KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Talinas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Latvija ir Lietuva planuoja deportuoti tūkstančius Baltarusijos ir Rusijos piliečių, Estija neketina imtis tokių griežtų priemonių, rašo pirmadienį portalas ERR.
„Mes nesvarstėme šio pasiūlymo ir nerengėme kažkokių klausimynų. Tiesą sakant, jie nepadeda susidaryti objektyvios nuomonės apie tuos žmones, kurie gali kelti pavojų. Tie žmonės labai gerai meluoja ir atsako taip, kaip mes norime išgirsti ar pamatyti klausimyne“, – pareiškė žurnalistams Estijos vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas.
O dėl kalbos mokėjimo, tai, priminė ministras, jis vertinamas pratęsiant leidimą gyventi šalyje, be to, yra išimčių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams, kurie mokosi estiškoje mokykloje.
Estijos vidaus reikalų ministras taip pat patikino, kad šalis neplanuoja keisti kalbos mokėjimo reikalavimų. Prorusiškus asmenis, keliančius grėsmę saugumui, ir ateityje stebės Estijos saugumo policija.
Kaip rašo ERR, rugpjūčio 4 d. Lietuva nusprendė, kad daugiau kaip tūkstantis Baltarusijos ir Rusijos piliečių kelia grėsmę šalies saugumui. Tad iš šalies planuojama išsiųsti 910 Baltarusijos ir 254 Rusijos piliečius.
Latvija taip pat neseniai nusprendė panaikinti leidimus gyventi šalyje 5000-6000 Rusijos piliečių ir jų bus paprašyta išvykti iš Latvijos.
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Latvija sugriežtino kalbos mokėjimo reikalavimus, o piliečiai, kurie bus paprašyti išvykti iš Latvijos, neišlaikė latvių kalbos egzamino.
Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, balandžio 22 d. (ELTA). Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye, duodamas interviu vietos žiniasklaidai, suabejojo buvusių sovietinių respublikų, įskaitant Estiją, suverenitetu. Oficialusis Talinas jau sureagavo į jo pareiškimą, praneša portalas ERR. Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Atsakydamas į televizijos kanalo LCI žurnalisto klausimą, ar Krymas yra Ukrainos dalis, Lu Shaye teigė, kad viskas priklauso nuo to, kaip žiūrėsime į šią problemą.
Žurnalistui įsikišus ir pareiškus, kad pagal tarptautinę teisę Krymas yra Ukrainos dalis, Kinijos diplomatas atsakė, kad pagal tarptautinę teisę buvusios sovietinės respublikos neturi jokio statuso, nes „nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“.
Į šį pareiškimą jau sureagavo naujasis Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna iš partijos „Eesti 200“. Jis žurnalistams sakė, kad Estijos URM iškvies Kinijos ambasadorių Taline.
„Mūsų tikslas – aiškiai parodyti, kad toks požiūris nepriimtinas ir kad Estija yra suvereni valstybė“, – pabrėžė M. Tsahkna.
Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Estija, kuri pagal savo ekonomikos dydį prisidėjo daugiausia karine parama Ukrainai, ketvirtadienį paragino sąjungininkus labiau padėti karo draskomai šaliai.
Baltijos valstybės gynybos ministras Hanno Pevkuras kreipėsi su tokiu raginimu po Taline vykusių derybų su šalyje viešinčiu JAV kolega Lloydu Austinu.
„Nors Jungtinės Amerikos Valstijos prisideda daugiausia absoliučia išraiška, Estija didžiausią indėlį įneša santykine išraiška, – žurnalistams sakė H. Pevkuras. – Estijos karinė parama Ukrainai neseniai viršijo vieną procentą mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto galime ir privalome padaryti daugiau.“
Tada jis išvardijo tris būdus, kaip pasaulio bendruomenė galėtų toliau padėti Kijevui atremti beveik prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją.
H. Pevkuras paragino Europos ir NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau nei dviejų procentų BVP, nes „daugiau galima duoti tik tada, kai yra ką duoti“. Pati Estija pareiškė kitais metais planuojanti viršyti trijų procentų BVP ribą.
