Žurnalisto užrašai
Reportažai, apybraižos, dienoraštis, blogas
Tiems, kurie domisi ne vien karo istorija
Vilniečio autoriaus Vitalijaus Michalovskio knygoje „Pirmasis pasaulinis. Istorijos įdomybės“ 1914–1918 m. Europą ir pasaulį drebinęs karas aprašomas šiek tiek kitaip, nei įprasta rašyti apie karus. Kiekvienas skyrelis – tai pasakojimas apie vieną ar kitą įvykį, vienokį ar kitokį Didžiojo karo, kaip anuomet vadintas Pirmasis pasaulinis, aspektą. Faktai ir įvykiai, kurių […]
Edvardas Čiuldė. Taubučių rapsodija
Faktiškai centrinės šalies magistralės pašonėje, t. y. tik 4 km. į pietvakarius nuo visiems šalies gyventojams žinomos Viduklės, dešiniajame Šešuvies krante yra įsikūręs toks Taubučių kaimelis. Tačiau iš karto privalau perspėti, kad jeigu vedami smalsumo išsuksite iš autostrados ir pabandysite čia atvykti, dažniausiai bus taip, kad užstrigsite kažkur pakeliui, sugedus […]
Leidykla „Briedis“ pristato knygą „Operacija „Šedevras“
Garsiausio pasaulyje meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano karjera, švelniai tariant, labai neįprasta. R. Wittmanas su bendraautoriumi Johnu Shiffmanu kaip įmanydami stengėsi kuo tiksliau rekonstruoti visus įvykius. Peržvelgė oficialias ataskaitas, meno nusikaltimų knygas, meno istorijos veikalus, asmeninius užrašus, vaizdo įrašus, nuotraukas ir kvitus, taip pat įvairius oficialius ir neoficialius dokumentus bei […]
Edvardas Čiuldė. Amžinosios jaunystės receptas
Aš nežinojau, kaip vadinasi šis sutrikimas lotyniškai, neatmetu galimybės, kad ta manoji negalia nėra įtraukta į negalavimų ir ligų registrą, taigi oficialiuoju požiūriu nėra negalia pagal apibrėžimą. Ar vien dėl to tai jau yra visai ne negalia, o greičiau likimo dovana? Kažin kažin… Darau dar ir tokią prielaidą, kad man […]
Apie „Antrojo pasaulinio karo mitus ir tiesą“
Boriso Sokolovo knyga „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas. Mito, tapusio valstybinės ideologijos ir nacionalinės idėjos dalimi, vidinės ir išorinės propagandos ginklu. Pergalė vadinamajame „Didžiajame Tėvynės kare“ – bene vienintelis praėjusio amžiaus istorinis įvykis, kuriuo […]
Karo korespondento išpažintis. Didysis netikėtumas
Gintaras Visockas Karo korespondento išpažintis. Didysis netikėtumas Elgiausi taip, kaip buvau pamokytas. Telefono numerį surinkau iš gatvėje įrengto taksofono. Jei saugumas domėsis, kas skambina, pajėgs nustatyti tik vietą, kur įbestas aparatas. O kad pulkininkas jaustųsi dar saugiau, ieškojau taksofono net ne ten, kur gyvenau. Iš Pilaitės beldžiausi geležinkelio stoties link, […]
Edvardas Čiuldė. Platono rožynas
Šiandien, jau prabėgus keletą metų, tarsi ir būtų galimą per saugų atstumą pabandyti įvertinti tuos nuostolius, kuriuos andai atnešė visą šalį išjudinusi kampanija „Padovanok idėją Lietuvai“. Kita vertus, strimgalviais, praradus atsargumo jausmą, to daryti nereikėtų, nes populiacija po tų liūdnų įvykių dar nesugebėjo iki galo atsigauti, užslinkęs ant žmogaus sielos […]
Odė samurajams
