Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Seimas pavasario sesijoje ketina svarstyti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama padidinti baudas už triukšmą.
Tai Seimas nutarė ketvirtadienį, po pateikimo pritaręs tai numatančioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Už šias Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Mindaugo Skritulsko pateiktas kodekso pataisas po pateikimo balsavo 49 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.
Pristatydamas projektą Seimo narys M. Skritulskas sakė, kad šiuo metu baudos už triukšmą, kaip pvz. rodo Palangos miesto pavyzdys, yra akivaizdžiai per mažos.
„Verta peržiūrėti baudas, kad triukšmo prevencija būtų suvaldyta“,- sakė parlamentaras. Jo teigimu, šiuo metu dažnai yra sumokama pusė minimalios baudos tai yra 10 eurų ir toliau garsiai paleidžiama muzika.
Jam pritarė ir Seimo narys Andrius Kupčinskas. „Baudos atsiliko nuo laikmečio“,- sakė jis, ragindamas spręsti ir dėl triukšmą sukeliančių transporto priemonių, pvz. keturračių.
M. Skritulskas siūlo iki 500 eurų didinti baudas už triukšmą gatvėse, parkuose ir kitose viešosiose vietose ir iki 700 eurų bausti įmonių vadovus, kurių naudojamose patalpose padarytas toks nusižengimas.
Jeigu Seimas pritartų, „už šauksmus, švilpimus, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą“ būtų baudžiama nuo 80 iki 300 eurų, o pakartotinais atvejais – nuo 300 šimtų iki 500 eurų.
Šiuo metu tai užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų, o toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų. Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka
Tačiau pirmą kartą nusižengusiam skiriama tik pusė minimalios baudos dydžio bauda, t.y. 10 eurų.
Administracinių nusižengimų kodekse taip pat siūloma nustatyti, kad už triukšmą keliančius veiksmus atsakytų ir įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios naudojamose patalpose padarytas nusižengimas, vadovas. Tai užtrauktų jam baudą nuo 300 iki 500 eurų, pakartotinais atvejais – nuo 500 iki 700 eurų.
Šiuo metu įmonių vadovams nenumatyta tokia atsakomybė.
Fejerverkai. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr
Lietuvos mokslininkai nustatė, jog profesionalių fejerverkų naudojimas yra pakankamai saugus žmonėms ir aplinkai, tad siūlymai drausti visus pirotechnikos gaminius neturi pagrindo.
Remdamiesi chemikų išdavomis, naujam šuoliui ruošiasi tarptautinio festivalio „Vilniaus Fejerija“ rengėjai. Rugsėjo 24 d. Vingio parke vilniečiam ir miesto svečiams žadama pateikti įspūdingiausią reginį per visą 14 metų renginio istoriją.
„Kompetentingų šalies chemikų pateikta pažyma įrodė, jog fejerverkų poveikis žmonėms, orui ir gyvūnams yra gerokai perdėtas. Kalbama būtent apie profesionalius gaminius, kuriuos naudoja tam paruošti žmonės. Tai svarbi naujiena, nes šiam spalvingam ir itin populiariam šventiniam renginiui, vykstančiam nuo 2009-ųjų, buvo iškilęs pavojus dėl visuomenėje pasigirstančios fejerverkų kritikos, baimių ir net siūlymų juos drausti. Tačiau mokslininkų argumentai veikia, fejerverkai yra legalūs, o mes, į juos įsiklausę, vėl pakviesime visus pasigrožėti maksimaliai kokybišku ir saugiu reginiu“, – sakė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius Gytis Lagunavičius.
Lietuvos chemikų draugijos pirmininko, docento daktaro Rimanto Vaitkaus kartu su kolegomis ruoštoje pažymoje apie pirotechnikos gaminių įtaką aplinkai pažymima, jog profesionalūs fejerverkai, jei jų rengimo tvarka yra reglamentuota, sukelia tik minimalią oro ir dirvos taršą, o “triukšmo lygis yra kur kas mažesnis dėl didesnio atstumo nuo žiūrovų ir tobulesnės naudojamos įrangos”.