H. Pevkuras taip pat paragino tarptautinę koaliciją iki metų pabaigos padidinti bendrą karinę pagalbą Ukrainai iki bent 100 mlrd. eurų. Iki šiol Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės jau skyrė beveik pusę šios sumos kaip paramą Ukrainai saugumo srityje.
Pagalba Ukrainai apima beveik visų rūšių karinę įrangą, nuo uniformų, šaulių ginklų ir amunicijos iki artilerijos raketų sistemų, oro gynybos priemonių ir šarvuočių.
Galiausiai H. Pevkuras paragino Europos Sąjungą „skubiai“ paremti Ukrainos gynybą milijonu artilerijos sviedinių. Pastarosiomis dienomis buvo susirūpinta, kad Ukrainoje sparčiai senka artilerijos sviedinių atsargos iš JAV ir kitų sąjungininkų.
Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Estija pranešė išsiųsianti iš Talino Rusijos ambasadorių, atsakydama į tai, kad Maskva išprašė Estijos ambasadorių.
„Santykiuose su Rusija laikomės pariteto principo“, – tviteryje paskelbė Estijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad Rusijos ambasadorius turės išvykti tuo pačiu metu kaip ir jo kolega Estijos diplomatas. Maskva pareikalavo, kad Estijos ambasadorius išvyktų iš Rusijos vasario 7 dieną.
„Rusijos žingsniai neatgrasys mūsų nuo nenutrūkstamos paramos Ukrainai“, – po Talino atsakymo tviteryje parašė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Įtampa tarp Rusijos ir su ja besiribojančių Europos valstybių labai padidėjo pernai Maskvai užpuolus Ukrainą.
Talinas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Estija perka iš Pietų Korėjos dar dvylika „K9 Thunder“ tipo savaeigių haubicų. Tai šeštadienį Taline pranešė Estijos investicijų į gynybą centras.
36 mln. vertės haubicos šalį turėtų pasiekti iki 2026 metų. „Šiandieninis karas Ukrainoje aiškiai parodo, kokie svarbūs yra netiesioginės ugnies pajėgumai“, – pranešime cituojamas Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas, esą priimtas sprendimas aprūpinti Estijos kariuomenę papildomomis haubicomis. Taip Estijos netiesioginės ugnies pajėgumai pakeliami į visiškai naują lygį, sakoma toliau pranešime.
Estija jau anksčiau susitarė su Pietų Korėja dėl 24 haubicų tiekimo. Pirmosios artilerijos sistemos į su Rusija besiribojančia šalimi atvyko 2020 metais.
Rusijos invazija į Ukrainą Estijoje traktuojama kaip tiesioginis pavojus nacionaliniam saugumui. Dėl to vyriausybė Taline padidino karines išlaidas ir smarkiai apginkluoja kariuomenę.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gruodžio 20 d. (ELTA). Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį mokomoji kalba šalies mokyklose ir vaikų auklėjimo įstaigose yra estų kalba, praneša portalas ERR.
Įstatymą, sudarantį sąlygas pereiti prie švietimo estų kalba, šalies parlamentas priėmė gruodžio 12 d.
Perėjimas prie švietimo valstybine kalba prasidės 2024-2025 mokslo metais, kai prie estų kalbos pereis vaikų darželiai, taip pat bendrojo lavinimo mokyklų pirmosios-ketvirtosios klasės.
Visiškas perėjimas prie švietimo estų kalba baigsis iki 2029-2030 mokslo metų pradžios.
Pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, lapkričio 3 d. (ELTA). Estija nori uždrausti trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems Estijoje, turėti ginklą. Vyriausybė Taline trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms Ginklų įstatymo pataisoms, kurias dabar svarstys parlamentas. Tai, vyriausybės duomenimis, paveiktų 1 325 asmenis, turinčius 3 080 ginklų.
Daugelis šių asmenų, anot žiniasklaidos, yra Estijoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. „Mes šiandien negalime rizikuoti, kad žmonės, kurie yra priešiškos svetimos šalies piliečiai, turėtų leidimą ginklui ir turėtų čia ginklų“, – sakė vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas.
