Žurnalisto užrašai
Reportažai, apybraižos, dienoraštis, blogas
Irma Ąžuolė. Daugpilio kryptimi traukia vis daugiau lietuvių: kraštas turi kuo nustebinti
Lietuviai jau seniai turi verslo interesų Latvijoje, taip pat ir Daugpilyje, kuris yra antrasis didžiausias kaimyninės šalies miestas. Geografinė padėtis (vos 25 km nuo Lietuvos sienos bei Zarasų rajono savivaldybės ribos; iš Vilniaus netgi patogiau ir paprasčiau vykti traukiniu), gamtos ir vandens turizmas, kitos laisvalaikio pramogos į šį kraštą traukia […]
Jurgis Pekarskis. Cukriniai avinėliai Judo užantėlyje
Pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniaus centre. Pradėsiu kiek iš tolėliau. 2016-aisiais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Kanados lietuvės Julijos Šukys knygą „Epistolofilija: užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ (iš anglų kalbos išvertė šiųmetinis Poezijos pavasario laureatas Marius Burokas). Tai pasakojimas apie Pasaulio Tautų Teisuolės, Antrojo pasaulinio karo metais […]
Juozas Strėva. Gerai, kada plačiau atmerkiame akis
Man visada imponavo žmonės, kurie laiku suvokia, kad pasuko ne tuo keliu. Taip šiandien pasielgė Šarūnas Marčiulionis, vos prieš kelias dienas valstiečių sąraše antruoju numeriu išrinktas į Europos Parlamentą (EP). Jis pareiškė atsisakąs šio mandato, nes mano, kad naudingesnis bus čia, Lietuvoje. Pagarbos vertas žingsnis. Tam įtakos galbūt turėjo ir […]
Aleksandras Valentas. Taip praeina pasaulio garbė
Labai įdomios reakcijos po prezidentinių rinkimų šurmulio: konservatoriai švenčia ir mano, kad abu kandidatai buvo jų, liberalai irgi patenkinti dėl to paties – mano, kad abu kandidatai buvo jų… Panašiai savivaldybių rinkimuose buvo – valstiečiai, konservatoriai ir socdemai – visi trys šventė ir skelbė, kad laimėjo. Liberalai tąsyk laikėsi nuosaikiau […]
Česlovas Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą
Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., […]
Juozas Strėva. Prasidedančios vasaros sausra
Pavasaris, kuris baigsis po kelių dienų, buvo labai sausas. Regis, nieko gero nežada ir ateinanti vasara. Klimatologai vis dažniau „guodžia“, kad su tuo reikia susitaikyti – netolimo laiko perspektyvoje bus tik dar blogiau. Nes žmonija be atvangos siurbia iš žemės gelmių jos syvus – dujas ir naftą, geležies rūdą ir […]
Juozas Strėva. Nušalę sodų žiedai
Praėjusią savaitę praleidau vienkiemyje. Liūdnos tai buvo dienos, ypač rytai. Nubusdavau anksti, vos saulei patekėjus. Įsijungdavau LRT „Gimtąją Žemę“. Graži, prasminga laida. Ir balsas – į dangaus tyrus. Ūkininkai užperka ŠV. Mišias. Bet Dievas kurčias. Ne, ne Dievas, žmogus, gremžiantis visus įmanomus žemės syvus, kaltas. Sausra. Ėskite ir dauginkitės. Su […]
Juozas Strėva. Partizanų motinos
Motinos meilės kelias labai ilgas ir erškėčiuotas. Nuo vaiko lopšio iki paskutinio jos atodūsio, arba iki atodūsio paskutinio – jos sūnaus, jos dukros – kritusių nuo niekšiškos okupanto rankos. Kiek tokių motinų iš nevilties grąžė rankas pokaryje, regėdamos savo sūnų, dukterų kūnus, numestus bažnyčių šventoriuose, turgaus aikštėse? Išniekintus, apspjaudytus, apspardytus […]
Juozas Strėva. Neperšokęs griovio – nesakyk op
Tokia ta liaudies patarlė – gili savo turiniu ir paprasta išmintimi. Tačiau Lietuvos premjeras jau manosi tą griovį peršokęs, antraip ar būtų vakar paskelbęs, ką po savęs paliksiąs, kai tapsiąs Prezidentu. Dingojas, kad jis tuo tvirtai įsitikinęs – kad jau Prezidentas. O drąsa – visuomet pagirtina. O kad drąsos S. […]
Gintaras Visockas. Kodėl Vilniui derėtų turėti Hankendžio gatvę
Gyvenu unikaliame Vilniaus rajone – Pilaitėje. Pilaitės rajonas šių eilučių autoriui brangus ne dėl to, kad nūnai sparčiai plečiasi ar vadinamas miegamuoju sostinės kampeliu. Pilaitė man įsimintina pirmiausia prasmingais savo gatvių ir stotelių pavadinimais. Kas bent sykį užsuko į Pilaitę, puikiai žino, kad gatvės čia pakrikštytos jau neegzistuojančio, bet Lietuvai […]
Saulius Kizelavičius. Kuo įdomi austrų istoriko Ericho Faiglo versija
Šiemet Armėnija ir vėl minėjo 1915-ųjų tragiškus įvykius, siekdama sukelti kuo daugiau triukšmo ir pritraukti kuo didesnio dėmesio tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Šia proga norėčiau prisiminti prieš keletą metų skelbtą žurnalisto Gintaro Visocko publikaciją, kurioje buvo rašoma apie austrų istoriką Erichą Faiglą. Minėtame rašinyje „Europa nemoka bendrauti su taikiais […]
