Šeštadienio naktį įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas.
Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki pakartotinio balsavimo Seimo rinkimuose pradžios, t. y. nuo spalio 24 d. 1 val. iki balsavimo pabaigos spalio 25 d. 20 val. Šis draudimas galioja ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nėra laikoma rinkimų agitacija.
Pagal VRK patvirtintas rekomendacijas, rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu politinės kampanijos dalyviai (kandidatai ir partijos) socialiniuose tinkluose:
neturėtų atlygintinai skelbti jokių įrašų, įskaitant apmokėtus iki agitacijos draudimo pradžios;
neturėtų skelbti naujų agitacinio turinio įrašų, įskaitant kvietimą į rinkimus ar raginimą nedalyvauti rinkimuose;
neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į naują foto ar vaizdo informaciją su agitaciniais elementais, neturėtų atlikti jokių veiksmų (pvz., aktyviai komentuoti prie kitų įrašų), kurie naujai keltų susidomėjimą kandidatu;
turėtų atsisakyti informacijos apie rinkimų dienos renginius, kuriais išreiškiamas palaikymas ar žadama konkrečiu būdu balsuoti;
neprivalo pašalinti iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios paskelbtų įrašų, tačiau neturėtų dirbtinai kelti susidomėjimą jais (pvz. komentuoti ankstesnių įrašų, naujai dalintis jais, ir pan.).
Pasak VRK, rinkėjams šis politinės agitacijos draudimo laikotarpis taip pat galioja.
Rinkėjai:
neturėtų agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardindami konkrečius kandidatus ar partijas;
neturėtų dalintis agitaciniais kitų asmenų įrašais;
neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į paskyrą su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą ar politinę partiją.
Per spalio 25 d. vyksiantį Seimo rinkimų antrąjį turą rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Išrinkus 3 Seimo narius vienmandatėse apygardose pirmajame rinkimų ture, pakartotinis balsavimas nebebus organizuojamas trijose apygardose: Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus.
Pagal Konstituciją Lietuvos parlamentą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Artėja eiliniai rinkimai, tuo pačiu prasideda taip vadinama priešrinkiminė “agitacija”, kurios kitaip kaip melagių lenktynėmis negalima pavadint. Niekada kandidatai neturėjo minties vykdyt tai, ką melagių lenktynėse pažadėjo, niekada to ir nevykdė. Kiekviena prie lovio besiveržianti partija samdo viešųjų ryšių bendroves, kurios pagal esamą ekonominę padėtį, žmonių požiūrius, nuotaikas ir viltis sukuria priešrinkiminę pasaką, kurią kandidatai pagal savo sugebėjimus, geriau ar blogiau išmokę, seka rinkėjams.
Meluoti ir pūsti miglą į akis taip pat reikia sugebėjimų. Todėl pripulti prie lovio daugiau galimybių turi įžūliau meluojantys, bet saldesni pasakoriai. Maži vaikai vakare renkasi, močiutė, senelis ar mama seks pasaką ir dar paprašo kokią. Prieš rinkimus viskas vyksta lygiai taip pat, tik su suaugusiais žmonėmis. Rinkėjai pasirenka kokios ir kieno sekamos nori pasakos. Patikliems geraširdžiams skirti skiedalai po pergalės iš karto užmirštami. Tada prasideda tikras darbas ir atstovavimas tiems, kurie padėjo pakliūti į valdžią ir tiems, iš kurių yra naudos. Eilinis rinkėjas su savo lūkesčiais į šį sarąšą nepakliūna, nes jis savo misiją eilinį kartą atliko ir iki kitų rinkimų nebereikalingas.
Būtų pusė bėdos, jeigu melagiai, pakliuvę į valdžią, turėtų kokią nors atsakomybę prieš apgautuosius, privalėtų pateikt savo darbų ataskaitą ar išvardyt, ką iš pažadų įvykdė. Tai į porinkimines pareigas nebeįeina. Negana to, dauguma į seimą pakliūna pagal partijų sąrašus ir savo niekšybes pridengia partijos ar frakcijos vardu. Asmeninės atsakomybės nėra. Partijos – tai visokiausių patamsių gaivalų, slidžių bestuburių, norinčių būti matomais, įtakingais, reikšmingais, turtingais, užuovėjos. Pažiūrėjus, kaip vyksta balsavimai seime, matyti, kad vietoj viso seimo užtektų kelių partijos sekretorių, ir rezultatas būtų tas pats. Eilinis partietis savo nuomonės negali turėt. Už jį galvoja kiti. Kada ranką kelt, kada ne, kada šaukt, kada tylėt ir kokią pasaką sekt, irgi sprendžia ne jis pats. Eilinio nario pareigos – elgtis taip, kaip liepta. Jeigu partietis žengs nors žingsnį į šalį nuo partijos linijos, bus išspirtas iš šlovingų gretų, o jo vietą užims lojalesnis veikėjas. Partija ir asmenybė – nesuderinami dalykai. Tad aplamai ar reikalinga ta bespalvė 141 vieneto masė, kai viską sprendžia keli partijos vadai ir juos valdantys, bet nesireklamuojantys turtuoliai?