„Dėl ideologijos ar pilietinio lojalumo tam tikrose situacijoje jie gali imti manyti, jog turi griebtis ginklo, kad apgintų savo kilmės šalies interesus. Šis įstatymas leis išvengti tokių rizikų“, – pabrėžė ministras.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Dauguma Rusijos piliečių, turinčių nekilnojamojo turto Estijoje, yra gavę leidimą nuolat gyventi šalyje, bet beveik 4 500 jų, arba maždaug 12 proc., vykstant į Estiją reikalinga viza, todėl gali susiklostyti situacija, kai dėl draudimo išduoti vizas nebus kam rūpintis jų nekilnojamuoju turtu, rašo pirmadienį portalas ERR.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos piliečiams Estijoje priklauso 41 351 nekilnojamojo turto objektas, o Baltarusijos piliečiams – 919. Dauguma jų turi po vieną butą, bet vienam RF piliečiui priklauso 24 objektai.
Estijos VRM vicekancleris Veikas Kommusaaras portalui pareiškė, jog jei nekilnojamojo turto savininkui, Rusijos piliečiui, dėl sankcijų atsiras skolų Estijoje, jis galiausiai gali prarasti nekilnojamąjį turtą.
„To priežastis yra Rusijos valdžios sprendimas įsiveržti į Ukrainą. Suprantama, Rusijos gyventojai dėl to nukenčia. Klausimas pirmiausia pačiai Rusijai: kodėl jos gyventojai turi kentėti dėl to, ko griebiasi jų režimas. Iš tikrųjų, jeigu žmogus neįstengs rasti būdų savo nekilnojamajam turtui išlaikyti, galimas ir šis kraštutinis padarinys. Šiuo metu nemanome, kad čia Estija turėtų imtis kažkokių švelninančiųjų priemonių“, – sakė pareigūnas.
Anot vicekanclerio, didelis Rusijos piliečiams priklausančio nekilnojamojo turto kiekis kelia grėsmę Estijos saugumui. Jo nuomone, reikėtų papildomai apriboti galimybę turėti nekilnojamojo turto Estijoje šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, piliečiams.
Talinas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Savaitgalį prie įvažiavimo į Estijos Narva Joensuu miestą, esantį pasienyje su Rusija, netoli Narvos, keli stendai buvo išteplioti Rusijos agresijos prieš Ukrainą simboliu – raide Z, praneša laikraštis „Postimees“.
Narvos senovės paminklų apsaugos draugijos valdybos narys Sergejus Cvetkovas vandalų veiklos pėdsakus pastebėjo sekmadienį.
„Prie stendų jau stovėjo policijos automobilis, pareigūnai fiksavo pažeidimus. Bet jokių veiksmų nebuvo imtasi, agitacijos už „rusų pasaulį“ ženklai išliko iki vėlaus vakaro, galimas dalykas, kad šios raidės – Rusijos agresijos simbolis – „tebepuošia“ įvažiavimą į miestą, pabrėždamos, kad esą, daugelio vietos gyventojų nuomone, Narva ir Narva Joensuu nėra Estija“, – sakė žurnalistams S. Cvetkovas.
Narva Joensuu meras Maksimas Iljinas informavo, kad sekmadienį raidė Z taip pat atsirado autobusų stotelėse.
„Vakar jos buvo pašalintos. Likusias valome“, – pridūrė miesto vadovas.
Žiniasklaida primena, jog Estijos vyriausybė nusprendė nebeįsileisti į šalį Rusijos piliečių su Estijos išduotomis Šengeno vizomis, išskyrus kelias išimtis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Praėjus daugiau nei metams, kai Lietuva pasitraukė iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“, panašu, kad jos pavyzdžiu ketina sekti Estija ir Latvija.
Kaip skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, šalies Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Estija traukiasi iš 16+1 formato. Analogišką žinutę netrukus paskelbė ir Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Patvirtinęs sprendimą trauktis iš bendradarbiavimo su Kinija formato 2021 m. gegužę, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. Jo teigimu, kur kas efektyviau, jei ES valstybės su Kinija bendradarbiautų formatu 27+1.
