Bufalo policijos pareigūnai. EPA – ELTA foto
Bufalas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Greičiausiai iš rasistinių paskatų baltaodis užpuolikas JAV Niujorko valstijoje nušovė dešimt žmonių ir tris sužeidė – beveik visos aukos yra juodaodžiai.
18-metis, policijos duomenimis, šaudė į žmones prie prekybos centro ir jo viduje ir šaudynes tiesioginiai transliavo internetu. Neperšaunamą liemenę ir šalmą dėvėjęs ginkluotas vyras po žudynių buvo suimtas.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) mano, kad tai rasistinis nusikaltimas. „Mes atliekame tyrimą ir dėl neapykantos nusikaltimo, ir dėl rasizmo motyvuoto smurtinio ekstremizmo“, – spaudos konferencijoje sakė FTB tyrėjas Stephenas Belongia. 11 asmenų iš 13 žuvusiųjų ir sužeistųjų, pasak policijos, buvo afroamerikiečiai.
„Tai akivaizdžiai buvo rasizmo motyvuotas neapykantos nusikaltimas, kurį įvykdė ne mūsų bendruomenės narys“, – sakė Erio rajono, kuriame yra Bufalas, šerifas Johnas Garcia. Apie „rasistinės neapykantos“ požymius kalbėjo ir Erio prokuratūra, tačiau detalių neįvardijo.
Anot žiniasklaidos, tarnybos tiria detalų šaulio „manifestą“, kuris prieš nusikaltimą paskelbtas internete ir kuriame vyras dėsto savo ketinimus ir rasistinius motyvus.
Prokuroras Johnas Flynnas tviteryje pranešė, kad iš Konklino Niujorko valstijoje kilusiam užpuolikui pateikti kaltinimai dėl nužudymo. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Nusikaltimas įvykdytas tame Bufalo rajone, kuriame gyvena daigiausiai afroamerikiečiai. Vyras pradžioje paleido šūvius į keturis žmones prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, trys jų mirė, sakė Josephas Gramanglia iš Bufalo policijos. Tada 18-metis įžengė į prekybos centrą ir šaudė toliau. Tarp žuvusiųjų parduotuvėje yra į pensiją išėjęs policininkas, kuris čia dirbo apsauginiu. Nors jis keliskart šovė į užpuoliką, šis atsakė į ugnį, nes vilkėjo neperšaunamą liemenę.
Kai atvyko policija, 18-metis nukreipė ginklą į save, tačiau pareigūnams galiausiai pavyko įklabėti jį pasiduoti.
Vašingtone nuvertė Konfederacijos generolo statulą. EPA-ELTA nuotr.
Protestuotojai JAV Vašingtono mieste nuvertė vienintelę Konfederacijos generolo statulą ir ją padegė, praneša šalies žiniasklaida. Šį įvykį šalies prezidentas Donaldas Trumpas pavadino „gėdingu“.
Televizijos stoties ABC7 penktadienį parodytose nuotraukose matyti, kaip generolo Alberto Pike’o statula nuverčiama virve. Dešimtys protestuotojų pradėjo skanduoti „juodųjų gyvybės rūpi“ (angl. „black lives matter“) ir statulą padegė.
Netrukus po incidento D. Trumpas tviteryje parašė: „Vašingtono policija neatlieka savo darbo, stebėdama, kaip nuverčiama ir padegama statula. Šie žmonės turi būti tučtuojau suimti. Gėda mūsų šaliai!“
Demokratų partijai priklausanti Vašingtono merė Muriel Bowser ir D. Trumpas yra susirėmę dėl jėgos naudojimo Vašingtone – prezidentas anksčiau buvo pasiūlęs iškviesti Nacionalinę gvardiją padėti numalšinti neramumus.
Penktadienį šalyje buvo minima vadinamoji „Juneteenth“ šventė, žyminti vergijos pabaigą – tądien įvairiose šalies vietose vyko protestai ir eitynės.
Protestuotojai Vašingtone būriavosi prie Linkolno memorialo ir Baltųjų rūmų.