Garsiakalbis. Slaptai.lt nuotrauka
Lengvų pinigų ištroškę garbėtroškos prieš rinkimus seka pasakas ir, padedami jėgų, turinčių įtaką žiniasklaidoje, niekšiškai manipuliuoja žmonėmis. Komunistų vartota frazė “liaudies masių valdymas” šiandienai tinka kaip niekad. Kryptingos informacijos pagalba rinkėjai paverčiami lengvai stumdoma mase ir patys rinkimai tapo viešų ryšių bendrovių šachmatų partija, kurioje, darant vieną ėjimą, galvojama apie tris į priekį.
Didžiausia viešųjų ryšių apgaulė įvykdyta per Visagino – Astravo referendumą. Apsisprendimo esmė buvo tokia: kas teritorijoje, kur uždarius seną elektrinę yra energijos deficitas, prekiaus elektra. Variantai tik du. Mes statom (už svetimus pinigus) Visagine AE, jeigu ne, rusai Astrave stato savo ir pardavinėja mums elektrą. Referendumo klausimas turėjo skambėt “už kurią elektrinę pasisakote…” ir duoti abu variantai. Visaginas ir Astravas. Bet viskas buvo suvelta taip, kad žmonės patys apiplėšė savo šalį, milijoninius pelnus, gerai apmokamas darbo vietas ir energetinę nepriklausomybę perleido kaimynams. O “žalieji” veikėjai agitacijoje pasitelkę antiatominę kortą ir žadėję Lietuvos energetinę nepriklausomybę išgelbėti šiaudais kūrenamomis jėgainėmis, po referendumo savo žalumą ir šiaudus pamiršo. Prieš atominę energetiką nusistačiusiems “žaliesiems” baisus buvo tik Visagino atomas. Sužlugdžius tautinį projektą, jie labai susirūpino Astravo elektrinės pelnais ir per pastaruosius metus nuo Visagino į Baltarusiją nutiesė naujas elektros linijas, Utenoje ir Visagine pastatė naujas transformatorines, suremontavo ir atnaujino Kruonio HAE (visa tai už mūsų pinigus), o dabar laukia Astravo starto. Paskutinis įsimintinas ir daug juoko sukėlęs manipuliacijų “liaudies masėmis” pavyzdys buvo Prezidento rinkimuose. Turėjau keletą pažįstamų, kurie melo kampanijos pradžioje pravardžiavo, šaipėsi iš Nausėdos. Bet viešų ryšių partija buvo sudėliota taip, kad visi mano pažįstami Nausėdos priešininkai patys nubalsavo už nekenčiamą bankininką.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Eidamas į rinkimus žmogelis tiki, kad jo balsas labai reikšmingas ir kažką lemia. Tai saviapgaulė. Rinkėjas reikalingas kaip dalyvavęs vienetas, o kas bus su jo balsu, ar bus suskaičiuotas, kam priskirtas, tik velniai težino. Lietuvoje aukštuose sluoksniuose klesti korupcija, kyšininkų nebaudžiamumas, “savų” dangstymas bet kokiais būdais. Turtuoliai įtakoja partijas, seimą ir teisėsaugą. Paviešintas atvejis, kai oligarcho pavaldinys lyg girtą vežiką vejojo aukščiausio teismo teisėją. Ir esant tokiai padėčiai, tikėti kad būtent rinkimų komisijose viskas skaidru, kad rinkimai sąžiningi ir teisingai skaičiuojami balsai, būtų naiviau negu naivu. Kokios yra “nepriklausomos” balsų skaičiavimo komisijos, pamačiau kai Utenoje kandidatavo Pinskuvienė. Įsibėgėjus melagių lenktynėms, visas miestas nusidažė raudonai. Šimtai jei ne tūkstančiai pinskuvienių su raudona kamizelka plevesavo ant stulpų ir karojo ant tvorų. O atėjus rinkimams, atvažiavus į savo apylinkę Vyžuonose balsuoti, visa “nepriklausoma” rinkimų komisija surinkta vien iš moterų, nuo galvos iki kojų buvo apsirėdžiusios raudonai. Sutapimas? Atsitiktinumas? Baikit, nemanau. Jeigu komisijos narės apsirengė taip, kaip buvo liepta, kas gali paneigti, kad balsų neskaičiavo taip “kaip reikia”.
