Slaptai.Lt

Štai ir įvyko tai, apie ką Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas kalbėjo Seime minint 40-ąsias Romo Kalantos žūties metines. Sakė, kad yra tam tikrų paralelių tarp to, kas dabar vyksta, ir tarp kalantinių.

Tikrai yra, ypač kai pasiklausai psichologų, psichiatrų samprotavimų nelaimingos mergaitės kančių tema. Tada, prieš keturiasdešimt metų, psichiatrai irgi aktyviai reiškėsi. A.Patackas įspėjo valdžią, teisėsaugą, “kuri pastaruoju metu netgi sudarė ar net žada sudaryti labai pavojingą ir grėsmingą simbiozę su psichiatrija”.

Gegužės mėnesį Lietuva turės galimybę susipažinti su Valstybės saugumo departamento ataskaita, bylojančia apie 2011-aisiais metais nuveiktus mūsų saugumiečių darbus. Bent jau taip viešojoje erdvėje pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Vadinasi, laukti liko visai mažai.

Bet ar nenusivilsime, išvydę ataskaitą? Juk greičiausiai perskaitysime tik keletą nieko nepaaiškinančių bendrųjų frazių apie nuolat stiprinamą nacionalinį saugumą. Ir - nieko daugiau. Vis dėlto perskaityti baigiamą rengti saugumietišką ataskaitą verta bus bet kokiu atveju. Kas ką besakytų, tai - neabejotinas žingsnis į priekį. Mat iki šiol dar niekas iš oficialių Lietuvos pareigūnų nėra garsiau užsiminęs, jog ir visuomenė turi teisę bent šį tą žinoti apie saugumietiškus reikalus. Bent mažą kruopelytę. Bent jau turėti viltį, jog mūsų “džeimsai bondai’ išties gina Lietuvos valstybės interesus.

Turtingiausių Didžiosios Britanijos moterų sąrašą išspausdino leidinys “The Sunday Times”.

Apskritai tai viskas gryna proza. Turtingiausios Didžiosios Britanijos moterys – magnatų žmonos ir turtingų tėvų paveldėtojos, praneša Rossija-24.

Pirmoji moteris sąraše, pati užsidirbusi lėšas, užima 8-tą eilutę. Tačiau galima žvelgti ir iš kitos pusės: Didžiosios Britanijos turtingiausios moterys – gana kūrybingos personos, kurios rašo eiles, žavisi šiuolaikiniu menu ir užsiima labdara.

Į Kau­no ra­jo­no Ver­sli­nin­kų na­mus su­si­rin­kę Lie­tu­vos smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo (LSVV) at­sto­vai – LSVV Ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Da­lia Ma­tu­kie­nė ir Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos stu­den­tų ver­slu­mo ug­dy­mo pro­jek­to ko­or­di­na­to­rė Gin­ta­rė Va­la­ši­nai­tė, Kau­no re­gio­no smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos (KRSVVA) Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­sli­nin­kų na­mai“ di­rek­to­rius Do­na­tas Žio­gas bei eko­no­mis­tė Do­vi­lė La­ta­kai­tė, Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­slo ini­cia­ty­va“ di­rek­to­rius Da­rius Ka­ra­ša, Kau­no kraš­to smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas, LSVV ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Mac­ke­vi­čius, KRSVVA di­rek­to­rius Gied­rius Ro­mei­ka ir JSC „Tran­ser“ tech­ni­nių ver­ti­mų biu­ro di­rek­to­rius Vai­das Ber­no­tas – ap­ta­rė, kaip ir ką rei­kė­tų šian­dien keis­ti Lie­tu­vo­je, kad jau­ni­mas ne­bėg­tų iš tė­vy­nės, o čia įleis­tų sa­vo šak­nis ir sėk­min­gai įsi­dar­bin­tų ar­ba pra­dė­tų ver­slą.

Mi­nint Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną, kai ku­rių laik­raš­čių pir­mie­ji pus­la­piai bu­vo tuš­ti. Taip jie iš­reiš­kė pro­tes­tą prieš da­bar­ti­nės val­džios vyk­do­mą nuo­sek­lią spaus­din­to žo­džio nai­ki­ni­mo po­li­ti­ką.

„XXI am­žius“, ne­iš­lei­džian­tis sa­vo nu­me­rio pir­ma­die­niais, ne­ga­lė­jo pri­si­jung­ti prie šios ak­ci­jos, ta­čiau pro­tes­tą prieš mu­rav­jo­viš­ką lie­tu­viš­kos spau­dos nai­ki­ni­mo po­li­ti­ką, pa­skelb­tą pas­ku­ti­nė­mis 2008 me­tų die­no­mis (prieš Ka­lė­dų šven­tes), mes iš­reiš­kia­me daž­nai.

