2000-aisiais nutikusį incidentą. Pasakojimas apie tą barnį svarbus dėl to, kad šiandien kai kurie Lietuvos politikai bei istorikai vis dar bailiai dairosi į visas puses, kas ką pasakys iš svetur, užuot pasielgę […]
Gintaras Visockas. Lietuvą gins ne Armėnijos, o Turkijos kariai
Lietuvos visuomenė įskaudinta. Po įžūlių Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimų naikinti Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo ženklus kitokios reakcijos buvo kvaila tikėtis. Kaip lietuviai pavirsta nusižeminusiais atsiprašinėtojais Visi puikiai matome, kaip Lietuva ir po 1990-ųjų Kovo 11-osios, panašiai, kaip ir gūdžiu sovietmečiu, tik subtiliau, verčiama į savo istoriją žiūrėti […]
Gintaras Visockas. Kada statysime paminklus rašytojams, kurie neišdavė Lietuvos?
Oficialiame Lietuvos rašytojų sąjungos puslapyje buvo paskelbta, jog šaukiama diskusija skambiu, intriguojančiu pavadinimu – „Nuo medžių kirtimo iki Petro Cvirkos: kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis“. Perskaitęs šią informaciją svarsčiau, kaip pasielgti – ignoruoti ar nueiti? Jei sėdėsiu salėje – ar nebus per daug garbės P.Cvirkos simpatikams? Iš kai kurių […]
Gintaras Visockas. Kelionė į Varšuvą – kokie pavojai tyko Prezidento Gitano Nausėdos?
Atidžiai perskaičiau 15min.lt portale pasirodžiusią Gintaro Radausko publikaciją „Apžvalgininkai: Varšuvoje G.Nausėda neišvengs klausimų apie Lietuvos lenkų padėtį“ (15min.lt). Skaitydamas šį tekstą stebėjausi mūsų žurnalisto laikysena. Kartais atrodė, jog būsiu pražiopsojęs dieną, kai Lietuva prisijungė prie Lenkijos. Arba net atrodydavo, kad būsiu nepastebėjęs, kaip Varšuva mus vėl okupavo – pavertė jokių […]
Gintaras Visockas. Amerikietiški neaiškumai, rusiški keiksmažodžiai ir lenkiškas spaudimas
Birželio pradžioje perskaičiau Daivos Ulbinaitės veikalą apie Dalios Grybauskaitės prezidentavimo ypatumus. Nesigailiu sugaišęs kelių vakarų. Apie minėtą biografinę knygą net keletą žodžių brūkštelėjau straipsnyje „Prasmingas Prezidentės linkėjimas – nustokim krūpčioti“ (slaptai.lt). Birželio pabaigoje išvydau Donato Ulvydo filmą „Valstybės paslaptis“ (parodė LRT). Ir vėl – nesigailiu sugaišęs kelių valandų. Verta buvo […]
Juozas Strėva. Išgelbėti eilinį Petrą
Vakar Lietuvos Respublikos Seimas padovanojo Petrui nekaltybę. Gražus gestas Gražuliui, o ypač – artėjančių Petrinių proga. Tokia, matyt, valstiečių ir jiems prijaučiančių socialdarbiečių bei lenkų (krikščioniškos šeimų sąjungos) misija: išgelbėti eilinį Petrą. Už Lietuvą, vyrai, ataidi Petro balsas iš praeities ir jautriai suvirpina daugelio surandėjusias širdis. O kas daugiau gali […]
Gintaras Visockas. Ko verti Kremliaus propagandistės Margaritos Simonian grasinimai
Kas pastarosiomis dienomis nutiko Sakartvele (Gruzija), – daugmaž akivaizdu. Užtektinai gausiai gruzinų bendruomenei nusibodo oficialiojo Tbilisio koketavimas su Kremliumi. Gruzinai nėra akli. Jie mato, kaip per pastarąjį dešimtmetį Rusijos slaptosios tarnybos atkakliai skverbėsi į jų šalį, infiltravo savo įtakos agentus į aukščiausias valdžios struktūras, kišosi į visus rinkimus, pasinaudojo neva […]
Irma Ąžuolė. Daugpilio kryptimi traukia vis daugiau lietuvių: kraštas turi kuo nustebinti
Lietuviai jau seniai turi verslo interesų Latvijoje, taip pat ir Daugpilyje, kuris yra antrasis didžiausias kaimyninės šalies miestas. Geografinė padėtis (vos 25 km nuo Lietuvos sienos bei Zarasų rajono savivaldybės ribos; iš Vilniaus netgi patogiau ir paprasčiau vykti traukiniu), gamtos ir vandens turizmas, kitos laisvalaikio pramogos į šį kraštą traukia […]
Jurgis Pekarskis. Cukriniai avinėliai Judo užantėlyje
Pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniaus centre. Pradėsiu kiek iš tolėliau. 2016-aisiais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Kanados lietuvės Julijos Šukys knygą „Epistolofilija: užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ (iš anglų kalbos išvertė šiųmetinis Poezijos pavasario laureatas Marius Burokas). Tai pasakojimas apie Pasaulio Tautų Teisuolės, Antrojo pasaulinio karo metais […]