Pažymoje taip pat priduriama, jog siekiant dar labiau sumažinti fejerverkų daromą įtaką, būtų tikslinga nustatyti fejerverkų naudojimo taisykles, pavyzdžiui, numatant tik tam tikras jų naudojimo vietas, reglamentuojant garsinių fejerverkų triukšmo lygį ir pan.*
Apie tai, kad fejerverkų žala aplinkai yra perdėta, tvirtinama ir Vokietijoje atliktoje studijoje. Joje rašoma, jog Federalinės aplinkos apsaugos agentūros (UBA) vertinimu, fejerverkų išskiriamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nereikšmingas“, o šiuolaikiniuose fejerverkuose naudojami chemikalų kiekiai nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai.**
Festivalio „Vilniaus Fejerija“ organizatoriai pažymi, jog didžioji dalis renginio programos bus demonstruojama fejerverkų festivalyje PYRONALE Berlyne, išsiskiriančiame itin aukštais saugumo ir ekologijos standartais. Jų esą bus laikomasi ir Vilniuje. „Festivalio kulminacija – fejerverkų profesionalų BLIKAS įspūdingas ir jaudinantis šou – buvo rodytas garsiausiuose Europos festivaliuose, pelnęs ne vieną apdovanojimą, tad mums tai bus rimčiausias jėgų išbandymas norint dar geriau pasirodyti Vingio parke“, – teigė festivalio „Vilniaus Fejerija“ direktorius G. Lagunavičius.
Organizatoriai praneša, jog rugsėjo 24 d. vyksiančiame festivalyje padangę užlies įspūdingos ugnies ir fejerverkų spalvos bei raštai, skambės geriausia ir laiko patikrinta muzika. Šių metų muzikinėje programoje dalyvaus legendinė Lietuvos grupė BIX. Konkursinėje programoje varžysis pirotechnikų komandos iš Meksikos, Lenkijos ir Rumunijos. Programą vainikuos BLIKAS – žėrintis fejerverkų karolių vėrinys, lydimas genialios klasikinės muzikos.
Išsamiau keturioliktojo festivalio „Vilniaus Fejerija“ programa bus pristatyta 2022 m. rugpjūčio 24 d. naujienų agentūroje ELTA vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Žiniasklaidos konferencijoje dalyvaus bei į žurnalistų klausimus atsakys:
Gytis Lagunavičius – Festivalio direktorius,
Saulius Urbonavičius (Samas) – iš grupės BIX, koncertuosiančios festivalyje,
Ovidijus Barkauskas – Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas,
Nijolė Ruzgienė – Festivalio prodiuserė.
Žiniasklaidos konferencija vyks Gynėjų g. 16, 1 a. (Delfi biuras).
Dalyvių skaičius ribotas, tad būtina išankstinė žiniasklaidos atstovų registracija el. paštu
registracija@elta.lt
Žiniasklaidos konferencijos transliaciją bus galima stebėti per šią nuorodą:
Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Seimui bus pateiktos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis siekiama išspręsti gyventojų problemą dėl kaimynų keliamo didelio triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas siūlys administracinę atsakomybę taikyti ne tik triukšmaujantiems, kaimynų ramybę trikdantiems asmenims, bet ir jiems būstą nuomojantiems savininkams.
Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka
Už kaimynų ramybės, poilsio trikdymą jis siūlys administracinę atsakomybę taikyti „ne tik administracinį nusižengimą įvykdžiusiam asmeniui, bet ir pačiam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto savininkui, kuris vienokia ar kitokia teise suteikdamas patalpas asmenims, jomis naudotis, pats sąmoningai leidžia (neužtikrina) ir (ar) sudaro sąlygas viešosios tvarkos trikdymui”.