Tuš­čius pir­muo­sius ar ki­tus pus­la­pius rei­kė­jo pra­dė­ti spaus­din­ti jau anks­čiau, dar 2009-ai­siais, kai spau­da pa­ty­rė pir­mą po­li­ti­kų smū­gį – be­veik ke­tu­ris kar­tus pa­di­di­nus pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM), o ne­tru­kus pa­di­di­nus ir pen­kis kar­tus. Dėl tokios mo­kes­čių po­li­ti­kos spau­dai jau 2009 me­tų pra­džio­je bu­vo stab­do­ma kai ku­rių laik­raš­čių ir žur­na­lų lei­dy­ba, at­lei­džia­mi žur­na­lis­tai, ki­ti spau­dos dar­buo­to­jai, ma­žė­jo pre­nu­me­ra­to­rių. Iš­li­kę laik­raš­čiai ir žur­na­lai bran­go, kri­to jų par­da­vi­mas.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ne sykį rašė apie visuomet didelio susidomėjimo sulaukančias Lietuvos tradicinio AI KI DO federacijos organizuojamas pratybas, vasaros stovyklas, tarptautines varžybas. Slaptai.lt ir Lietuvos tradicinio AI KI DO federacijos bendradarbiavimas tęsiasi ir šiemet.

Štai praėjusį savaitgalį Lietuvos tradicinio AI KI DO federacijos vadovybė buvo surengusi vaikams skirtas varžybas. Oficialus varžybų pavadinimas - “Sezono taurė”. Varžybose dalyvavo keliasdešimt vaikų iš visos Lietuvos. Berniukai ir mergaitės demonstravo savo taiklumą šaudydami iš pneumatinių šautuvų, lankų, kaudamiesi improvizuotais kardais, įveikdami “Drakono taką”...

Lietuvos tradicinio AI KI DO federacijai vadovauja tarptautinės klasės didmeistris Grand Master prof. Vladimiras Lisicynas.

Interviu laikraščiui "Tageszeitung" ukrainiečių rašytoja Oksana Zabužko išsako nuomonę, kad Ukrainos ekonomikoje ir kultūroje dominuoja Rusijos įtaka.

Interviuotoja pasitikslino, ar galima 1996 metais išleistos O.Zabužko knygos „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ pagrindinę idėją išreikšti kaip tezę, kad ukrainiečiai vyrai engia ukrainietes moteris, nes juos pačius engia rusai. Autorė atsakė, jog knyga susilaukė skandalingos šlovės todėl, kad joje atvirai kalbama apie tai, kokį milžinišką vaidmenį santykiuose gali vaidinti kova dėl valdžios.

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Tai progai turėtume pripažinti: tikslaus viso pasaulio muziejų skaičiaus niekas nežino – net UNESCO.

Kolekcijos ir ekspozicijos auga labai greitai. 2000 m. Miunchene /Vokietija/ išleistas žinynas „Pasaulio muziejai“. Jo duomenimis pasaulyje yra 177 500 valstybinių ir privačių muziejų.

Jų esama 155 pasaulio valstybių. Daugelyje muziejų greta rimtų daiktų eksponuojami keisti, nevykę ir net absurdiški dalykai. Tačiau jeigu tokie muziejai randasi ir egzistuoja, vadinasi, kažkam jų reikia... Viename Londono muziejuje pasirodė svečių knyga. Pirmasis vyras, padaręs joje įrašą buvo pensininkas. Prie rubrikos “Dėl kokios priežasties jūs aplankėte mūsų muziejų?” jis parašė: “Kadangi man kuo skubiausiai reikėjo į tualetą, o čia galima nemokamai”.

Kartais ir pačios didžiausios kvailystės gimsta iš gana racionalių minčių. Tokia kvailystė yra Lietuvos politikoje vis dar vyraujanti nuostata, kad mokesčių lengvatos yra blogis. Ši kvailystė yra tuo juokingesnė, kuo labiau ją ginantieji apeliuoja į sveiką protą.

Idėjiniai šio pavojingo nesusipratimo autoriai bei nuožmūs lobistai sukasi aplink Laisvosios rinkos institutą (LRI). Jam būdinga skleisti niekur civilizuotame pasaulyje neįsitvirtinusias arba jau atmestas kraštutinio libertarizmo nuostatas.

Laisvės liepsna, deguonis Romo Kalantos aukai atminti. Gegužės 14 d., 1972-ieji. Kaune pasklinda gandas, kad miesto sode susidegino jaunuolis. Kodėl, nežinia.

Po kurio laiko pradėjo aiškėti, kad jo motyvai panašūs kaip Jano Palacho, jauno istoriko, prieš trejetą metų susideginusio Prahoje. Tai laisvė, laisvė bet kuria kaina. Gegužės 15-oji, rytas. Miesto sode tuščia ir tylu, jokių pėdsakų, nė vieno žmogaus tarsi nieko nebūtų įvykę. Apmaudi mintis: taip nieko čia niekada nebus, vaikinas save pražudė veltui, nes mes tokie apspangę ir apkrutę duslioje tyloje. Dar apžiūrėjau knygynų vitriną, bet akys, nors matė, bet nekliuvo už knygų pavadinimų ir išvažiavau į Vilnių.