Bendradarbiavimo formate 17+1 Lietuva dalyvavo nuo 2012-ųjų. Kinija kritiškai įvertino Lietuvos sprendimą trauktis iš šio formato. Vėliau dvišaliai santykiai dar labiau įkaito nusprendus Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Estija trečiadienį apkaltino Rusiją, kad prieš kitą savaitę vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ši imasi eskalacinių veiksmų, įskaitant įtariamus imitacinius raketų skrydžius ir oro erdvės pažeidimus.
Taip pat buvo užsiminta apie Rusijos grasinimą Lietuvai dėl geležinkelių eismo į Rusijos Kaliningrado eksklavą apribojimo.
„Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra. Tačiau matome, kad Rusijos Federacija prieš Madrido aukščiausiojo lygio susitikimą intensyvina savo retoriką ir veiksmus“, – agentūrai AFP sakė Estijos gynybos ministerijos atstovas Thomas Mellis.
„Rusija grasina Lietuvai dėl prieš kelis mėnesius paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo, imituoja raketų atakas prieš taikinius Baltijos šalyse, Rusijos Federacijos sraigtasparniai pažeidžia Baltijos šalių sienas – visa tai sutampa laike ir erdvėje, – pridūrė jis. – Toks eskalacinis elgesys dar kartą patvirtina, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Madride iš tiesų rengiamas pačiu laiku“.
Jis nepateikė jokių detalių apie minėtus imitacinius skrydžius ar oro erdvės pažeidimus.
Tačiau Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad antradienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl „visiškai nepriimtino“ Estijos oro erdvės pažeidimo birželio 18 dieną.
„Pažeidimas įvyko pietryčių Estijoje netoli Koidulos kontrolės punkto, kur Rusijos sraigtasparnis be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę“, – sakoma ministerijos pranešime.
Kaja Kallas. EPA – ELTA nuotr.
Talinas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Estijos valdančioji koalicija žlugo po ginčo dėl socialinės gerovės politikos ir dabar ministrė pirmininkė Kaja Kallas turi ieškoti naujos vyriausybės partnerės.
Nuo 2021 metų sausio šalį valdė K. Kallas liberalios Reformų partijos ir kairiosios pakraipos Centro partijos aljansas.
Prieš krizę vyko ginčai dėl išmokų šeimoms ir vaikams įstatymo projekto, dėl jo Centro partija suvienijo jėgas su opozicija. Trečiadienį ji parlamente blokavo vyriausybės įstatymą dėl ikimokyklinio ugdymo.
„Estijai dabar labiau nei bet kada reikia veikiančios vyriausybės, grindžiamos bendromis vertybėmis. Saugumo padėtis Europoje nesuteikia man, kaip ministrei pirmininkei, galimybės tęsti bendradarbiavimą su Centro partija”, – sakė K. Kallas, tai pranešė radijas.
K. Kallas siūlymu, prezidentas Alaras Karisas atleido septynis Centro partijos ministrus. Atleistų ministrų darbą, kol bus sudaryta nauja koalicija, perims kiti ministrų kabineto nariai.
K. Kallas ir jos Reformų partija planuoja pradėti derybas su socialdemokratais ir konservatorių partija „Isamaa“. Pati viena Reformų partija neturi daugumos parlamente – jai priklauso tik 34 mandatai iš 101. Jei derybos žlugtų, žlugtų ir vyriausybė bei tektų rengti naujus rinkimus. Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Per beveik tris dešimtmečius, kai Estija išsivadavo iš byrančios Sovietų Sąjungos, Centro ir Reformų partijos valdė šalį pakaitomis.
Rusijos invazija į Ukrainą išgąsdino tris Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą, kurios visos yra Europos Sąjungos ir NATO narės. K. Kallas sakė tikinti, kad konfliktas „atvėrė visų parlamentinių partijų akis, kaip mums, kaip Rusijos kaimynei, svarbu bendrai suprasti grėsmes“.
Feisbuke ji sakė, kad Estijos ateitį užtikrins ne tik padidėjusios karinės išlaidos, bet ir „mūsų žmonių vienybė bei nepalaužiama valia ginti mūsų nepriklausomybę“.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Talinas, gegužės 31 d. (ELTA). Estijos saugumo policija (KaPo) šeštadienį sulaikė žmogų, įtariamą Rusijos agresijos rėmimu. Tai antradienį pranešė portalas ERR.