Taip pat siūloma numatyti, kad administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų arba priemonių, kuriomis trikdoma viešoji rimtis, konfiskavimą.
“Daugelis Lietuvoje esančių daugiabučių ir kitų gyvenamųjų namų bei patalpų neturi garso izoliacijos, todėl triukšmingi kaimynai gali ypač trikdyti ir kelti diskomfortą“,- aiškinamajame rašte sako Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis antradienį ketina pateikti dar praeitoje Seimo kadencijoje įregistruotą Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kuria irgi siekiama drausminti triukšmautojus.
E. Pupinis siūlys nustatyti draudimą garsiai triukšmautigyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu. Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotr.
Pagal siūlomą projektą, „šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, taip pat gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.“
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.
Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė parlamentaro Mykolo Majausko inicijuotoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama padidinti baudas triukšmadariams.
Tam, kad kodekso pataisos būtų priimtos, reikalingas dar vienas balsavimas – priėmimo procedūra.
Pagal siūlomą projektą, Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 eurų iki 600 eurų. Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.
Šiuo metu Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – nuo 280 eurų iki 600 eurų.
Jeigu Seimas pritartų, padidėtų baudos ir už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Pagal siūlomą projektą, tai užtrauktų baudą nuo 150 eurų iki 600 eurų, toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 500 eurų iki 1 tūkstančio eurų.
Šiuo metu savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 eurų iki 300 eurų, padarytas pakartotinai – užtraukia baudą nuo 300 eurų iki 600 eurų.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Vyras centrinės Rusijos Riazanės regione nušovė penkis žmonės už tai, kad šie naktį neva per garsiai kalbėjo po jo langais, sekmadienį pranešė tyrėjai.
Šaudynės Riazanės regione įvyko tuo metu, kai šalyje paskelbtas karantinas, o žmonėms draudžiama be reikalo išeiti iš namų.
32-ejų vyras nedideliame Jelatmos miestelyje pradėjo šaudyti į keturis vyrus ir moterį, kurie neva „gatvėje po jo langais garsiai kalbėjosi“. Tyrėjų teigimu, incidentas įvyko šeštadienį apie 22 val.
Jelatma yra netoli Riazanės, kuri nuo sostinės Maskvos nutolusi per maždaug 200 km.
Rusijos Tyrimų komiteto teigimu, vyras išėjo į savo buto balkoną paprieštarauti garsiai kalbančiai grupei žmonių, tada prasidėjo ginčas ir vyras išsitraukė savo ginklą bei pradėjo šaudyti.
„Jie visi žuvo vietoje“, – sakoma pranešime.
Sekmadienį į įvykio vietą nuvyko Riazanės regiono vicegubernatorius Igoris Grekovas. Įtariamasis, kurio vardas neskelbiamas, buvo sulaikytas. Jo butas apieškotas, o nusikaltimo ginklas buvo konfiskuotas.
Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
Greitoji medicinos pagalba
Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys. Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
Pats mažiausias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nesiėmė įstatymu sureguliuoti šunų, kačių lojimo ir kniaukimo.
Antradienį parlamentarai nepritarė Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro pateiktam jau penktam Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantui. Šiuo dokumentu buvo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą.
Už įstatymo pataisas balsavo tik 23 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai. Projektas galutinai neatmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Įstatymo pataisas pateikęs P. Čimbaras pastebėjo, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal šunų skaičių. „Kai kurie gyvūnų savininkai piktnaudžiauja tuo, kad šiuo metu triukšmas gyvūnams negalioja“, – sakė P. Čimbaras.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis sutiko, kad problema egzistuoja, nes yra ir tokių atvejų, kai žmonės dėl triukšmo yra priversti parduoti butą, nes negali jame gyventi.
Tačiau Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai buvo neaišku, kaip pavyks įgyvendinti įstatymą, jis baiminosi, kad „po šunų problema neiškiltų dar daugiau problemų“.
