Lituanistai

1957–1962 m. m. Vilniaus universiteto studentų lituanistų atsiminimai

Lituanistai

PRATARMĖ

vinjete-zenkliukas_100Į platųjį pasaulį paleidžiam mūsų studentiškas dienas, praleistas nuostabiajame Vilniuje, seniausiame Rytų Europos Universitete.

Esame tradicinės, popierinės, pirmiausia lietuviškos, knygos brangintojai, tačiau šiais laikais paprasčiau naudotis naujomis informacijos skleidimo priemonėmis. Todėl parengėme kompiuterinį variantą vildamiesi, kad gal kas nors kada padės mums tuos studijų metus „išguldyti“ ir popieriuje, nes popierines knygas sunkiau „ištrinti“. Juk visi norime, kad mūsų pėdsakai išliktų kuo ilgiau.

Deja, ne visi kurso draugai ir draugės, kurie prieš pusantrų metų buvo atėję paminėti Universiteto baigimo 50-mečio, mums parašė. Kai kurie(ios) nė nežadėjo, kiti žadėjo, bet neparašė. Elektroninė knyga turi trūkumų, mums neįprasta, bet turi ir privalumų. Be didelių pastangų ją galima pildyti, todėl vis dar tikimės, kad Aldonos, Algimantai, Audronė, Danutė, Irenos, Ipolitas, Janina, Jūratė, Morta, Teresė, Vilius, Vlada ir kt. ras laiko ir jėgų parašyti jeigu ne apie save, tai apie mūsų tuometinę aplinką, dėstytojus, kurių jau beveik nebeturime, apie kurso draugus(es), kurie parašyti jau nebegali.

Tačiau ir iš to, ką turime ir skelbiame, skaitytojai galės įsivaizduoti, kokiais laikais studijavome, kokios nuotaikos tada vyravo Universitete, kas mus džiugino ir liūdino. Savo rinkinį šiek tiek papildėme ištraukomis iš anksčiau išleistų knygų. Apie 2009 m. mirusį Vladą Pupšį, susidorojimą su juo nemažai rašo Kęstutis Nastopka, Aldonas Pupkis, Vytautas Visockas. Turime ir jo paties atsiminimus, todėl skelbiame didoką ištrauką iš 2008 m. pasirodžiusios jo knygos „Atsimainymo kalnas“.

Čia rasite ir kelias ištraukas iš knygos „Norbertas Vėlius“ (Mintis, 1999) – apie netikėtai anksti mirusį vieną ryškiausių, žaviausių mūsų kurso kolegų. Tokiu būdu skaitytojus šiek tiek plačiau supažindiname kaip tik su studentu Norbertu Vėliumi (kaip mokslininkas jis plačiai žinomas), kartu šiek tiek išplėsdami ir atsiminimų autorių būrį. Įdėjome neseniai mus palikusio Alberto Ulio straipsnį „Lyg M.K.Čiurlionio „Bičiulystė“, taip pat kelias ištraukas iš jo sudarytos knygos „Uliūnai“.

Apie kai kuriuos mirusiuosius (Girdenį, Jarmalą, Laurinavičių, Rosiną, Ulį, Žvigaitytę-Bučienę, Vėlių) esame parašę atskirai, skelbiame kelis jų laiškus, eilėraščius. Neturime jokio Vėliaus teksto apie studijas, apie mus, užtat turime atsiminimų knygą apie jį. Tekstai iliustruojami 114 nuotraukų, daugiausia – Vytauto Visocko.

Ačiū mūsų dėstytojui profesoriui Zigmui Zinkevičiui, Vilniaus universiteto 1957–1962 m. lituanistų kursą pavadinusiam „ypatingu“ ir, nepaisant sunkios žmonos ligos, radusiam jėgų ir laiko bent vienu kitu sakiniu mus prisiminti.

Beveik visus tekstus skaitė kalbininkai Evalda Strazdaitė-Jakaitienė ir Aldonas Pupkis. Rengti šiuos atsiminimus daug padėjo Toleina Daržinskaitė ir Evalda Strazdaitė-Jakaitienė.