Jurgis Pekarskis. O pasaulis vis dėlto liko neišgelbėtas…
Metų pradžioje dienos šviesą lietuvių kalba išvydo iškilaus estų klasiko Antono Hanseno Tammsaare‘s (1878 – 1940) penkiatomio epinio romano „Tiesa ir teisingumas“ (1926 -1933) ketvirtoji knyga. (Rėmėjai – Estijos fondo „Kultuurkapital“ stipendija „Traducta“ bei Lietuvos kultūros taryba). Niekas šiame pasaulyje nesikeičia amžių amžiais: tos pačios aistros verda dėl žmonijos išganymo […]
Česlovas Iškauskas. Rusijos piliečio pasai Donbaso separatistams primena Lenko kortą Lietuvoje
Ketvirtadienį vakare Jungtinių Tautų Saugumo Taryba svarstys naują V. Putino įsaką suteikti Rusijos pilietybę Donbaso separatistams. Nors V. Putinas ir pasveikino V. Zelenskį su išrinkimu Ukrainos prezidentu, bet savo bendravardžiui pasiuntė pirmą išmėginimą: Rusijos prezidentas pasirašė įsaką, kuriuo asmenys, gyvenantys separatinėse Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, turi teisę supaprastinta tvarka […]
Saulius Kizelavičius. Estiška kiaulystė ir dviem partijom priklausantis lietuvis
Kodėl nuolat įsiveliame į nereikalingas, beprasmiškas diskusijas? Ir kodėl, ginčydamiesi dėl akivaizdžių tiesų, dar mirtinai ir susipykstame? Gal, sakau, mus tyčia kiršina? Kad kiršina – nė neabejokime. Bet kodėl mes leidžiame, kad mus kiršintų? Estiški pliurpalai Naujausias nesusipratimas dėl užsienio politikos – Estijos prezidentės kelionė į Maskvą. Taip, būtent taip […]
Gintaras Visockas. Kuo daugiau pilietybių – tuo daugiau pavojų
Balandžio 13-osios vakarą per LRT parodyta Ritos Miliūtės laida „Teisė žinoti“ priminė: referendumas dėl dvigubos pilietybės – čia pat. Netrukus teks balsuoti. Kaip balsuosime, kad vėliau nebūtų nei gėda dėl padarytų kvailysčių, nei skaudu dėl patiriamų bėdų? „Teisėje žinoti“ išguldyta politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos pozicija dar labiau sutvirtino įsitikinimą, jog […]
Juozas Strėva. Apie istorinių atminčių slinktis
Nežinau, kaip atsirado paradoksali mintis viename tekste paminėti du jubiliejus, kurių niekas nesieja; tarp jų nėra jokių paralelių. Dar daugiau – juos skiria keturiasdešimties metų laiko skirtumas; ir – palikti pėdsakai lietuvių tautos atmintyje. Ką Lietuvai paliko kompozitorius Juozas Naujalis, kurio 150-ąias gimimo metines šiemet švenčiame? J. Naujalis (1869–1934) yra […]
Juozas Strėva. Iš bestuburių gyvenimo
Pavasarėjant nusilpsta ne tik fizinis būvis, bet ir protinė Homo sapiens veikla. Pavasarėjant iš visokių pakampių išlenda ne tik zombiai, bet ir kitokie, žiemos įšale ilgai tūnoję gyviai. Premjeras S. Skvernelis, dusyk „reikšmingai“ pravėręs burną, puikiai įrodė, kaip išsitrina riba tarp esamo ir galimo, tarp tiesos ir melo, taro suvokimo […]
Gintaras Visockas. Kai išties sunku suprasti…
Nesiruošiau diskutuoti su Algiu Kasperavičiumi, portale bernardinai.lt parašiusiu straipsnį „Sunku suprasti, kodėl genocido ieškoma ten, kur jo nebuvo“. Bet kadangi autorius, atsiliepdamas į Irmos Ąžuolės publikaciją „Sunku patikėti: genocidas moderniame pasaulyje“ keletą kartų paminėjo mano pavardę, juolab maniškę knygą „Juodojo Sodo tragedija“, – parašiau savąją nuomonę, tikėdamasis, kad bernardinai.lt leis […]
Česlovas Iškauskas. Kokios kirvarpos graužia valstybės pamatus?
Keisti (o gal pavojingi?) dalykai dedasi Lietuvoje. Atsiranda vis daugiau tokių, kurie, dangstydamiesi „kita nuomone“ ir mūsų valstybės tolerancija demokratijos iškovojimams, buriasi į susivienijimus, marginalines grupeles, griaunančias susiformavusias tautines vertybes ir graužiančias valstybingumo pamatus. Prie jų jungiasi net tie, kuriems, atrodytų, Lietuvoje tik gulbės pieno tetrūksta… Iš kokių ėdžių maitinasi […]
Arvydas Valionis. Lietuviškosios pirstelėjimų perkūnijos
Pavasarį gamta praneša apie prasidedantį perkūnijų sezoną. Politinio gyvenimo kasdienybėje perkūnijos trankosi visais metų laikais. Įprastai jų pagausėja rinkiminių kampanijų metu. Tuomet žiniasklaida į pirmą planą dažnai iškelia trivialiąją politiką, keliančią pagiežos taurę į konkurento sveikatą. Įstrigo atminty kaimyno užsieniečio Gūtenmorgeno pasiūlytas pasižvalgymo po valstybę eksperimentas – kaip pirstelėjus institucijai, […]