Pastarosiomis savaitėmis JAV vyksta audringi protestai dėl afroamerikiečių mirčių nuo policijos pareigūnų rankų.
Demonstrantai, protestuojantys dėl sisteminio rasizmo, policijos brutalumo ir neteisybės šalyje yra nuvertę jau keletą Konfederacijos figūrų vaizduojančių statulų.
G. Floydo artimieji. EPA-ELTA nuotr.
George’o Floydo brolis trečiadienį paragino Jungtines Tautas (JT) suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų JAV policininkų vykdomus afroamerikiečių nužudymus.
„Aš esu savo brolio sargas“, – teigė Philonise’as Floydas, kurio brolis buvo nužudytas gegužės 25 d. Mineapolyje policijos pareigūnui užspaudus jam kaklą.
„Aš galėjau būti jo vietoje“, – P. Floydas sakė debatų dėl rasizmo ir brutalaus policijos elgesio, kuriuos surengė JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje, metu.
„Prašau man padėti, – kreipėsi jis. – Viliuosi, kad apsvarstysite galimybę suformuoti nepriklausomą komisiją, kuri ištirs juodaodžių nužudymus Amerikoje, kuriuos vykdo policija, taip pat smurtą prieš taikius protestuotojus.“
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po penktadienį Vilniuje įvykusios ir viešas diskusijas sukėlusios protesto akcijos prieš rasizmą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir aštuoni tyrimai dėl administracinės teisės pažeidimų. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Vykdomi atitinkami tyrimai. Konkrečiai yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos“, – Seime teigė policijos generalinis komisaras.
Kaip patikslino R. Požėla, tyrimai pradėti dėl pastarąjį penktadienį Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su įžeidžiais, policijai skirtais epitetais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kelių aktyvistų susistumdymo eisenos metu.
„Ten buvo situacija, kai buvo susistumdymas, situacija yra užfiksuota ir dabar yra normalia tvarka vykdomas tyrimas“, – teigė generalinis komisaras.
R. Požėla neslėpė, kad pats skeptiškai vertina tai, kad demonstrantai, susirinkę palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą, viešai įžeidinėjo policiją.
„Be abejo, neigiamai (vertinu – ELTA), mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – teigė R. Požėla.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja apie 1 tūkst. demonstrantų. Tarp susirinkusių demonstrantų buvo asmenų, nešusių plakatus su policijos atžvilgiu įžeidžiais užrašais. Viename iš plakatų buvo užrašas „F**k the police“.
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė dėl uždusimo.
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
Kažkada, ginčydamiesi su lenkų radikalais, platesnių pažiūrų jų tautiečiai aiškino, kad buvusiai LDK sostinei Vilniui išties labiau pritinka ir toliau būti sostine, tegu ir rakštimi tapusios Lietuvos, nei buvusią karalystės didybę sapnuojančios Lenkijos provincijos miestu.
Na, savaime aišku, tokiai nuomonei pritarė ir visi lietuviai.
Karštu M. Valančiaus ir J. Basanavičiaus ugdytų lietuvių troškimu susigrąžinti buvusią sostinę piktybiškai pasinaudojo Sovietų Rusija, mainais už sotinės Lietuvai sugrąžinimą pareikalavusi teisės įvesti į Lietuvą Sovietų Armijos dalinius. Kuo tai baigėsi, dar iki šiol kai kurie lietuviai neužmiršo. Neužmiršo būtent tie, kurie kiekvienais metais Vasario 16-ją neša gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo, o tie, kuriems Vilnius toli, siunčia jam padėką didžiojo naujų laikų poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais.
Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Kodėl aš čia sugretinau būtent šituos du didžius lietuvius, nors didžių mes turime ir daugiau? Todėl, kad jie abu mirė vieną ir tą pačią naujosios Lietuvos istorijai svarbiausią dieną – Vasario 16-ją, ir dar todėl, kad šiandien modernieji lietuviai deda visas pastangas ištrinti tiek vieną, tiek ir kitą asmenybę iš Lietuvos istorijos bei kultūros.
