Rusijos kariai montruoja Iskander raketą
Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Rusijos kariuomenė penktadienį į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 100 raketų. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.
„Pirminiais duomenimis, priešas panaudojo 29 zenitines valdomas raketas S-300 ir 71 sparnuotąją ore ir jūroje bazuojamą raketą. Mūsų gynėjai sunaikino 61 sparnuotąją raketą“, – sakoma pranešime.
Be to, Generalinio štabo duomenimis, okupantai smogė 12 aviacijos smūgių, dviem iš jų buvo naudojami dronai „Shahed-136“. Buvo atakuojama ir civilinė infrastruktūra.
Priešas taip pat daugiau kaip 20 kartų apšaudė Ukrainą reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis. „Rusijos smūgių civiliniams objektams grėsmė tebėra didelė visoje Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė Generalinis štabas.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Bukareštas, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Rumunija penktadienį paneigė Ukrainos pranešimą, kad dvi Rusijos raketos kirto NATO narės oro erdvę pakeliui į Ukrainą.
Rumunija užfiksavo „oro taikinį, paleistą iš Juodosios jūros, iš Rusijos Federacijos laivo“, tačiau šis „niekur nekirto Rumunijos oro erdvės“, nurodė jos Gynybos ministerija.
„Radarų sistemos užfiksavo, kad taikinio trajektorija arčiausiai Rumunijos oro erdvės buvo maždaug už 35 kilometrų į šiaurės rytus nuo sienos“, – priduriama pareiškime.
Du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai MiG-21 „LanceR“, vykdantys NATO oro policijos misiją, buvo pasiųsti į Rumunijos šiaurę, „kad papildytų mūsų reakcijos galimybes“, sakoma jame.
Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pranešė, kad dvi Rusijos raketos kirto Moldovos ir NATO narės Rumunijos oro erdvę prieš įskrisdamos į Ukrainą. Moldova patvirtino šį įvykį ir paskelbė iškviesianti Rusijos ambasadorių. Šalis jau matė Rusijos raketų nuolaužų per beveik metus trukusią Rusijos invaziją į Ukrainą.
Charkivas. Po Rusijos apšaudymų. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 5 d. (ELTA). Sekmadienio rytą Rusija raketomis apšaudė Ukrainos Charkivo miestą. Nors anksčiau pranešta apie 3 sužeistuosius, bet vėliau patikslinta, kad nukentėjo 5 žmonės, praneša „Unian“. Charkivas. Po Rusijos raketų atakų. EPA – ELTA foto
Preliminariais duomenimis, sekmadienio rytą, apie 8 val. 20 min., Charkivą apšaudė Rusijos raketų sistemos S-300 iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities.
Charkivo srities prokuratūros duomenimis, viena iš raketų pataikė į penkių aukštų universiteto pastatą ir jį smarkiai apgadino, o kita smogė į netoliese esančio gyvenamojo namo teritoriją.
Per apšaudymą buvo sužaloti penki žmonės: 4 gyvenamojo namo gyventojai ir aukštąją mokyklą saugojęs apsaugos darbuotojas.
Ukraina pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Kyjivas, lapkričio 16 d. (AFP-dpa-ELTA). Po nepatvirtintų pranešimų, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, Ukraina antradienį pareiškė, jog tvirtinimas, kad tai buvo viena Ukrainos raketų yra „sąmokslo teorija“.
„Dabar Rusija propaguoja sąmokslo teoriją, kad tariamai tai buvo Ukrainos oro gynybos raketa, kuri nukrito į Lenkijos teritoriją. Tai netiesa. Niekas neturėtų tikėti Rusijos propaganda ar skleisti jos pranešimų”, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Lenkijos žiniasklaidoje sklinda nepatvirtinti pranešimai, kad sprogimą ūkyje netoli Ukrainos sienos, per kurį žuvo du žmonės, sukėlė dvi atsitiktinės Rusijos raketos, iš Ukrainos įskridusios į Lenkiją.
Jei tai pasitvirtins, tai būtų pirmas toks incidentas per beveik devynis mėnesius trunkantį Rusijos karą su Ukraina ir žymėtų dramatišką Maskvos konfrontacijos su Vakarais eskalaciją.
Lenkijos vyriausybė sušaukė nepaprastąjį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, bet savo įvykių versijos kol kas nepateikė. Nei Varšuva, nei Vašingtonas, nei NATO būstinė Briuselyje nepatvirtino pranešimų, kad sprogimas susijęs su Rusijos raketomis, antradienį smogusiomis miestams ir energetikos infrastruktūrai visoje Ukrainoje. Kyjivo teigimu, antradienį Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą daugiau nei 90 raketų ir sparnuotųjų raketų.