Gautomis žiniomis, vidutinio amžiaus vyras, turintis dvigubą – Estijos ir Rusijos – pilietybę, buvo sulaikytas, kai mėgino kirsti sieną Pietų Estijoje.
Pirmadienį Harju apskrities teismas patenkino prokuratūros prašymą ir leido jį suimti.
KaPo savo tviteryje patikslino, kad įtariamasis mėgino išvežti į Rusiją dronų.
„Bandydami perduoti komercinių dronų Rusijos armijai, pateksite į kalėjimą. Dėl tokio plano buvo sulaikytas Estijos ir Rusijos pilietis. Už bet kokį Rusijos agresijos Ukrainoje palaikymą baudžiama pagal Estijos įstatymus, ir mes tai įgyvendinsime“, – rašoma „Twitter“ paskyroje.
Pasak prokurorės Melindos Ülend, už užsienio valstybės agresijos rėmimą Estijoje baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gegužės 17 d. (ELTA). Rusija supranta tik jėgos kalbą, ir kiekvienas pasaulio lyderių skambutis Vladimirui Putinui išplėšia Maskvą iš tarptautinės izoliacijos. Geriausias dialogas su Kremliumi – naujas sankcijų paketas ir ginklai Ukrainai.
Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, kurį cituoja portalas „rbc.ua“.
„Kam džiuginti agresorių įkalbinėjimais?“ – parašė tviteryje M. Podoliakas.
Jis pridūrė, kad Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas „kelia teisingus klausimus“.
Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre.
„Kiekvienas pasaulio lyderių skambutis išplėšia Rusiją iš civilizacinės izoliacijos. Maskva supranta tik jėgos kalbą. Jiems dialogas – silpnumas. Geriausias derybininkas – naujas ginkluotės ir sankcijų paketas“, – pabrėžė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas M. Podoliakas.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, balandžio 5 d. (ELTA). Antradienį RF ambasadorius Taline Vladimiras Lipajevas buvo iškviestas į Estijos URM, kur jam buvo įteikta nota, kurioje pranešama, kad Estija uždaro Rusijos generalinį konsulatą Narvoje ir konsulinį skyrių Tartu, informuoja portalas ERR.
Estija taip pat nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir išsiųsti iš šalies 14 Rusijos darbuotojų, iš kurių septyni turi diplomato statusą.
Notą įteikęs Estijos URM vicekancleris Märtas Volmeris pabrėžė, kad šie asmenys turi palikti Estiją iki balandžio 30 d.
Pasak Estijos pareigūno, dabar, kai nuolat gaunama pranešimų apie pasibaisėtinus Rusijos ginkluotųjų pajėgų nusikaltimus Ukrainoje, neįmanoma kalbėti apie įprastų santykių palaikymą.
Pirmadienį Lietuva pirmoji iš ES šalių po karo Ukrainoje pradžios atšaukė savo ambasadorių iš Maskvos ir pareikalavo, kad Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksejus Isakovas paliktų Lietuvą.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Estija iškvietė Rusijos ambasadorių po pranešimų apie žiaurumus Ukrainoje.
Rusijos pajėgų įvykdytas civilių ir vietos gyventojų žudymas Bučoje yra griežčiausiai smerkiamas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Diplomatui buvo pasakyta, kad šie siaubingi smurto aktai rodo ne tik visišką tarptautinės teisės, bet ir pagrindinių žmoniškumo principų nepaisymą.
Eesti Paevaleht. Estiškas laikraštis
Talinas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Estija ketvirtadienį nusprendė griežtinti sankcijas importui iš Baltarusijos, nes žiniasklaidos tyrimas nustatė pelningą spragą, leidusią Minsko režimui eksportuoti naftos produktus per Baltijos šalis.
Dėl klestinčios prekybos su Baltarusija kritikos susilaukė vyriausybė – svarbiausia Baltarusijos autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos susidorojimo su opozicija smerkėja.