Nebecituosiu jau visiems įkyrėjusios Nerijos Putinaitės, tik priminsiu neseną skandalingą antkapinio paminklo J. Basanavičiui išniekinimą ir dar skandalingesnį mūsų teisėsaugos organų vangumą, aiškinantis kaltininkus.
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
O jau įvykių, kai valdžia, padedama teisėtvarkos organų, persekioja žmones, linkinčių Lietuvos sostinei daugiau lietuviškumo, liberalų valdomame Vilniuje galime pririnkti ne vieną dešimtį. Taigi, Lietuvos sotine tituluojamas miestas, atkūrus nepriklausomybę, lietuvišku pabuvo gal kokį vieną dešimtmetį.
Šiandien vaizdelis liūdnokas. Bejėgė Valstybinė Lietuvių kalbos komisija su Valstybiniu inspektoriumi nepajėgia užkardyti srauto iškabų, nelietuviškais užrašais baigiančių apdergti daugybę sostinės pastatų.
Valstybines vėliavas vis tirščiau užgožia įvairiaspalvė vėliavomis vadinama manufaktūra, kuriomis nebaudžiamai (pamėgintų kas pamojuoti valstybine vėliava – beregint būtų nubaustas, nelyginant mokytoja-lituanistė…) mojuoja įvairiaspalviai įvairių teisių gynėjai. Kuo buvo galima dar kartą įsitikinti praeitą penktadienį Vilniuje prie JAV ambasados vykusiame mitinge, kuriame nežinia kokių šalių piliečiai, mojuodami nežinia kieno vėliavomis, klaupėsi ir nevalstybine kalba „meldėsi“ nežinia kokiam dievui. Daugmaž suprantami buvo du žodžiai, jau tapę tarptautiniais: policie ir f…ck.
To užteko, norint įsitikinti, kad liberalų valdoma (uoliai talkinant konservatoriams, kurių atstovas, Vilniaus vicemeras Benkunskas davė leidimą mitingui, pažeidžiančiam ne vieną LR įstatymą) Lietuvos sostinė su didėjančiu pagreičiu virsta eiliniu Europos užkampio miestelioku.(Gerai dar, kad ne „žmogiškųjų išteklių“ sąvartynu).
JAV ambasados darbuotojams buvo pademonstruota, jog Vilnius – miestas, kuriame nekalbama ir nerašoma lietuviškai, kur moterys, pradedant Seimo nare A. Armonaite ir baigiant mokytojomis, klupdo liberalios ideologijos sužalotas nebrandžias paaugles po vulgariais plakatais, žeidžiančiais moterišką orumą, žeminančią valstybės pareigūnų – policininkų garbę.
Taip, kažkur toli, už jūrių marių kažkiek policininkų, nusižengdami teisei, pavartojo neleistiną ir baustiną smurtą. Veiksmas, reikalaujantis protestų ir pasmerkimo.
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Bet šiandien čia, Lietuvoje, policininkų ir visų dorų žmonių bendruomenė tebegedi dėl priešingo įvykio, kai smurtaujančio girtuoklio buvo nužudytas savo pareigas dorai ir garbingai vykdęs policininkas. Tad ar tinkamas laikas buvo parinktas vadinamai „solidarumo akcijai“?
Beje, jei jau buvo norėta solidarizuotis su skriaudžiamaisiais, buvo galima organizuoti prasmingesnį protestą prieš abiejų šalių – JAV ir Lietuvos – policijos sistemos ydas, trūkumus. Ką tik matėme, jog Lietuvos policijos vadovai nesugeba užtikrinti „gatvės” pareigūnų saugumo, o piliečiai neretai turi pagrįstų priekaištų policijai, kad ji nepakankamai jautriai ir atsakingai sprendžia eilinių piliečių problemas, netgi pavartodama smurtą prieš sulaikomus tvarkos pažeidėjus… Tiesa, kol kas ne su tokia tragiška baigtimi, kaip JAV, bet prevencija nepakenktų…
Bet prie ko čia rasizmas? Nežinau. Nežino net daugelis JAV apžvalgininkų, sociologų, nes pagal statistiką nuo policininkų smurto baltųjų nukenčia tiek pat, kiek ir juodaodžių – atitinkamai jų procentui bendroje JAV gyventojų sudėtyje. Kaip nurodoma https://www.hsdl.org/?abstract&did=805052, psl. 5, santykis tarp whitevictimsir jų blackoffenders – 540,360 asmenų. O skaičius juodaodžių, nukentėjusių nuo baltųjų smurtautojų, žymiai mažesnis: 91,470 asmenų.
