Vytauto Didžiojo karo muziejus mini 100 metų jubiliejų. Muziejus buvo iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d.
Jo istorija prasidėjo tuomet, kai, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, kariuomenės vadovybė nusprendė Kaune įsteigti Karo muziejų. Nors darbai buvo pristabdyti, tačiau juos atnaujinus brigados generolas Vladas Nagevičius vos per keturias savaites seną, caro karių reikmėms naudotą jojyklą ir koplyčią pavertė Lietuvos kovų istoriją įamžinančia erdve.
1936 m. vasario 16 d. muziejus iškilmingai perkeltas į naujuosius rūmus. Atidaryme dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, arkivyskupas Juozapas Skvireckas, kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis ir kiti garbūs svečiai. Būtent šiame architektūros paveldo pastate, suprojektuotame architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Krikščiukaičio, Vytauto Didžiojo karo muziejus įsikūręs ir šiandien.
„Vytauto Didžiojo karo muziejus – pirmasis valstybės įsteigtas muziejus, pasitinkantis šimtmetį. Per visą šimto metų istoriją muziejui teko net penkis kartus keisti pavadinimą, išgyventi net kelias okupacijas. Tačiau muziejus visada buvo svarbus ne tik kauniečiams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, o skambantys kariliono garsai buvo tarsi nepriklausomos Lietuvos aidas, todėl išliko svarbus ir niekada neprarado savo reikšmingumo. Net ir okupacijų metu jam pavyko išsaugoti Lietuvos kariuomenės ir valstybės istoriją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Karo muziejus tapo parama Lietuvos kariuomenei, kuriame buvo galima rasti tarpukario kariuomenės tradicijas ir istoriją. Naujasis šimtmetis verčia naują muziejaus istorijos puslapį: muziejus tampa modernus, artimas, interaktyvus, pažįstamas visoms kartoms. Dėkoju visiems muziejaus darbuotojams už profesionalų, kūrybingą ir prasminga darbą, lankytojams – už pasitikėjimą ir skatinimą tobulėti, Lietuvos kariuomenei – už ilgametį ir stiprėjantį bendradarbiavimą, Krašto apsaugos ministerijai – už suteiktas galimybes plėtoti veiklą ir siekti geriausių rezultatų“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.
Muziejaus jubiliejus bus minimas visus metus. Nors pagrindinė šventė dėl paskelbto karantino vasario 16 d. neįvyks, ją planuojama organizuoti rudenį.
Be šio renginio, kurio metu bus pristatyta 100 metų muziejaus istorija, bus akcentuojamos inovatyvios parodos, įvairiapusiai renginiai, restauravimo subtilybės, edukacinė veikla ir žinoma pamatinė muziejaus veiklos sritis – „saugoti, kaupti, tyrinėti“.
Menininkės Jolitos Vaitkutės paroda „Pradžios taškas“ ne visai tradiciniu būdu papasakos Karo muziejaus pradžią, atskleis muziejaus kūrimosi idėją. Rudenį visus besidominčius restauravimu muziejus kvies į atvirų durų dieną restauravimo dirbtuvėse.
Kadangi muziejus nebėra keturiomis sienomis apribota vieta, prieš kelis metus pradėtas sėkmingas edukacinis projektas „100 kariuomenės pėdsakų“ išvažiuos į keletą Lietuvos regionų, o vos tik pasibaigus karantinui, lankytojai bus kviečiami į įvairiausio pobūdžio renginius. Didžiausias turtas ir pasididžiavimas – unikalios muziejinės vertybės pasirodys kataloge „100 metų – 100 eksponatų“, o mėgstantys įdomiausius faktus galės sekti rubrikas „Dabartis praeityje“ ir „100 eksponatų istorijos“.
Nuo ko viskas prasidėjo, kaip muziejui pavyko išgyventi okupacijų laikotarpius, koks jis yra dabar ir kas jo laukia ateityje, žiūrėkite specialioje dokumentinėje vaizdo medžiagoje: https://youtu.be/KJGx5mocoyI.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.02.17; 07:00
