2 proc.

SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Tinginys ramiai miega. Slaptai.lt foto

Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Nors 2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP, pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių, praneša portalas „eurointegration“.
 
Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai skiria Estija (2,12 proc.), Graikija (3,54 proc.), Latvija (2,07 proc.), Lietuva (2,47 proc.), Lenkija (2,42 proc.), Didžioji Britanija (2,16 proc.) ir JAV (3,46 proc.).
 
Gynybai mažiausiai išleido Ispanija (1,09 proc.), Belgija (1,18 proc.), Slovėnija (1,26 proc.) ir Kanada (1,29 proc.).
 
Pristatydamas ataskaitą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paaiškino, kad užsibrėžtą rodiklį turėjo pasiekti dar dvi šalys (jis nepatikslino, kurios), tačiau jų BVP 2022 metais išaugo daugiau nei tikėtasi.
 
„Nėra jokių abejonių, kad turime daryti daugiau ir turime tai daryti greičiau. Sparta, kuria didiname išlaidas gynybai, nėra pakankama. Pavojingesniame pasaulyje turime daugiau investuoti į gynybą”, – pabrėžė jis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.22; 07:22
Trumposios naujienos

Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę į Europą JAV pagrasino išvesti iš Vokietijos dalį savo karių. „Tikrai žeidžiantis dalykas yra tikėtis, kad JAV mokesčių mokėtojas toliau mokės už daugiau kaip 50 000 Vokietijoje dislokuotų amerikiečių, o vokiečiai savo prekybos perteklių naudos savo tikslams“, – pareiškė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis.
 
Prieš tai JAV ambasadorė Lenkijoje Georgettė Mosbacher tviteryje rašė: „Lenkija vykdo savo 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO. Vokietija ne. Mes sveikintume, jei amerikiečių daliniai Vokietijoje atvyktų Lenkiją“. D. Trumpas apie dalinių perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją užsiminė jau birželį, kai Vašingtone lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
 
R. Grenellis pabrėžė: „Prezidentas D. Trumpas yra teisus ir Georgettė Mosbacher yra teisi. Daug prezidentų prašė didžiausios Europos ekonomikos mokėti už savo pačios gynybą. Tai prašymas, kuris tęsiasi daug metų (…)“ Dabar esą pasiektas taškas, kai amerikiečiai ir JAV prezidentas turi reaguoti.
 
Vokietija yra šalis, kurioje dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
Vokietijoje yra iš viso 35 000 amerikiečių kareivių. Be to, JAV pajėgoms dirba 17 000 amerikiečių ir 12 000 vokiečių civilių. Ir dešimtys tūkstančių kitų darbo vietų susiję su JAV daliniais. Gandų dėl karių skaičiaus sumažinimo dėl to, kad Vokietija skiria per mažai lėšų gynybai, yra jau seniai. Tačiau jie vis paneigiami.
 
Šiais metais Vokietija gynybai skirs 1,36 proc. BVP – ir tai gerokai atsilieka nuo NATO 2 proc. tikslo. Iki 2024-ųjų vyriausybė nori pasiekti 1,5 proc. rodiklį.
 
D. Trumpas rugpjūčio 24-ąją vyks į Prancūzijoje rengiamą G7 viršūnių susitikimą, kur susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Per antrą viešnagę Europoje netrukus po to jis vėl aplenks Vokietiją. Rugpjūčio 31-rugsėjo 3 dienomis D. Trumpas lankysis Danijoje ir Lenkijoje, kurios pagrindiniais ginčytinais klausimais su Vokietija yra JAV pusėje.
 
Vienas jų yra dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Vokietijos ir Rusijos. Lenkijoje, be to, gali būtu konkretizuoti planai dėl Varšuvos trokštamo JAV karių dislokavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 05:00
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO sąjungininkės patvirtino savo įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų didinimo. Užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Vašingtone paskelbė specialų pareiškimą. „Mes pasiekėme reikšmingos pažangos, tačiau mes galime, privalome ir darysime daugiau“, – sakoma čia.

29-ios NATO valstybės konkrečiai dar kartą atnaujino savo pažadą laikytis 2014-aisiais užsibrėžto vadinamojo 2 proc. tikslo. Tiesa, jis ne visų šalių interpretuojamas vienodai. JAV tikinimu, visos Aljanso valstybės tada įsipareigojo vėliausiai 2024 metais skirti gynybai mažiausia 2 proc. savo BVP. Vokietija tuo tarpu teigia, kad nutarime kalbama tik apie siekį judėti 2 proc. kryptimi.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino sprendimą, tačiau pabrėžė, kad tikisi daugiau. „Visos sąjungininkės pažadėjo investuoti daugiau į gynybą ir pagerinti naštos pasidalijimą Aljanse“, – sakė norvegas. Anot jo, šis pažadas duotas ne todėl, kad būtų pradžiugintos JAV, o todėl, kad gyvename vis labiau nesaugiame ir nenuspėjamame pasaulyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis kritikuoja NATO šalis dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:16
Gordijo mazgas

JAV Kongreso Atstovų Rūmai antradienį didžiule balsų dauguma priėmė įstatymą, remiantį NATO praneša „The Hill“.

Už dokumentą, atmetantį bet kokias pastangas išvesti JAV iš Šiaurės Atlanto aljanso, balsavo 357 įstatymų leidėjai, prieš – 22. Kaip pažymi leidinys, visi balsavusieji prieš – respublikonai.

„Šis įstatymas aiškiai rodo, kad Kongresas vis dar tiki misija, kurią atlieka NATO, ir užkirs kelią visiems neįžvalgiems mėginimams pakirsti NATO vienybę ir vienašališkai pasitraukti iš Aljanso“, – pareiškė žurnalistams demokratų daugumos lyderis Atstovų Rūmuose Steny`is Hoyeris.

Anksčiau laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjais, rašė, jog pernai Baltųjų rūmų šeimininkas kelis kartus kėlė idėją, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO.

Dokumente taip pat esama nuostatų, raginančių NATO šalis vykdyti savo įsipareigojimus ir skirti gynybos reikmėms ne mažiau kaip 2 procentus BVP. Pasak įstatymo autorių, tai reikalinga ir tam, kad būtų patikimai finansuojama Europos atgrasymo iniciatyva kovojant su Rusijos agresija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 08:00