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal tobulinti iniciatoriams grąžintą projektą, „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.“
Atsižvelgiant į gyventojos Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją įstatymo pataisas parengęs P. Čimbaras siūlė įteisinti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Pagal siūlytą projektą, „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.
Buvo siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau joms nepritarus augintiniai ir toliau galės loti ir kniaukti ne pagal įstatymą, o kaip prigimtis lėmė.
Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 dienomis Vilniaus centre griaudėjo renginys, kurį Savivaldybė pavadino skambiu „Sostinės dienų festivalio“ vardu. Nežinau, ar tai tinkamiausias šio renginio pavadinimas, bei koks žodis ar metafora taikliausiai ir tiksliausiai jį apibūdintų. Tikriausiai, tinkamiausias tokių renginių vardas būtų ne festivalis, bet mugė, o pagrindinis jos tikslas – ne šventė, šventimas, bet prekyba, pirkimo ir vartojimo manijos skatinimas.
Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, yra ir kultūrinė tokių renginių dalis, kurią daugiausia sudaro su kultūra ir menu mažai ką bendro turintis triukšmas, kurį produkuoja galinga garso stiprinimo aparatūra apsiginklavusios grupės ir solistai. Tą jų skleidžiamą triukšmą galima būtų palygint nebent su skrendančių viršgarsinių naikintuvų riaumojimu… Bet ne, šis nevaldomas triukšmas ir riaumojimas vadinamas muzika, jis laikomas svarbia Vilniaus dienų ir kitų į jį panašių renginių kultūrinių programų dalimi… Ir dar už šį klausos būgneliams pavojingą triukšmą, matyt, neblogai mokama, nes tie vadinamieji koncertai nemokami, o Savivaldybė paskelbė, kad sostinės dienoms organizuoti ji išleido daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Mane, Vilniaus mero žodžiais tariant „praeities šešėlį“, į Sostinės dienas išviliojo ne troškimas pirkti, ar vos ne visą Gedimino prospektą persmelkęs svilėsių kvapas, bet pranešimas, kad rugsėjo 1 d. šalia V. Kudirkos aikštės numatytas išskirtinis koncertas „Džiaukimės viltyje“, kuris rengiamas ypač laukiamo Vilniaus svečio – popiežiaus Pranciškaus – atvykimo proga. Tikėjausi dvasingo, turiningo koncerto ir reginio, gal panašaus į tuos, kurie būna rengiami Daukanto aikštėje Naujųjų mokslo metų proga. O ką išgirdau ir pamačiau?
Paminklas Vincui Kudirkai. Vilnius. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmiausia mane nustebino tai, kad toks išskirtinis koncertas rengiamas pačiame triukšmingos mugės epicentre, galima sakyti, pačioje jos bruzdesio, kvapų ir garsų marmalynėje. Manau, tokiam koncertui reikėjo paieškoti bent kiek ramesnės ir solidesnės vietos bei aplinkos. Galėjau pasidžiaugti nebent bent tik tuo, kad koncertą pradėjo turininga ir sklandi koncerto organizatoriaus ir vedėjo kun. Ričardo Doveikos kalba. Gražiais, prasmingais žodžiais į susirinkusius kreipėsi ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, linkėjo koncerto metu patirti malonių įspūdžių. Deja, tie linkėjimai, bent jau mano nuomone, neišsipildė.