Šio rinkinio leidimo organizatorius – Vytautas VISOCKAS

TURINYS

I SKYRIUS

I. Bliuvaitė-Kierienė. Mano pėdsakas kurso kelyje

R. Būdaitė-Meškauskienė. Didžiųjų šešėlyje

T. Buivytė-Švėgždienė. Studijų prisiminimai

T. Daržinskaitė. Draugystė visam gyvenimui

D. Dobilaitė-Šulmanienė . Ir nuotykių būta

M. Katiliūtė-Lacrima . O kas gi ta Lacrima?

B. Liniauskienė. Studijos mano gyvenimo keliuose

V. Mikailionis . Gedimino kalno papėdėje

K. Nastopka . Gaudeamus igitur…

R. Ozolas . Kursas: žmonės ir žymenys

A. Pupkis . Iš mūsų studijų metų

V. Pupšys . Svetimas tarp savų

V. Račkaitis . Pažįstami ir… nepažįstami

E. Strazdaitė-Jakaitienė . „Jaunystės dienos ėjo ir nuėjo…“

A. Ulys . Lyg M.K. Čiurlionio „Bičiulystė“

A. Uzdila . Atmenos ir pamąstymai

V. Visockas . Apie nesugrąžinamos jaunystės metus

Z.Zinkevičius . Ypatingas kursas

II SKYRIUS

Apie Aleksą Girdenį

Žemaičiai (T. Daržinskaitė )

Šis tas apie Aleksą (A. Pupkis )

Sveikinimas draugui (A.Rosinas )

Apie Antaną Jarmalą

Dzūkelis (V.Visockas )

Apie Romą Laurinavičių

Šviesus, talentingas (T.Daržinskaitė )

Apie Albertą Rosiną

Sielos brolis (T. Daržinskaitė )

Studijų dienos su Albertu (A. Pupkis )

Geriau įsižiūrėjus (R. Ozolas )

Švilpis (V.Visockas )

Apie Albertą Ulį

„Dainas rinkti paskatino mama“ (V.Visockas )

Apie Norbertą Vėlių

Laposi ąžuolu… (V.Račkaitis )

Kelių dešimtmečių saitai (D.Krištopaitė )

Keli žodžiai apie Norbertą (I.Ledas )

Jaunasis mokytojas (V.Visockas )

Apie kurso draugą (T.Daržinskaitė )

Išsipildžiusio likimo žmogus (D.Sauka )

Apie Ireną Žvigaitytę-Bučienę

Iš susitikimų su Irena (T.Daržinskaitė )

Irena Žvigaitytė – Bučienė – režisierė (V.Mikailionis)

III SKYRIUS

Geriau vėliau, negu niekad

Galima pasidžiaugti, kad Vilius jau atsiliepė į raginimą papildyti būsimą mūsų atsiminimų knygą. Pasirodo, turi ką papasakoti vienas iškiliausių, produktyviausių  mūsų kurso poetų, nors pradžioje skeptiškai vertino sumanymą prabilti žodžiais iš dienų, į kurias nebesugrįšim. Dar daugiau: ir kelias retas nuotraukas atsiuntė. Ypač mums vertinga ta, kurioje matome seniai mirusį (nuskendo) Albiną Vasiliauską, apie kurį gal tik Ipolitas galėtų šį tą papasakoti, bet jis, šimtą kartų ragintas, tyli. Poeto Justino Marcinkevičiaus nuotraukos „Čia aš prie mūsų šulinio…“ istorija net atskirai papasakota. Gaila, nuorauka labai nekokybiška.

„Lituanistų“ knygos rengėjai dar tikimės, kad savo atsiminimais mus pradžiugins ir literatūros kritikas, seniausios lietuvių literatūros tyrinėtojas Algimantas, juo labiau, kad, mano žiniomis, praėjusių metų pabaigoje šį rašinį jis buvo jau įpusėjęs.

Ir kitiems/kitoms primename, kad geriau vėliau negu niekad. Rašykite.

Vytautas Visockas

http://slaptai.lt/www2/skyrius/lituanistai/