Samurajai, ginkluoti mirtį nešančiomis lenktomis katanomis ir masyviais lankais, kūną dengiantys spalvingais lakuotais šarvais, buvo patys tikriausi kariai. Jie, vadovaudamiesi žymiuoju bušido, arba „kario kelio“, kodeksu, garsėjo meistriška kova ir savižudiška narsa. Naujoje patraukliai išleistoje knygoje „Samurajai“, praturtintoje stulbinamomis meno kūrinių ir fotografijų reprodukcijomis, Stephenas Turnbullas nagrinėja samurajų istoriją, atveria […]
Karo korespondento išpažintis. Kauno tardymo izoliatoriaus paslaptis
Gintaras Visockas Karo korespondento išpažintis. Kauno tardymo izoliatoriaus paslaptis Vilniaus autobusų stoties duris specialiai pravėriau gerokai anksčiau nei reikėjo. Tikėjausi pirmoje pasitaikiusioje stoties kavinėje ramiai apmąstysiąs, kaip elgsiuosi, jei kelionėje persekios bėdos. Tačiau manęs jau laukė. Pasirodo, keturiolikmetis Aslambekas atlėkęs iš Kauno greituoju autobusu, vadinamuoju „ekspresu“. Baiminosi, kad nepavėluotų. Tad […]
Gintaras Visockas. Miuirivachės gatvė
Gintaras Visockas Miurivachės gatvė Miuirivachės gatvelė vingiuoja pačiame Talino senamiestyje. Siaura, iš visų pusių suspausta senoviškų namų, grįsta akmenimis. Tokių senąjame Taline – gausu. Visos jos labai panašios – gražios, jaukios, mielos. Taip ir knieti dairytis, grožėtis. Tačiau Mikis būtent Miuirivachę įsiminė. Įsidėmėjo visam gyvenimui. Kai 1984 metų rudenį atsibeldė […]
Edvardas Čiuldė. Kalėdinė išvyka į triušio olą
Žmona triūsė virtuvėje nuo pat ryto, ruošdama tradicinę Kūčių vakarienę. Tiesa, dėl įvestų judėjimo apribojimų pandemijos metu šventė negalėjo būti tokia tradicinė kaip įprasta, kai už stalo susėsdavo visa šeima, tačiau žmona stengėsi, kad valgių, įgaunančių ritualinę prasmę Kalėdų išvakarėse, netrūktų, taigi bent tokiu būdu būtų galima susikurti šventės iliuziją […]
Mirus bičiuliui, kaimynui – publicistui Algimantui Zolubui
Alfredas Guščius Jam skiriu šį savo eilėraštį, įteiktą paties Algimanto Zolubo bute. Tai įvyko 2013 metais, rupjūtyje. Priimdamas šią „dovaną“, dar pajuokavo, kad jam skirtasis eilėraštis eina puslapiu anksčiau, negu eilės „Lyg nuostabus vitražas“, skirtos kitam gerai pažįstamam vyrui, aviacijos istorikui Viktorui Ašmenskui. Jo šimtmečio minėjime, įvykusiame 2012 metų vasario […]
Edvardas Čiuldė. Septintoji narsumo rūšis
Net ir labai atidžiai perskaitęs naująją Gintaro Visocko knygą „Karo žurnalisto išpažintis“, kol kas dar neturiu vienareikšmio atsakymo į klausimą – kokiam žanrui būtų galima priskirti šį neabejotinai intriguojantį kūrinį? Galimas daiktas, kad postmodernistinių kultūros orientacijų aplinkoje toks klausimas dėl žanro gali pasirodyti perteklinis, nes dabar linkstama viską suplakti ir […]
Dešimt metų ir dvidešimt dienų
Atsiminimus „Dešimt metų ir dvidešimt dienų“ parašė legendinė asmenybė – Trečiojo reicho grosadmirolas, povandeninio, o paskui ir viso karinio jūrų laivyno vadas Karlas Dönitzas (1891–1980), kurį A. Hitleris savo priešmirtiniame testamente paskyrė Vokietijos reichsprezidentu. Tačiau Dönitzo prezidentavimas karo suniokotoje, 1945 m. gegužės 8 d. besąlygiškai kapituliavusioje šalyje tetruko 20 dienų. Niurnbergo […]
Kaip gyveno vikingai?