Lenkija yra Europos Sąjungos ir Vakarų gynybos aljanso NATO narė.
Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mülleris perspėjo neskleisti nepatikrintos informacijos ir sakė, kad vėliau visuomenei bus pateikta daugiau informacijos, pranešė PAP.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 15 d. (ELTA). Ukraina jau kelis kartus įspėjo, kad Rusija neapsiribos Ukrainos sienomis, ir šiandien okupantai smogė Lenkijai.
Tai antradienį vėlai vakare pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.
„Šiandien įvyko tai, dėl ko mes jau seniai įspėjome. Teroras neapsiriboja mūsų valstybės sienomis. Rusų raketos smogė Lenkijai. Kiek sykių Ukraina sakė, kad valstybė teroristė neapsiribos mūsų šalimi? Tai buvo tik laiko klausimas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Anot jo, kuo ilgiau rusai jausis nebaudžiami, tuo didesnis pavojus grės visoms šalims, kurias gali pasiekti šalies agresorės raketos.
„Smogti raketomis NATO teritorijai. Tai Rusijos raketų smūgis kolektyviniam saugumui! Tai labai reikšminga eskalacija. Reikia veikti. Ir aš dabar noriu pasakyti visiems mūsų broliams ir seserims lenkams: Ukraina visada jus rems! Laisvų žmonių teroras nepalauš! Pergalė įmanoma, kai nėra baimės! O mes su jumis jos nejaučiame“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Anksčiau antradienį pasirodė pranešimų, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.
Budapeštas, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sušaukė Nacionalinės gynybos tarybą dėl nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketas, smogusias Ukrainos kaimynei Lenkijai.
„Reaguodamas į naftos tiekimo naftotiekiu „Družba” sustabdymą ir į Lenkijos teritoriją pataikiusią raketą, ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sušaukė Gynybos tarybą 20 val. (19 val GMT laiku)“, – tviteryje parašė V. Orbano atstovas Zoltanas Kovačas.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Lauryno kasčiūno foto
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad NATO atsakas privalės būti, jei pasitvirtins, jog Lenkijoje nukritusios ir du žmones pražudžiusios raketos buvo paleistos iš Rusijos.
„Atsakas privalės būti. Kiekvienas NATO colis privalo būti ginamas“, – Eltai antradienio vakarą sakė L. Kasčiūnas.
Bet kuriuo atveju, teigė jis, viskas priklausys nuo Lenkijos.
„Žodis dabar Lenkijos. Tą turime suprasti labai paprastai. Tiek vertinimų, tiek veiksmų prasme. Tikrai nenoriu modeliuoti už lenkus, nes jie geriau jaučia situaciją ir jie žino kaip ginti savo nacionalinį interesą bei saugumą“, – sakė jis.
Visgi, tęsė politikas, įtarimams dėl Rusijos pasitvirtinus, mažų mažiausiai turėtų būti aktyvuotas NATO ketvirtasis straipsnis.
„Mažų mažiausiai tikėčiausi NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo, kas iš principo reiškia konsultacijas“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jis neabejojo, kad Lenkija jau anksčiau buvo sumodeliavusi tai, kaip reaguotų į panašias situacijas.
„Toks scenarijus tikrai buvo simuliuotas ir kažkoks algoritmas bus pritaikytas“, – sakė jis.
Anksčiau antradienį pasirodė pranešimų, kad netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Incidento vietoje dirba policijos, prokuratūros ir kariuomenės atstovai.
Časiv Jare aukų padaugėjo iki 24. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 11 d. (ELTA). Rusijos raketų atakos prieš penkiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 24, praneša agentūra „Sky News“.
Pasak Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, gelbėtojai tęsia išgyvenusiųjų paieškas. Iš pastato griuvėsių iki šiol išgelbėti devyni asmenys. Tarnybos teigimu, paieškų operacijoje dalyvauja 55 žmonės.
Rusija šiam pastatui smūgiavo šeštadienio vakarą. Maskva neigia, kad savo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ metu taikosi į civilius.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė susirūpinimą dėl Kinijos, taip pat ir Rusijos vidutinio nuotolio raketų, ir paragino Pekiną prisijungti prie tarptautinės branduolinių ginklų kontrolės sutarties.