„Mūsų principai užsienio politikoje ir šalies viduje turi derėti tarpusavyje, – po vyriausybės sprendimo sakė ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Negalime leisti jokių spragų ar neatitikimų, ypač esant dabartinei saugumo situacijai“.
Europos Sąjunga 2021 metais įvedė sankcijas naftos produktams, tačiau importui į Lietuvą ir Latviją nukritus beveik iki nulio, importas į Estiją smarkiai išaugo.
Praėjusį mėnesį Estijos laikraščio „Eesti Paevaleht“, Baltarusijos opozicinio televizijos kanalo „Belsat“ ir Latvijoje įsikūrusio tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica“ atliktas tyrimas parodė, kad 2021 metais produktų importas iš Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų į Estiją išaugo tris kartus.
Tyrime nustatyta, kad pelninga prekyba buvo susijusi su A. Lukašenkai artimu oligarchu, kuriam taikomos sankcijos, ir teigiama, kad ES sankcijų išvengta pakeitus naftos produktų siuntų muitinės kodus.
Jame teigiama, kad iš Baltarusijos į Estiją įvežamų naftos produktų vertė išaugo nuo 161 mln. eurų 2020 metais iki maždaug 534 mln. eurų 2021 metų sausio–lapkričio mėnesiais.
K. Kallas sakė, kad „atkreips dėmesį į šią spragą tarptautiniu lygiu“ ir paprašys visos ES sugriežtinti sankcijas Baltarusijai.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, gruodžio 30 d. (ELTA). Estijos gynybos ministerija ketina patiekti Ukrainai prieštankinių ginklų, raketų „Javelin“ ir 122 milimetrų haubicų, bet prieš priimant galutinį sprendimą reikia gauti raketų kilmės šalies – JAV, taip pat buvusių haubicų savininkių – Suomijos ir Vokietijos sutikimą.
Tai ketvirtadienį portalui ERR pareiškė Gynybos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Peeteris Kuimetas.
Pasak jo, Estija teikia Ukrainai pagalbą nuo 2014 metų, kai Rusija užpuolė šią šalį, nusprendusią laikytis integracijos su Vakarais kurso.
„Mes padėjome rengti Ukrainos karo medikus, artileristus, specialiųjų būrių kovotojus, keitėmės su ja informacija“, – sakė P. Kuimetas. Dabar, kai Rusijos kariuomenė vėl telkiama prie Ukrainos sienos, Estija planuoja gerokai išplėsti savo pagalbą, pridūrė jis.
Naujuoju Estijos prezidentu tapo mokslininkas Alaras Karis. EPA – ELTA nuotr.
Talinas, gruodžio 13 d. (ELTA). Pirmadienį Estijos prezidentas Alaras Karis pasiūlė parlamente atstovaujamoms partijoms pakeisti valstybės vadovo rinkimų tvarką.
„Aš laukiu iš parlamentinių partijų naujų idėjų, kaip pakeisti prezidento rinkimų procedūrą“, – cituoja A. Karį jo spaudos tarnyba.
Valstybės vadovas pirmadienį su parlamento frakcijų pirmininkais aptarė galimybę keisti rinkimų procedūrą. A. Karis išsakė viltį, jog per artimiausius pusantro mėnesio parlamentinės partijos surengs turiningą diskusiją šia tema, kad nuspręstų, ar dabartinės sudėties Riigikogu (parlamentas) pasirengęs permainoms šioje srityje. Estijos prezidentas tikisi pratęsti konsultacijas su partijomis ateinančių metų vasario pradžioje.
Riigikogu šių metų sausio 8 d. surengė pirmąjį įstatymo projekto dėl tiesioginių prezidento rinkimų svarstymą. Jis baigėsi be balsavimo, kadangi Konstitucinė komisija ir partijų frakcijos nesiūlė atmesti įstatymo projekto. Jo pataisas galima siūlyti iki gruodžio 22 d.
Iki šiol Estijos prezidentas renkamas parlamente, kur kandidatas turi sulaukti ne mažiau kaip 68 deputatų iš 101 paramos. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti reikiamo balsų skaičiaus, Riigikogu pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro 208 žmonės – 101 parlamentaras ir 107 vietos savivaldos institucijų atstovai.