Linksmoje ir įdomioje Kjersti Egerdahl knygoje „Vikingai. Valgyk, renkis ir kovok kaip karys“ apie vikingus ir vikingų laikotarpį sužinosite, ką reiškia gyventi kaip senovės skandinavas. Vikingai, tie senovės skandinavų jūrininkai, įkvėpė daugybę popkultūros fenomenų, tokių kaip „A&E“ serialas „Vikingai“, „Toras: Ragnarokas“ ir be perstojo augantis vikingų LARP pasaulis. Vikingai buvo […]
Alfredas Guščius. Bijokite novelistų!
Jei iš tamstų niekuomet nebuvo pravardžiuojamasi, pasityčiojama bei pasišaipoma ar dėl vardo, ar dėl pavardės, ar dėl ausų ilgumo, nosies kumpumo, ar dar dėl kokių nors kitokių kalbėsenos, elgsenos ar fizinės išvaizdos netobulumų, tai tamstos nepatyrėte patyčių sukeltų jausmų „saldumo“, kuriuos vieni pažemintieji nuryja kartu su seilėmis, kiti kartu su […]
Antanas Rašimas. Pesimisto užrašai. Kai nėra ką skaityti…
Kartais lekia savaitė po savaitės, o nėra ką skaityti. Regis, tiek daug leidinių leidinėlių, laikraščių laikraštėlių, o tekstų, kurie sujaudintų iki pat širdies gelmių, – nerandu. Gal nemoku ieškoti? O gal kitaip ir neįmanoma – iš kur traukti tų tikrai svarbių, aktualių, dar negirdėtų ir nematytų, originaliai, taisyklinga lietuvių kalba […]
Kuo vertinga Petro Rusecko knyga apie Lietuvą „Didžiajame kare“
Garsaus tarpukario Lietuvos visuomenininko, buvusio knygnešio ir Nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko (1883–1945) parengta knyga „Lietuva Didžiajame kare“ pirmą kartą pasirodė 1939 m. Vilniuje. Anuomet Lietuvoje ir pasaulyje Didžiuoju karu vadintas 1914–1918 m. vykęs Pirmasis pasaulinis karas. Ko gero, tada tik nedaugelis jautė, kad netrukus pasaulį užgrius dar daugiau gyvybių […]
Specialiosios paskirties padalinio kovotojo prisiminimai
Seppo de Giampietro knyga „Brandenburgiečiai“. Per kraują ir ugnį“ – ne paprasto Vermachto kario, bet specialiosios paskirties padalinio kovotojo prisiminimai. Nepaisant itališkos pavardės, iš Pietų Tirolio kilęs autorius buvo karštas savo krašto susijungimo su Vokietija šalininkas. Po Pirmojo pasaulinio karo vokiečių gyvenamas Pietų Tirolis atiteko Italijai, vietos gyventojus bandyta italizuoti, […]
Karo korespondento išpažintis. Čečėniška rožė
Gintaras Visockas Čečėniška rožė Pro atidarytas balkono duris į kambarį veržėsi ramybės lydima gaiva. Anapus upės sužaliavusiuose Antakalnio tankumynuose plyšavo lakštingalos. Lakštingalų giesmės paslaptingos, viltį ir džiaugsmą skelbiančios, pavasarį šlovinančios. Aplink visi dar kietai įmigę. Žirmūnų tiltu nuūžė pirmieji troleibusai. O paskui – vėl tik lakštingalų trelės, atkeliaujančios iš Neries […]
