Kodėl šiandieninė Lietuvos visuomenė tiek mažai žino apie 1941-ųjų metų birželio sukilimą? Kodėl svarbu giliau pažinti Birželio sukilimo didvyrių likimus? Kuo skyrėsi Vilniuje ir Kaune veikusių sukilėlių taktika? Ar galėjo sukilėliai laimėti? Koks likimas ištiko Vilniaus apskrityje veikusius sukilėlius – kaip sovietai juos tardė, kankino? Ar sukilėliai galėjo atremti sovietų armijos puolimą? Nejaugi sukilėlių atminimas vertas tik paminklinės lentos? Ką apie savo tėvus prisimena sukilėlių vaikai?
Slaptai.lt pateikia 2-ąją diskusijos, kuriai vadovavo Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, žurnalistas, publicistas Vidmantas Valiušaitis.
Diskusijoje dalyvavo (iš kairės į dešinę) Jonas Burokas, Romualdas Skripkauskas, Dalia Sadzevičiūtė – Vabalienė, Aras Lukšas.
2018.12.18; 08:30
Antroji diskusijos „Vilnius turėjo tapti svarbiausiu sukilimo centru” dalis. Slaptai.lt nuotr.
Kodėl šiandieninė Lietuva tiek mažai žino apie 1941-ųjų metų birželio sukilimą? Kodėl svarbu giliau pažinti Birželio sukilimo didvyrių likimus? Kuo skyrėsi Vilniuje ir Kaune veikusių sukilėlių taktika? Ar galėjo sukilėliai laimėti – deramai pasipriešinti sovietinei armijai? Koks likimas ištiko Vilniaus apskrityje veikusius sukilėlius – kaip sovietai juos tardė, kankino? Kuo įsimintina gruodžio 18-oji? Nejaugi sukilėlių atminimas tevertas paminklinės lentos Gedimino prospekte Vilniuje? Ką apie savo tėvus prisimena sukilėlių vaikai?
Slaptai.lt pateikia pirmąją diskusijos, kuriai vadovavo Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, žurnalistas, publicistas Vidmantas Valiušaitis, dalį. Diskusijoje dalyvavo (iš kairės į dešinę) Jonas Burokas, Romualdas Skripkauskas, Dalia Sadzevičiūtė – Vabalienė ir Aras Lukšas.
Gruodžio 18-ąją bus paskelbta antroji šio videointerviu dalis.
2018.12.17; 08:30
Videodiskusija „Vilnius turėjo tapti svarbiausiu sukilimo centru”. Pirmoji dalis. Slaptai.lt
Pulkininkas Kazys Škirpa (LGGRTC nuotr.).
Slaptai.lt portalo svečias – istorijos tyrinėtojas, publicistas, žurnalistas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) vadovas Vidmantas VALIUŠAITIS.
Pokalbio tema: sudėtingi Lietuvos istorijos etapai Antrojo pasaulinio karo metais.
Šiandien skelbiame 2-ąjį pokalbį (trukmė – 24 min.).
Visuotinis tautos pasipriešinimas sovietiniams okupantams buvo pribrendęs. Beliko vienas kelias – sukilti ir išsivaduoti pasinaudojant artėjančiu karu tarp nacių Vokietijos ir SSRS. Šio uždavinio ėmėsi Lietuvos aktyvistų frontas (LAF‘as). Jo štabai Vilniuje ir Kaune įsikūrė 1940 m. spalio mėnesį; užsienyje veikė Lietuvos aktyvistų skyrius.
Radiofone 1941 m. birželio 23 d. 9 val. 20 min. buvo sugrotas Lietuvos himnas ir giesmė „Lietuviais esame mes gimę“. L.Prapuolenis paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją ir Laikinosios vyriausybės sudėtį.
„Dėmesio! Dėmesio! Kalba Kaunas! Nepriklausoma Lietuva! Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaravimas! Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais“, – sakoma Lietuvos nepriklausomybės deklaracijoje.
„Vyriausybė susvyravo, bet nesusvyravo tauta. Ne vokiečių valdžia pakeitė sovietų valdžią 1941 metų birželį. Vokiečiai atėjo į jau išvaduotą šalį… 1831 ir 1863 metų sukilimų atmosferą jų kartos nusinešė į kapus. Birželio sukilimo ir rezistencijos istorinė atmosfera dar gyva tarp mūsų“ (istorikas Edvardas Gudavičius).
Šiemet birželio 23 dieną Lietuva mini 75-ąsias 1941-ųjų metų Birželio sukilimo metines. Tai sukilimas, tapęs paskata antrosios bolševikinės okupacijos metais įsižiebti ir suliepsnoti išsivadavimo kovoms bei akcijoms.
Tai ištisą dešimtmetį užtrukęs partizaninis karas pokario Lietuvoje… Tai 1972-ųjų metų gyvuoju Romo Kalantos fakelu nušviestas Kauno pavasaris… Ir kiekvienais metais tai viename, tai kitame Lietuvos mieste ar provincijos miestelyje suplevėsuodavusi komunistinio okupanto uždrausta mūsų trispalvė, simbolizuodama, jog Lietuva gyva ir nepalaužta!
Plakatas tragiškoms sukaktims atminti Vilniujaus centre.