Tą išskirtiniu turėjusį būti koncertą pradėjo grupė “Bix“. Ir iš karto iš scenoje įrengtos garso stiprinimo aparatūros sugriaudėjo sunkiai pakeliamas uraganinis triukšmas. Nesinorėjo šio reginio organizatorių, vedėjų ir atlikėjų klaidinti. Pamaniau, – jie juk gali pagalvoti, kad ir aš tą žodžiais sunkiai nusakomą riaumojimą ir baubimą suvokiu kaip muziką ir dainavimą. Todėl, nesulaukęs koncerto pabaigos, pasitraukiau atokiau, ir nežinau, kaip, kokiais decibelais tas išskirtiniu turėjęs būti koncertas baigėsi. Bet, tikriausiai jis netapo išskirtiniu gerąja to žodžio prasme, o tik dar vienu tokiuose gatvės renginiuose, deja jau įprastu vos pakeliamo triukšmo ir garsų kakofonijos kratiniu. Taip pat liko nuostaba ir neatsakytas klausimas – nejaugi net ir žinomi, įtakingi, garbingi Bažnyčios veikėjai tapo šio Vilniaus dienų festivalio rengėjų įkaitais bei jų muzikinio skonio propaguotojais?
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose.
Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.
Įstatymo pataisos atsirado dėl to, kad Peticijų komisija, išnagrinėjusi Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją, priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą. Beje, Peticijos komisijos išvadai pritarė ir Seimas.
Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“.
Taip pat įstatyme siūloma įrašyti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliamas triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“.
„Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, – sako Seimo narys P. Čimbaras.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Administracinių nusižengimų kodekse jis siūlo numatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 50 eurų iki 300 eurų.
„Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du kodekso straipsnius. Todėl siūloma išbraukti straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, o kitame kodekso straipsnyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą“, – sako P. Čimbaras.
Jo teigimu, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.
Šiuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Šunų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.
Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintoje higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
„Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.
Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuspręsta patikslinti nuostatas dėl administracinės atsakomybės už keliamą triukšmą.
Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.
Naujas reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatyme pakeistas nuostatas dėl ramybės laiko. Kodekse baudos dydis nėra keičiamas, tik tikslinamas ramybės laikas.
Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 79 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė vienas parlamentaras.
Dau daug metų skaitau, kas yra rašoma portale Slaptai.lt patalpintuose straipsniuose. Įdomu. Įvairios temos. Jas visas sieja pastangos pateikti mintis, kad ir Lietuvoje būtų geriau. Tai didelis ir pagarbos vertas darbas.
O dabar – apie BREXIT ir Lietuvos piliečius Jungtinėje Karalystėje.
Noriu pateikti keletą minčių šiuo klausimu.
Pirmiausia – ten jau dirbantiems Lietuvos piliečiams nėra pats esminis, pats svarbiausias klausimas.
Jei iki karo ir pokaryje Lietuvos piliečiai atvyko į JK iš bėdos (Lietuvą užpuolė socialistinių Kremliaus – Berlyno barbarų gaujos), tai po 1990 metų Lietuvos piliečiai (lietuviai, rusai ir neaiškių kilmių asmenys, sulaikyti policijos už nusikaltimus, prisistatantys lietuviais) atvyko vedami pirmiasia šių trijų priežasčių.
Pirma. Tėvai, nesipriešinę Lietuvą okupavusiai SSSR sistemai, o aktyviai su ja bendradarbiavę, sukaupė pinigų perteklių ir savo vaikus (kaip kad ir Vladimiro Putino komandos nariai) išleido siekti išsilavinimo į Vakarus be jokio finansinio rūpesčio. Tokiu būdu SSSR sistemai lojalių šeimų atstovai, be problemų įgyję išsilavinimus Lietuvoje bei praktikas, atvyko padirbėti į šią aukšto lygio teisinę valstybę siekdami žymiai pagerinti savo ekonominę padėtį bei susipažinti su žymiai teisingiau gyvenančiu pasauliu.
Skaitytojų laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antra. Lietuviškojo brexsito šalininkai – asmenys, nuo 1992 metų į Lietuvos valdžias masiškai rinkę bet kokios pakraipos socialistus – populistus ir valstybės kenkėjus, kad neleistų valdžioje įsitvirtinti Vytauto Lansbergio bendraminčiams bei panašaus pobūdžio geresniems politiniams junginiams.