„Matome, kad Kinija daug investuoja į naujus, modernius ginklus, įskaitant naujas raketas. Ir pusė jų raketų pažeistų INF sutartį, jei Kinija būtų ją pasirašiusi“, – sakė J. Stoltenbergas, omenyje turėdamas JAV ir Rusijos pasirašytą 1987 m. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią praėjusį mėnesį pagrasino nutraukti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Pritariame sutarties išplėtimui, kad Kinija taip pat turėtų jos laikytis“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
INF sutartį 1987 metais Vašingtone pasirašė paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. Ji įsigaliojo 1988 m. birželio 1 d.
Praėjusį mėnesį dabartinis JAV vadovas pagrasino nutraukti šią sutartį, nes Rusija pažeidinėja jos sąlygas.
Savo ruožtu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad sutarties nutraukimas galėtų sukelti naujas ginklavimosi varžybas, ir žadėjo reaguoti atitinkamai, jei JAV dislokuotų Europos teritorijoje bet kokias naujas raketas.
J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad „NATO nenori naujų ginklavimosi varžybų, bet esame labai sunerimę dėl naujų Rusijos raketų. Jos mobilios, gali nešti branduolinius užtaisus ir pasiekti tokius Europos miestus, kaip Berlynas“.
Tomas Parfitas, Ketrin Fil, Bruno Voterfildas, Maiklas Sevedžas / The Times
Vladimiras Putinas perkelia savo raketas į buvusią Mažąją Lietuvą, ir tai – nauja rimta grėsmė visai Europai.
Aukšto rango Rusijos parlamento atstovas iš oficialios tribūnos tvirtino, kad raketos, galinčios nešti branduolinius užtaisus, perkeltos į Kaliningrado sritį visiems laikams. Tas rusų politikas dar demagogiškai pridūrė, esą tai atsakas į agresyvius NATO veiksmus ginkluojant Rytų Europą.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Nerimą keliančią žinią apie Rusijos sprendimą dar labiau militarizuoti Mažąją Lietuvą (dabartinė Kaliningrado sritis, skirianti NATO nares Lietuvą ir Lenkiją nuo kitų NATO šalių) pranešė Tomas Parfitas, Ketrin Fil, Bruno Voterfildas ir Maiklas Sevedžas leidinyje „The Times“.
JAV valstybės departamento spaudos sekretorius Džonas Kirbis pabrėžė, kad Kaliningrado sritin perkeltos raketos „Iskander“ ir S-400 destabilizuoja nusistovėjusią jėgų pusiausvyrą Europoje tarp NATO ir Rusijos.
Pentagono atstovai pastebėjo, kad žinia aie Rusijos ketinimus visiems laikams palikti galingąsias raketas Kaliningrado anklave yra labai nemalonus destabilizuojantis veiksnys. NATO oro gynybos sistemos, kurios neva neramina Rusiją ir dėl kurios Rusija neva priversta minėtas raketas perkelti į Kaliningradą, nėra nukreiptos prieš Rusiją. Toji NATO sistema – grynai gynybinio pobūdžio. Taip pat ir visi kiti kariniai NATO daliniai, dislokuoti Rytų Europoje, tėra gynybinio pobūdžio.
Publikacijos autoriai mano, kad šis Rusijos manevras yra iššūkis naująjam JAV prezidentui Donaldui Trampui, kurio reakciją į rusiškas ginklavimosi varžybas kol kas keblu numatyti. Royal United Services Institute (Didžioji Britanija) dirbantis Rusijos ekspertas Igorius Sutiaginas pabrėžė, kad tai – pavojingas momentas.
Raketos „Iskander“, pajėgios nešti atominius užtaisus, Kaliningrado srityje buvo dislokuoti dar spalio mėnesį. Bet tik dabar Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas prisipažino, kad šie ginklai Kaliningrado anklave bus nuolat dislokuoti. Jo žodžiais remiantis, „Iskander“ ir S-400 atgabenti į anklavą tik tam, kad neutralizuotų NATO keliamas grėsmes dėl šio Aljanso oro gynybos sistemų Rytų Europoje. Omenyje jis turėjo karinius įrenginius, kuriuos NATO šių metų gegužę dislokavo Rumunijoje bei artimiausiu metu dislokuos Lenkijoje. Ponas V.Ozerovas nenorėjo prisiminti, kad Rumunijoje ir Lenkijoje dislokuojamos NATO oro gynybos sistemos skirtos gynybos reikmėms, taip pat – apsisaugoti nuo galimų Irano atakų.
Beje, šių metų gegužės mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baugino Europos šalis, įsileidžiančias NATO oro gynybos sistemas. V.Putinas tvirtino, esą Rumunija dar supras, ką reiškia gyventi jaučiant nuolatinę baimę, mat į tave žvelgiama pro galingo ginklo taikiklį…