JAV gyvenantis išeivis iš Rusijos politologas Leo Vainsteinas, remdamasis savo gyvenimo Rusijoje patyrimu, konstatuoja: „Nustoti klūpoti sudėtingiau, nei atsiklaupti“. Ir klausia: „Ar sutiks iš SSSR emigravusių tėvų vaikai laižyti afroamerikiečių batus? Kodėl tuose miestuose, kur merai yra respublikonai (proprezidentinės partijos nariai) riaušių išvis nėra, niekas nieko neplėšia, nedegina? Kam to išvis reikėjo? Ką dar sugalvos plėšikavimų ir padeginėjimų kurstytojai?“
Kažin, ar žinojo tuos faktus į mitingą atskubėjusios paauglės bei jų mokytojos? Ar žino Seimo narė, įsijungusi į šitą šaršalą?
Įdomu, ką šiandien Vilniuje veikia vaikų teises ganančios organizacijos? Gal jau atiminėja vaikus iš nerūpestingų tėvelių, leidusių dukrelėms išsipleikti ant asfalto po nešvankiais plakatais?
Ne mažiau įdomu, kaip Vyriausybė baus leidimą mitingui suteikusią Vilniaus meriją? Juk Vyriausybės nutarimu draudžiama renginiuose viešose vietose dalyvauti daugiau nei 300 žmonių, o šitame renginyje sudalyvavo nuo 600 iki 1000 svetimam skausmui (svarbiausia, kad tas skausmas – ne lietuviškos kilmės) neabejingų jautruolių.
Mūsų valstybės ateičiai neabejingi piliečiai, nustebinti jauno protestuotojų amžiaus, iškart prisiminė diktatorių pomėgį savo nešvariems tikslams panaudoti npaauglius. Prisiminė ir chunveibinus Kinijoje, ir hitlerjugendą Vokietijoje – paskutinę Hitlerio viltį, ir į komjaunimą suvarytus pavlikus morozovus, padėjusius dideliems dėdėms ir tetoms griauti Rusijoje bažnyčias, varu varyti valstiečius į kolūkius ir rašyti skundus ant giminių ir kaimynų…
Nejaugi Lietuva šiandien suka tuo pačiu keliu, atsiverdama mūsų istorijai ir kultūrai svetimų tradicijų virusui?
Sudėtinguose istorijos vingiuose savo pasaulėžiūrą brandinę piliečiai mitinguotojus apkaltino veidmainyste.
Vienas FB bičiulis teiravosi: „O kur visa šita minia su Seimo nare, su garsiais muzikantais (nuotraukose turbūt pastebėjote J.Didžiulį su žmona) buvo lygiai prieš metus, kada Jurbarko rajone buvo žiauriai sumušta ir išprievartauta nepilnametė? Kodėl neprotestavo kai mergina gulėjo reanimacijoje? Kodėl dėl pažeistų jos teisių, sužalotos fizinės bei dvasinės sveikatos neprotestavo ta pati Seimo narė, kuri vakar parade šlovino 5 kartus teisto (tame tarpe ir už nėščios moters užpuolimą) Amerikos juodaodžio atminimą, reikalaudama teisingumo jo atžvilgiu? Kodėl žmonių (ir ypač moterų) teisių „gynėjai” svarbi Amerikos nusikaltėlio gyvybė, tačiau visiškai nesvarbi Lietuvos mergaitės sveikata ir teisingumas jos atžvilgiu? Pažangiais save laikantys jaunuoliai neva kovoja už bendruomenės kitame žemyne teises, tačiau dėl jų pačių bendraamžės Lietuvoje išniekinimo bei teisingumo nebuvimo jos atžvilgiu nepajudino nė piršto! Seimo narei, ėjusiai paskui plakatą, keikiantį policiją, rūpi juodaodžių rasinė viršenybė prieš kitas rases, tačiau visiškai nerūpi savo tautietės, savo bendrapilietės, išniekintos Lietuvoje likimas ir teisingumas jos atžvilgiu!“
Gal jis klysta, gal ne ten ir ne taip sudėliojo klaustukus ir šauktukus? Deja, viskas taip, viskas – tiesa
Beje, likimas suteikė progą Seimo narei parodyti, kieno teisės jai labiau rūpi: ar doro lietuvio, kurį sumušė vienas psichologiškai neadekvatus juodaodžių teisių gynėjas, ar smurtautojo, sukėlusio pavojų Lietuvos piliečio sveikatai?