Tos, 1941m. birželio 22-28 sukilimo dienos, veržliu vasaros audros viesulu nuvilnijusiu per visą Lietuvą, tapo vienu iš svarbiausių mūsų tautos dvidešimtojo amžiaus Laisvės kovų proveržiu, įvariusiu siaubą paniškai bėgančiai bolševikinio okupanto kariuomenei bei okupacinės valdžios pakalikams ir tuo pačiu išsaugojusiai nuo beatodairiško plėšimo bei sugriovimo Kauno, Vilniaus, taip pat kitus Lietuvos miestus su jų istoriniu bei kultūriniu paveldu, išsaugojusiu, dviejų tūkstančių Lietuvos vaikinų ir merginų gyvybės kaina… Mūsų pareiga tai prisiminti ir gerbti!
Pernai birželio 23-ąją, atsiliepdami į Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos kvietimą, būrys motociklininkų dalyvavo Pirmame istoriniame baikerių žygyje iš Kauno į Vilnių, taip pagerbdami kritusius 1941 m. Birželio sukilimo didvyrius.
Lietuvos Baikerių kongreso atstovai iš Kauno atvežė bendrai su Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga pasirašytą Kreipimąsi, reikalaujantį Lietuvos laikinosios Vyriausybės paskelbtą 1941-06-23 dokumentą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu, ir jį įteikė LR Prezidentei bei Seimo Pirmininkei. Seimas iki šiol to nepadarė.
Kviečiame visus patriotiškai nusiteikusius Lietuvos žmones kuo gausiau dalyvauti istorinės atminties renginiuose, skirtuose paminėti šiai garbingai sukakčiai. Ypač lauktume galinčių ir turinčių teisę vairuoti motociklus, motorolerius bei mopedus 2016-06-23 atvykti į žemiau nurodytas vietas 12 val. Kaune ir 16 val. Vilniuje. Turinčius tinkamą vairavimo patyrimą ir pakankamos galios motociklus, dalyvaukite žygyje iš Kauno į Vilnių.
Žygio pradžia – 2016 m. birželio 23 d. 12val. Kauno Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje. 16 val. motociklininkai bus laukiami Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kur grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, kartu su Garbės kuopos kariais pakelsime vėliavas ir pagerbsime 1941 metų Birželio sukilimo dalyvius.
Žygio dalyviams bus įteikti dailininko A.R.Šakalio specialiai šiai progai sukurti padėkos raštai bei vienetiniai suvenyriniai vokai su renginiui skirta simbolika.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdyba.
Šiemet birželio 23 dieną Lietuva mini 75-ąsias 1941-ųjų metų Birželio sukilimo metines. Tai sukilimas, tapęs paskata antrosios bolševikinės okupacijos metais įsižiebti ir suliepsnoti išsivadavimo kovoms bei akcijoms.
Birželio sukilimo minėjimas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tai ištisą dešimtmetį užtrukęs partizaninis karas pokario Lietuvoje… Tai 1972-ųjų metų gyvuoju Romo Kalantos fakelu nušviestas Kauno pavasaris… Ir kiekvienais metais tai viename, tai kitame Lietuvos mieste ar provincijos miestelyje suplevėsuodavusi komunistinio okupanto uždrausta mūsų trispalvė, simbolizuodama, jog Lietuva gyva ir nepalaužta!
Plakatas tragiškoms sukaktims atminti
Tos, 1941 m. birželio 22-28 sukilimo dienos, veržliu vasaros audros viesulu nuvilnijusiu per visą Lietuvą, tapo vienu iš svarbiausių mūsų tautos dvidešimtojo amžiaus Laisvės kovų proveržiu, įvariusiu siaubą paniškai bėgančiai bolševikinio okupanto kariuomenei bei okupacinės valdžios pakalikams ir tuo pačiu išsaugojusiai nuo beatodairiško plėšimo bei sugriovimo Kauno, Vilniaus, taip pat kitus Lietuvos miestus su jų istoriniu bei kultūriniu paveldu, išsaugojusiu, dviejų tūkstančių Lietuvos vaikinų ir merginų gyvybės kaina… Mūsų pareiga tai prisiminti ir gerbti!
Pernai birželio 23-ąją, atsiliepdami į Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos kvietimą, būrys motociklininkų dalyvavo Pirmame istoriniame baikerių žygyje iš Kauno į Vilnių, taip pagerbdami kritusius 1941 m. Birželio sukilimo didvyrius.
Lietuvos Baikerių kongreso atstovai iš Kauno atvežė bendrai su Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga pasirašytą Kreipimąsi, reikalaujantį Lietuvos laikinosios Vyriausybės paskelbtą 1941-06-23 dokumentą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu, ir jį įteikė LR Prezidentei bei Seimo Pirmininkei. Seimas iki šiol to nepadarė.
Kviečiame visus patriotiškai nusiteikusius Lietuvos žmones kuo gausiau dalyvauti istorinės atminties renginiuose, skirtuose paminėti šiai garbingai sukakčiai. Ypač lauktume galinčių ir turinčių teisę vairuoti motociklus, motorolerius bei mopedus 2016-06-23 atvykti į žemiau nurodytas vietas 12 val. Kaune ir 16 val. Vilniuje. Turinčius tinkamą vairavimo patyrimą ir pakankamos galios motociklus, dalyvaukite žygyje iš Kauno į Vilnių.
Žygio pradžia – 2016 m. birželio 23 d. 12 val. Kauno Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje. 16 val. motociklininkai bus laukiami Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kur grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, kartu su Garbės kuopos kariais pakelsime vėliavas ir pagerbsime 1941 metų Birželio sukilimo dalyvius.
Žygio dalyviams bus įteikti dailininko A.R.Šakalio specialiai šiai progai sukurti padėkos raštai bei vienetiniai suvenyriniai vokai su renginiui skirta simbolika.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdyba.