Taip pat ir nedalyvavusieji balsavimuose, tuo parodant ištikimybę sovietinei sistemai ir neapykantą atkurtai nepriklausomybei. Taip pat ir sunaikintų kriminalinių grupuočių Lietuvoje nariai, taip ir nesuvokę, kad juos sukūrė, jais pasinaudojo ir vėliau sunaikino tie patys socialistai.
Trečia. Asmenys, nukentėję nuo socialistinių partijų, kurios vykdė masinius prichvatizacijos veiksmus, sukėlusius milžinišką nedarbą, teismų/ prokuratūros/VMI/ spec.tarnybų savivalę.
Visos šios asmenų grupės atvyko į laisvą ir demokratinę šalį (JK), kuri jiems suteikė tokias pat garantijas, kaip ir savo piliečiams. Nepriklausomai nuo to, kad jie neįnešė jokio indėlio į JK gerovę, ekonominį politinį stiprėjimą. Kai kurie britų geranoriškumą vertino kaip kvailumą, britams pridarė pakankamai daug žalos.
Štai toks pastebėjimas. Be to, britų salose – labai mažai grupių, vadinančių save lietuviškomis, dalyvauja Lietuvos gyvenime tikslingai – kalba ir viešina blogybes, dalyvauja parlamento/ Prezidento rinkimuose, deda pastangas, kad į valdžią nepatektų Lietuvą naikinusios LKP šešėliai (amb/ paksiaus/ uspaskio junginiai).
Dažniausiai lietuvių grupių susiėjimai – pramoginiai, šiek tiek kultūriniai. Lietuvos piliečių tarpe masiškai paplitęs girtavimas ir muštynės. Čia stipriai lenkiame lenkus, kurių JK žymiai daugiau.
Balys Krasavickas (Notrhamptonas)
XXX
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Anglijoje jau pasirodė antiimigrantiškų proklamacijų. Mano pusseserė toje šalyje, provincijoje, gyvena beveik dešimtmetį. Pastarosiomis dienomis ir jai buvo pasiūlyta krautis lagaminus.
Toks vietinės kilmės gyventojų elgesys baustinas, persekiojamas, prilyginamas rasinės neapykantos kurstymui. Bet slapta (rašteliai prie namų durų, ant automobilių stiklų) arba privačiuose pokalbiuose išsakomas nepasitenkinimas atvykėliais byloja, kad pūlinys jau pritvinko.
Ar iš tiesų privalu smerkti tuos, kurie nori gyventi ir dominuoti savo tautoje? Ar mums patiktų, jeigu geresnio gyvenimo ieškotojai užplūstų Lietuvą? Atsakymas aiškus: mes jau šiandien bijome pabėgėlių, kurie gali būti net pavojingi, ne tik sumažinti galimybes įsidarbinti, be didelių eilių patekti pas gydytoją, gauti pašalpą…
Ar turi teisę ta ar kita valdžia nepaisyti didžiosios gyventojų dalies nuomonės ir įgyvendinti ne daugumos, o nežinia kieno ir nežinia iš kur nesveikose galvose gimusius idealus? Juk išrinktieji turi vykdyti rinkėjų valią.
Jeigu dauguma nenori įteisinti tos pačios lyties santuokų, jeigu neleidžia tokiems žmonėms auginti vaikus, tai ir nereikia. Kai jų nuomonė natūraliai pasikeis, tada ir kalbėsime.
Skaitytojų laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka.
Anglai savo nepasitenkinimą valdžios politika išsako naktį klijuojamomis proklomacijomis. Tą patį jie pasakė ir demokratinėmis priemonėmis – referendumu.
Dėl visko, kas atsitiko birželio 23 dieną ir dar atsitiks ne tik kaip tos dienos pasekmė, kalti ne eiliniai piliečiai, o pirmiausia Europos Sąjungos galingieji.
Nemokšos ėmėsi labai sudėtingo geopolitinio vaidmens: dėl ekonominių savanaudiškų paskatų sukergti skirtingas tautas ir net rases.