Lietuvos vėliavos spavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Netenka stebėtis, kad valdžios, švietimo ir kitų institucijų abejingumas visam tam, kuo šiandien yra penimas jaunimas, paaugliai, išprovokavo ir tokius pasvarstymus: „Visi piktinasi jaunimu ir nemato savo atspindžio. Gal laikas gyventi šiandiena ir žiūrėti kas dabar panosėj vyksta? Naikinam savo pačių namus, makaluojamės vienuose skandaluose, visur norim lįsti, diriguoti, o patys savo mažoj šalelėj nesusitvarkom. Gal gana tų politinių pasidraskymų? Žiūrėkit, kaip masiškai kertami medžiai, naikinami žvėrys, su gamtos naikinimu patys save naikiname. Ir ką paliksime savo vaikams, anūkams, jeigu benaikindami neuždusime patys. Dar ne tokių koronų čia sulauksim. Man visai nesvarbu, kas už ką vakar balsavo, man žymiai svarbiau šiandien, kaip išsaugoti medį, gėlą vandenį. O vaikams labai geras pavyzdys buvo parodytas amžinom kovom ir dėmesiu kitoms šalims, vat ir ima jaunimas iš senių pavyzdėlį“.
Nesunku pastebėti autorės politinio raštingumo stoką, bet sveikintinas jos posūkis į savikritiką: toks jaunimas neatsirado iš niekur. Jis – mūsų pačių ydų ir klaidų vaisius. Paaugliai, moksleiviai negali nematyti, nejausti, kaip valstybėje iš viešojo gyvenimo yra stumiama lietuvių kalba, kokia skurdi ir sausa mokyklose dėstoma Lietuvos istorija, kaip atsainiai ir paviršutiniškai pateikiama lietuvių literatūra, jos raida, etninės kultūros elementai.
Policijos postai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
O juk paaugliai nestokoja nei smalsumo, nei jautrumo, o jau energijos ką nors nuveikti jiems gali pavydėti diplomuoti „vadybininkai”. Tačiau nėra autoritetų, nėra kam juos nukreipti ta linkme, kuri būtų įdomi jiems patiems ir naudinga visai visuomenei.
Nėra valstybę, o su ja ir visuomenę auginančios švietimo, kultūros, istorijos politikos. Yra tik nevykusios spekuliacijos ir peštynės privačių interesų ringe. Net ne kova, o šiaip… apsispardymai po kilimu ir varžovo apmėtymas mėšlu…
Beje, šį kartą graudžiausiai, pasigailėjimo verta atrodė Vilniaus policija, kuri leidosi įtraukiama į visą šitą antivalstybinį, antilietuvišką, antiistatymišką, net pačią policiją žeminusį farsą.
Ką padarysi, užkampyje – užkampiška ir teisėtvarka…
Kremlius antradienį atmetė Vašingtono pareikštus kaltinimus, neva Rusija bandė sutrikdyti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir siekė demoralizuoti afroamerikiečius. Šiuos kaltinimus Kremlius pavadino nesuprantamais.
45-uoju JAV prezidentu tapo ne Hilary Klinton, o Donaldas Trampas.