Prabėgo kelios savaitės, kai elektroniniu paštu kreipiausi į Lietuvos prezidentūrą, prašydamas paaiškinti, kodėl tokia tendencinga mūsų valstybės politika Pietų Kaukaze. Omeny turiu akivaizdų Lietuvos pataikavimą Armėnijai, kuri prorusiškai nusiteikusi, toleruoja terorizmą ir iki pat 2020-ųjų rudens laikė užgrobusi Azerbaidžanui priklausančias Karabacho teritorijas (po kelis dešimtmečius trukusių nesėkmingų derybų Azerbaidžanui nieko kito nebeliko, kaip 2020-ųjų spalio – lapkričio mėnesiais tas žemes susigrąžinti jėga, vadinamojo 44 dienų karo metu). Jokio Prezidentūros patarėjų atsako. Mirtina tyla.
Beje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijai buvau nusiuntęs analogiškus klausimus. Ši atsiliepė po kelių dienų. Savo atsakymuose tvirtino, jog Lietuva nėra priešiškai nusiteikusi nė prieš vieną Pietų Kaukazo respubliką, jog Lietuva palaiko draugiškus santykius su visomis šio regiono valstybėmis. Pasak Lietuvos URM, jokių dvigubų standartų.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Žinoma, Lietuvos URM manęs neįtikino, girdi, Lietuva sąžiningai elgiasi Pietų Kaukaze. Štai tik keletas argumentų, kurie, man regis, labiausiai akis bado. Lietuvoje jau svečiavosi Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano žmona (ją buvo priėmusi pirmoji Lietuvos Ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos žmona). Vilniuje viešėjo ir pats ponas N.Pašinianas. Azerbaidžano vadovų žmonos į Vilnių nebuvo pakviestos. Aukščiausi Azerbaidžano pareigūnai į Vilnių taip pat nekviečiami. Jei Lietuva siunčia į Pietų Kaukazą humanitarinės pagalbos, skiepų siuntas, medikų komandą, – tai tik į Armėniją. Kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre kadaise buvo minima armėnų tragedija 1915-aisiais, į renginį atėjo tuometiniai aukščiausi LGGRTC vadovai. O kai LGGRTC patalpose buvo minimos Hodžaly aukos, aukščiausių LGGRTC vadovų nebuvo nė vieno. Dauguma Lietuvos politikų, politologų, žurnalistų kritikavo Azerbaidžaną, kad šis pasirinko karinį Karabacho susigrąžinimo būdą. Kad Karabachas, remiantis tarptautine teise, priklauso Azerbaidžanui, kad oficialusis Baku ir taip jau labai ilgai ir kantriai laukė Vakarų pagalbos, bet nesulaukė, – visa tai buvo subtiliai nutylima. Armėnija nebuvo kritikuojama, kad beveik tris dešimtmečius okupavusi laikė apie 20 proc. Azerbaidžano žemių. Lietuvos spaudoje paskelbti Azerbaidžanui palankią publikaciją, ypač apie konfliktą dėl Karabacho, – itin sudėtinga. Nespausdina. Būta daug televizijos laidų, kai diskusijos dalyviai ginčydavo azerbaidžaniečių teisę į Karabachą. Kad Karabache, net Jerevane, kadaise gyventa daug azerbaidžaniečių, kurie buvo išvyti iš gimtųjų žemių, – nė eilutės. Apie azerbaidžaniečių pabėgėlių kančias – nieko. Kad Armėnija klastingai 2020-ųjų rudenį apšaudė su Karabachu niekaip nesusijusius Giandžos, Tertero, Bardos miestus ir kad po šių išpuolių žuvo civilių azerbaidžaniečių, – nė žodelio. Kad armėnams valdant Karabachą sunaikinta, išniekinta daug azerbaidžanietiškų kultūros, istorijos ir religijos paminklų, – nė eilutės. Vien tik pergyvenimai, esą dabar musulmonai azerbaidžaniečiai, įsiveržę į Karabachą, griaus krikščioniškosios kultūros ir istorijos paminklus.
