meskauskaite_1

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, paskelbęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų.

Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Kol kas dar tik kartas nuo karto į dienos šviesą išlendantį pavojų ir grėsmes įžvelgia tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, tiek su panašiomis bylomis ne kartą susidūrusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė. Kategorišką savo nuomonę turi ir praėjusiais metais baudžiamojoje byloje nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Lietuvos teismų smūgiai žurnalistams”

Copy of Daktaras_asmys

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos teisinėje sistemoje susiformavo nuostata, jog žiniasklaida savo puslapiuose mieliau garsina prokuratūros, teismų bei policijos vadovybės poziciją nei advokatų argumentus.

Gynėjų nuostatos dažniausiai paliekamos neįvardintos. Geriausiu atveju masinės informacijos priemonės gynybos poziciją apibūdina vos keliais trumpais sakiniais. Ne taip ryškiai, aiškiai ir konkrečiai kaip, sakykim, prokurorų teiginius.

Šią neproporcingą nuostatą galima nesunkiai paaiškinti. Laikraščių, televizijų, internetinių svetainių atstovams valstybės kaltintojų pozicija priimtinesnė jau vien dėl to, kad publikacijos ar televizijos laidos apie prokurorų pateiktus griežtus kaltinimus sulaukia didesnio skaitytojų ir žiūrovų dėmesio nei advokatų nuostatos apie lengvinančias aplinkybes.

Continue reading „Kada Lietuvos teisėsauga primena Inkviziciją?”