„Rusijos valstybė, Rusijos vyriausybė neturėjo ir neturi nieko bendra su bet kokiu kišimusi, ypač tokiu, kuris apibūdinamas taip abstrakčiai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Remiantis nauja JAV Senatui pristatyta ataskaita, pagrindinis Rusijos interneto tyrimų agentūros (IRA) tikslas buvo pagilinti JAV visuomenės susiskaldymą ir įtikinti Demokratų partiją remiančius rinkėjus, įskaitant lotynoamerikiečius, jaunimą ir LGBTQ bendruomenę, neiti balsuoti.
Tūkstančių 2015-2017 metais socialinėje žiniasklaidoje paskelbtų IRA reklamų ir pranešimų analizė parodė, kad buvo itin stengiamasi sukelti juodaodžiams amerikiečiams pyktį, jog rinkimų dieną jie liktų namuose.
Pavyzdžiui, iš IRA sukurtos paskyros „Blacktivist“ buvo siuntinėjamos tokios žinutės apie Demokratų partijos kandidatę JAV prezidento rinkimuose Hillary Clinton: „H. Clinton nerūpi niekieno gyvybės. H. Clinton svarbūs tik balsai“.
Iš kitos IRA paskyros „Black Matters“ socialiniame tinkle feisbuke buvo paskelbtas toks pranešimas: „Pareigūnai žudo juodaodžius vaikus. Ar esi įsitikinęs, kad tavo sūnus nebus kitas?“.Manoma, kad IRA buvo įsteigta kaip propagandos priemonė ir ją įsteigė verslininkas Jevgenijus Prigožinas, artimai susijęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Net ir patys geriausi dalykai, pačios tauriausios idėjos, jeigu jomis naudojamasi neišmintingai, be takto ir be saiko, gali virsti savo priešingybe ir gausinti blogį.
Pavyzdžiui, pasaulis dar tebekrūpčioja prisiminęs, kaip, pasinaudojęs demokratijos suteiktomis galimybėmis, Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris.
Mūsų dienomis, regis, panašus virsmas ima grėsti ir daugybei žmonių gyvenimo viltį grąžinusiai žmogaus teisių idėjai. Kai iš idėjos ir iš viešojo gyvenimo imta eliminuoti patį pamatą, ant kurios turėtų laikytis teisių idėja – supratimą apie pareigas ir kiekvieno žmogaus (beje, ir žmogaus teisių gynėjo) asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus, žmogaus teisių pažeidinėjimų atvejų ima netgi daugėti.
Tik dabar piliečių teises ima pažeidinėti ar uždega žalią šviesą tokiems pažeidinėjimams ne tik valstybė, valdžia, o dar ir susireikšminę ir asmeninę atsakomybę ignoruojantys įvairūs teisių gynėjai.
Kodėl informaciniame lauke padaugėjo pranešimų apie augančią moksleivių, paauglių agresiją prieš mokytojus, tėvus, bendramokslius? Tai logiška pasekmė neatsakingų kalbų apie jų teises, nutylint pareigas. Kita vertus, ir patys kovotojai už visų lygias teises vis dažniau griebiasi teisėjų vaidmens ir net psichologinės agresijos prieš kitokią, nei jų, nuomonę turinčiuosius.
Ryškiausias pavyzdys – vasarą tų kovotojų sukelta isterija prieš vieną tikybos mokytoją bei jų raginimai „imtis griežtų priemonių“ mokytojai nubausti, nepatikrinus faktų, neišsiaiškinus visų aplinkybių, nepasikalbėjus su pačia mokytoja, remiantis vien situacijoje pasiklydusios paauglės įspūdžiais.
Kitas pavyzdys – puolimas prieš Seimo narę Rasą Juknevičienę, kuri socialiniuose tinkluose pasidalijo įspūdžiais iš viešnagės JAV. Nei smerkdama, nei pajuokdama, o tik kiek nustebusi ji rašė: „Atsikėliau anksčiau ir už tuos, kurie miega tiesiog gatvėje. Vėl kas nors apkaltins, bet, deja, tik juodi. Atrodo, kad jiems toks gyvenimo būdas visai patinka. Bunda linksmi“.
Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atspėjo. Ir ši Seimo narė užlipo ant to grėblio, kuris jau kartą pokštelėjo per kaktą buvusiai Seimo narei Daliai Teišerskytei, išdrįsusiai nepakankamai pagarbiame kontekste paminėti afroamerikiečius. Tarsi nežinotų, jog Lietuvos žmogaus teisių gynėjai su ypatingu pasiaukojimu gina tik netradicinės seksualinės orientacijos mažumos, musulmonų ir afroamerikiečių teises.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatorei (na, ir pavadinimas!…) Kristinai Normantaitei trumpoje Seimo narės žinutėje buvo pristigę „įsigilinimo į socialinių problemų priežastis ir atsakingo požiūrio į komunikaciją“. O anoniminiai kritikai sriūbavo, jog parlamentarės pastabos esančios neapgalvotos ir nejautrios!
Kuo ilgiau gilinausi į šią, atsiprašant, problemą, tuo tvirtėjo įtarimas, jog vadinamieji „teisių gynėjai“ pučia eilinį muilo burbulą, siekdami pateisinti į juos dedamas visuomenės sveiko proto ir psichologinės sveikatos drumstėjų viltis ir lėšas.
Diržas. Slaptai.lt nuotr.
Romantiškais Perestrojkos laikais, kai mes tik mokėmės demokratijos, buvo aiškinama, jog įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos kuriamos tam, kad apgintų Pilietį nuo Valstybės. Tačiau dabar, atrodo, viskas virsta „ontrep“. Vieni gina vaikus nuo tėvų, kiti – tėvus nuo vaikų… Kai prieš dešimt ar dvyliką metų tėvai kreipėsi į valdžią prašydami, kad mokyklose būtų tikrinama, kurie vaikai vartoja narkotikus, pirmieji į kovą su ta tėvų iniciatyva pakilo žmogaus teisių gynėjai. O ką jie apgynė? Narkotikų platintojus bei vaikų „teisę“ daryti kvailystes, kvaišintis, žalotis, o apkvaitus žaloti ir net žudyti kitus…, o tėvai pasijuto nebeturį teisių rūpintis vaikais.
Valstybės nusižengimų prieš piliečius tos organizacijos nebepastebi, nemato, kaip valdžia ir jai tarnaujantys biurokratai grubiausiai pažeidinėja tiek visos tautos, tiek atskiro žmogaus teises. Skurdžiausiomis pensijomis pažeidžiama pagyvenusių žmonių teisė į orią senatvę; nesubalansuota mokesčių sistema žlugdomos smulkiųjų verslininkų pastangos sąžiningai uždirbti duoną sau ir savo šeimai; toleruojant švogerizmą, kvalifikuotiems specialistams darbo tenka ieškotis svetur, dėl ko Lietuvoje katastrofiškai mažėja lietuvių.
Beje, žmogaus teisių gynėjų politišku nekorektiškumu apkaltinta politikė atsiprašė. O štai dauguma eilinių piliečių, interneto vartotojų, jos ne tik kad nepasmerkė, bet net gynė. Iš internete paskelbtų 52 skaitytojų atsiliepimų žmogaus teisių gynėjų kaltinimams vienareikšmiškai pritarė tik penki. Dar šeši tiesiog pasinaudojo proga dar kartą įgelti R. Juknevičienei, kuri neįtinka jiems, kad ir ką besakytų. O likusieji, net ir tie, kurie prisipažino nemėgstantys politinio korektiškumo dorybe nelaikančios politikės, tą kartą ją besąlygiškai gynė. Ne todėl, kad jie būtų rasistai, o todėl, kad, jų nuomone, pavojų demokratijai kelia teisių gynėjų mėginimai uždėti apynasrį teisei turėti savo nuomonę ir ją reikšti!
Cituoju vieną tokį pasisakymą: „Nebenoriu gyventi tokiame veidmainių pasaulyje: nebegali sakyti, ką galvoji, ką jauti. Visur suras priežastį, kad mano pasisakymai yra susiję su rasizmu, įžeidimu, dar kažkuo… Kuo toliau, tuo baisiau…. Pasaulis išsigimsta.“
Ne. Išsigimsta ne pasaulis. Išsigimsta kai kurios idėjos, suvešėjusios tuščiose galvose …