Tačiau šiuo atveju svarbu ne tai, kad Lietuvos URM ir šių eilučių autoriaus nuomonės – kardinaliai priešingos. Svarbu, kad Lietuvos URM atsakė į klausimus. Deja, Prezidento patarėjai bei ryšių su visuomene specialistai – tarsi vandens į burną prisisėmę.
O juk pavyzdžių, kaip Lietuvos valdžia tendencingai ignoruoja Azerbaidžaną (vienintelė buvusi sovietinė respublika, kuriai pavyko susigrąžinti savas teritorijas; Moldova, Gruzija ir Ukraina šiandien tokiomis pergalėmis dar negali pasigirti), – vis daugėja. Štai lapkričio 3 dieną Vilniaus Rotušėje Azerbaidžano ambasada Vilniuje minėjo Pergalės dieną (Karabacho išlaisvinimo operacija 2020-aisiais truko nuo rugsėjo 27 iki lapkričio 8 dienos). Pats buvau, pats mačiau, kiek daug, ironiškai kalbant, į Rotušę sugužėjo aukšto rango Lietuvos politikų. Tą vakarą Rotušėje pasigedau svečių ir iš Lietuvos Prezidentūros, ir iš Lietuvos Seimo, ir iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos. Tad vėl klausiu Prezidento Gitano Nausėdos: ką tai galėtų reikšti? Lietuva nesidžiaugia, kad Azerbaidžanui galų gale pavyko atkurti teritorinį vientisumą?
Baku Forumas
Kitas pavyzdys: lapkričio 4 – 6-ąją Azerbaidžano sostinėje buvo surengtas 8-asis Globalusis Baku forumas, turintis specialųjį pavadinimą – „Pasaulis po COVID-19“. Į šį tarptautinį pripažinimą iškovojusį renginį atvyko per 300 svečių iš viso Pasaulio – Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos. Ar bent vienas Lietuvos politikas buvo nuvykęs į Forumą? Ar nusiuntė oficialų sveikinimą?
Beje, į šį azerbaidžanietišką tarptautinį forumą buvo nuvykę (arba nuotoliniu būdu sveikino) buvę Latvijos prezidentai. Buvusių Latvijos prezidentų vardai – Valdis Zatleras, Vaira Vykė – Freiberga. Net dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas neliko abejingas azerbaidžanietiškoms iniciatyvoms. Azerbaidžane lapkričio 1-ąją svečiavosi ir Estijos parlamento Draugystės su Azerbaidžanu grupės pirmininkas Svenas Sesteras. O koks Lietuvos prezidentų dėmesys teritorinį vientisumą atkūrusiam Azerbaidžanui? Pavyzdžiui, Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės? Gal pražiopsojau, gal nepastebėjau?
Kodėl dėstau šiuos argumentus? Norėčiau, kad Lietuva būtų visur ir visada teisinga – ne tik tuomet, kai kalbama apie Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos nuodėmes. Tik tuomet galima sulaukti tarptautinio pripažinimo ir pagarbos. Tik tuomet Lietuva turės moralinę teisę prašyti, kad ir su ja visi bendrautų sąžiningai.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
O kol kas protu nesuvokiama: per Rytų partnerystės programas Lietuva temte tempia Armėniją į Vakarus. Lietuva apsimeta nepastebinti, jog Armėnijoje ilgam dislokuota Rusijos karinė bazė, jog šiais metais prie Lietuvos sienų surengtose agresyviose Rusijos – Baltarusijos karinėse pratybose „Zapad – 2021“ okupuoti Baltijos šalis mokėsi ir armėnų kariniai instruktoriai.
Galų gale Lietuva apsimeta nežinanti, ką visai neseniai Rusijos televizijai „Rossija-24“ yra pareiškęs Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas. Be kita ko, jis tvirtino, esą Vladimiro Putino valdoma Rusija – didelis, nuoširdus Armėnijos partneris. Armėnija be Rusijos nepajėgi žengti nė vieno žingsnio. Jei ne Rusija, gal Armėnijos išvis nebūtų buvę…
Tad kaip šiandien pasielgs Prezidentas Gitanas Nausdėda? Nejaugi į Baku nenusiųs nė mažyčio sveikinimo?