Juozas Strėva. Gerai, kada plačiau atmerkiame akis
Man visada imponavo žmonės, kurie laiku suvokia, kad pasuko ne tuo keliu. Taip šiandien pasielgė Šarūnas Marčiulionis, vos prieš kelias dienas valstiečių sąraše antruoju numeriu išrinktas į Europos Parlamentą (EP). Jis pareiškė atsisakąs šio mandato, nes mano, kad naudingesnis bus čia, Lietuvoje. Pagarbos vertas žingsnis. Tam įtakos galbūt turėjo ir […]
Aleksandras Valentas. Taip praeina pasaulio garbė
Labai įdomios reakcijos po prezidentinių rinkimų šurmulio: konservatoriai švenčia ir mano, kad abu kandidatai buvo jų, liberalai irgi patenkinti dėl to paties – mano, kad abu kandidatai buvo jų… Panašiai savivaldybių rinkimuose buvo – valstiečiai, konservatoriai ir socdemai – visi trys šventė ir skelbė, kad laimėjo. Liberalai tąsyk laikėsi nuosaikiau […]
Česlovas Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą
Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., […]
Juozas Strėva. Prasidedančios vasaros sausra
Pavasaris, kuris baigsis po kelių dienų, buvo labai sausas. Regis, nieko gero nežada ir ateinanti vasara. Klimatologai vis dažniau „guodžia“, kad su tuo reikia susitaikyti – netolimo laiko perspektyvoje bus tik dar blogiau. Nes žmonija be atvangos siurbia iš žemės gelmių jos syvus – dujas ir naftą, geležies rūdą ir […]
Juozas Strėva. Nušalę sodų žiedai
Praėjusią savaitę praleidau vienkiemyje. Liūdnos tai buvo dienos, ypač rytai. Nubusdavau anksti, vos saulei patekėjus. Įsijungdavau LRT „Gimtąją Žemę“. Graži, prasminga laida. Ir balsas – į dangaus tyrus. Ūkininkai užperka ŠV. Mišias. Bet Dievas kurčias. Ne, ne Dievas, žmogus, gremžiantis visus įmanomus žemės syvus, kaltas. Sausra. Ėskite ir dauginkitės. Su […]
Juozas Strėva. Partizanų motinos
Motinos meilės kelias labai ilgas ir erškėčiuotas. Nuo vaiko lopšio iki paskutinio jos atodūsio, arba iki atodūsio paskutinio – jos sūnaus, jos dukros – kritusių nuo niekšiškos okupanto rankos. Kiek tokių motinų iš nevilties grąžė rankas pokaryje, regėdamos savo sūnų, dukterų kūnus, numestus bažnyčių šventoriuose, turgaus aikštėse? Išniekintus, apspjaudytus, apspardytus […]
Juozas Strėva. Neperšokęs griovio – nesakyk op
Tokia ta liaudies patarlė – gili savo turiniu ir paprasta išmintimi. Tačiau Lietuvos premjeras jau manosi tą griovį peršokęs, antraip ar būtų vakar paskelbęs, ką po savęs paliksiąs, kai tapsiąs Prezidentu. Dingojas, kad jis tuo tvirtai įsitikinęs – kad jau Prezidentas. O drąsa – visuomet pagirtina. O kad drąsos S. […]
Gintaras Visockas. Kodėl Vilniui derėtų turėti Hankendžio gatvę
Gyvenu unikaliame Vilniaus rajone – Pilaitėje. Pilaitės rajonas šių eilučių autoriui brangus ne dėl to, kad nūnai sparčiai plečiasi ar vadinamas miegamuoju sostinės kampeliu. Pilaitė man įsimintina pirmiausia prasmingais savo gatvių ir stotelių pavadinimais. Kas bent sykį užsuko į Pilaitę, puikiai žino, kad gatvės čia pakrikštytos jau neegzistuojančio, bet Lietuvai […]
Saulius Kizelavičius. Kuo įdomi austrų istoriko Ericho Faiglo versija
Šiemet Armėnija ir vėl minėjo 1915-ųjų tragiškus įvykius, siekdama sukelti kuo daugiau triukšmo ir pritraukti kuo didesnio dėmesio tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Šia proga norėčiau prisiminti prieš keletą metų skelbtą žurnalisto Gintaro Visocko publikaciją, kurioje buvo rašoma apie austrų istoriką Erichą Faiglą. Minėtame rašinyje „Europa nemoka bendrauti su taikiais […]
Jurgis Pekarskis. O pasaulis vis dėlto liko neišgelbėtas…
Metų pradžioje dienos šviesą lietuvių kalba išvydo iškilaus estų klasiko Antono Hanseno Tammsaare‘s (1878 – 1940) penkiatomio epinio romano „Tiesa ir teisingumas“ (1926 -1933) ketvirtoji knyga. (Rėmėjai – Estijos fondo „Kultuurkapital“ stipendija „Traducta“ bei Lietuvos kultūros taryba). Niekas šiame pasaulyje nesikeičia amžių amžiais: tos pačios aistros verda dėl žmonijos išganymo […]