Pirmieji šitos globalios maišymo, dirbtinio kraustymosi politikos daigai jau akivaizdūs. Koks artimiausiu metu prasiskleis žiedelis – šiandien dar pasakyti neįmanoma. Aišku tik tiek, kad šios rožės dygliai bus labai skaudūs.
Kazimieras P.
XXX
Mieste triukšmas, blogas oras. Vasarą bėgi į gamtą. Jeigu neturi vilos kokiame Lietuvos regioniniame parke, kur tvoros, apsaugininkai ir ramybė, važiuoji į „kolektyvinį sodą“. Bet ir čia nuo triukšmo nepabėgsi.
Štai mūsų „kolektyviniame“ netoli mano lūšnelės du apleistus sklypus nusipirko viena ponia su ponu. Ponia, sako, darželio vedėja. Su buldozeriais nušlavė dar sovietmečiu statytą namelį ir toje vietoje pradėjo karkasinį, pusiau medinį, pusiau plastmasinį dviaukštį. Nuo ankstyvo pavasario darbininkai kalė, pjovė, lakštingaloms ir varnėnams mano sodelyje čiulbant. Tie pjūklai ir plaktukai – dar pusė bėdos: namo be jų nepastatysi, reikia suprasti ir kentėti. Bet kodėl aš turiu dar ir jų muzikos klausytis? Atvažiuoja ryte automobiliu, atidaro jo duris ir įjungia dar vieną triukšmo šaltinį.
Kelias savaites žmona kentė kentė ir nuėjo su meistrais pasikalbėti. Gal galite bent kiek tyliau muzikuoti? Mūsų automobilyje irgi yra ir radijas, ir „diską“ galime paleisti, bet nenorime užgožti paukščių giesmių. Žmona nustebo: vyrai iškart pažadėjo koncertuoti tyliau.
Bet ramybe džiaugėmės neilgai. Po savaitės atvažiavo kiti meistrai, kurie nežinojo, kad paukštelių giesmės mums mielesnės už jų „bumčikus“.
Savaitgalį, ypač jeigu pasitaiko geras oras, tokių „muzikų“ iškart gali klausytis iš visų keturių pasaulio šalių. Todėl savaitgaliais į savo „rančą“ nevažiuojame, nebent jis būna šaltas ir lietingas.
Kodėl mūsų žmonės taip negerbia kitų, ir „demokratijos“ laikais savo kieme elgiasi taip, tarsi aplink nebūtų nė gyvos dvasios? Iš durnumo, kultūros stokos, o gal iš pasiutimo?
Taip, kartais jaunimas tyčia rikdo automobilių radijus ir „magus“. Nesu nacionalistas, bet turiu pasakyti tiesą: mūsų „kolektyviniame“ dažniausiai šitaip triukšmauja rusakalbiai. Ir mes šitoje šalyje gyvename! Tik pabandykite mus užkabinti! Ir mes jų neužkabinėjame, taikstomės, kenčiame, gerbiame tautines mažumas. Čia ne Japonija, senukai Lietuvoje dažniausiai „grybo vietoj“, jų nuomonės, jų pageidavimų nepaisoma. O mūsų „kolektyviniame“ senukų daugiausia, dar ne visi išmirė.
Ne ramiųjų pusėje ir įstatymai, reguliuojantys triukšmą. Pavyzdžiui, jeigu sodo kaimynas visą dieną „leidžia muziką“ negarsiai, jokie pareigūnai jo nenutildys, nes nepakaks decibelų. Įstatymų leidėjai gal nežino, kad nelabai triukšminga, nesiliaujanti, valandų valandas trunkanti „muzika“ gal net labiau varo iš proto, neleidžia džiaugtis gamtos garsais ir ramybe. Vienintelė išeitis: jeigu gali, jeigu turi kur, bėk kuo toliau nuo tokio kaimyno.