Dar viena neleidžianti tikėti sąžiningais rinkimais aplinkybė – tai karas dėl vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo kėdės. Kodėl partijos nagais ragais draskėsi, kad prastumtų savo kandidatą? Kuo būtent jų atstovai geresni už kitus? Partiniai kandidai buvo sąžiningiausi ir nuo nieko nepriklausomi? Abejoju. Žinant Lietuvos valdžios sugedimo laipsnį, vienintelė logiška išvada, kad ši vertinga kėdė leidžia įtakoti rinkimų baigtį.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Matant visa tai ir susiduriant su kitais, nepaminėtais manipuliavimo rinkėjais ir jų balsais faktais, vienintelis teisingas sprendimas – nebalsuot. Parodyt, kad gaujos pralobusių privatizuotojų ir juos aptarnaujančių partijų sukurta tik jiems patiems naudinga sistema, mūsų netenkina. Eiti į rinkimus – tai įdėtos pastangos ir sugaištas laikas. O čia, nieko nedarydami, galime pasiekti teigiamą rezultatą. Įspirti į sėdimają apkerpėjusiems politikams. Atkreipkit dėmesį dėl ko loviniai, nesvarbu kokios partinės priklausomybės, labiausiai susirūpinę – kad tik žmonės ateitų į rinkimus. Jeigu bus balsuotojų, toliau jie patys susitvarkys kaip reikia.
Tautiečiai, neikit į rinkimus. Nes eidami į rinkmus jūs pritariate esamai, per ilgai užsismirdėjusiai, tų pačių partinių gaujų valdymo sistemai. Boikuotuokim šitą besikartojantį ir mums jokios naudos neatnešantį cirką. Tik ignoravimu parodžius, kad tokie “išrinktieji” mums nereikalingi, galime priversti keistis užpelkėjusį seimą ir pasiekti teigiamų pokyčių.
Šeštadienį prasideda Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis.
Įstatymas draudžia rinkimų agitaciją, iki jų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną, iki balsavimo pabaigos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama nuo gegužės 25 d. 1 val. nakties iki gegužės 26 d. 20 val., išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido VRK) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, referendumą, jų svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose ar referendume, balsuoti už arba prieš kandidatą, referendumui teikiamo sprendimo priėmimą. VRK teigimu, už rinkimų agitacijos draudimo pažeidimą, likus 30 valandų iki Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, taip pat rinkimų dieną, numatoma bauda asmenims nuo 140 iki 300 eurų ir rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 300 iki 1 150 eurų.
Už rinkimų agitacijos tvarkos pažeidimą skiriama bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų, rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 200 iki 870 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1 050 eurų.
Už administracinį nusižengimą, jeigu dėl to rinkimai pripažinti negaliojančiais, skiriama bauda asmenims nuo 300 iki 1 450 eurų, rinkimų komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų stebėtojams – nuo 850 iki 5 800 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 1 500 iki 5 800 eurų.
Už nusižengimą, padarytą visuomenės informavimo priemonėse, numatoma bauda viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo 2 700 iki 6 000 eurų.
Šį sekmadienį Lietuvoje vyks Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
Jau prasidėjo balsavimas dviejuose referendumuose ir prezidento rinkimuose. Kokių rezultatų galima tikėtis referendume dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo? Jei galimus šio referendumo rezultatus bandytume nuspėti pagal itin „drungną“ agitaciją, tai pasyvumo nuotaikos turėtų dominuoti.
Bet paskutinė apklausa, kurią atliko Baltijos tyrimai balandžio 12-26 d., o joje apklausta 1050 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresni, rodo, kad visuomenės nuotaikos nuo praėjusių metų vasaros pabaigos nepasikeitė (žr. https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algis-krupavicius-seimo-nariu-skaiciaus-sumazinimas-buti-ar-nebuti.d?id=78974093). Daugiau nei keturi penktadaliai (82,3 proc.) respondentų visiškai pritaria ar pritaria Seimo narių skaičiaus sumažinimui (nepritaria ir visiškai nepritaria 4,6 proc. respondentų. – ELTA). Tad čia paveikslas beveik krištoliškai aiškus. Visuomenės lūkesčiai yra akivaizdžiai sumažinto Seimo pusėje.
Ne vienas ir ne du dabartiniai svarbiausių Lietuvos partijų lyderiai kritikavo Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvą. Bet partiniam elitui, ko gero, vertėtų būti nuosaikesniam ir mažiau kritiškam, nes net lojalūs partijų šalininkai gali pradėti išsivaikščioti, jei partijų elitas akivaizdžiai ignoruos savo elektoratų lūkesčius.
O tarp skirtingų partijų šalininkų turime vienareikšmį sutarimą dėl Seimo narių sumažinimo. Jam labiausiai pritaria Darbo partijos (96 proc.) ir socialdarbiečių rėmėjai (96 proc.). Kiek mažiau Seimo dydžio sumažinimą remia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų šalininkai, nors ir tarp jų 71 proc. yra daugiau nei įtikinama dauguma. Tarp tų respondentų, kurie nejaučia artumo konkrečiai partijai, daugiau nei 78 proc. už Seimo narių skaičiaus sumažinimą.
Toks tarppartinis ir nepartinis konsensusas tarp rinkėjų yra ženklas, kad nei viena partija negali ir neturi teisės „privatizuoti“ Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvos. Tas sutarimas yra savotiškas šių laikų zeitgeist. Galiausiai visa tai yra visuomenės sukilimo prieš partinius elitus simptomas.
Lietuvos piliečiai turi teisę pasirinkti ir nuspręsti. Referendumuose ir rinkimuose. Net jei politikai kartais ir parodo ženklus, kad kai kuriuose yra geriau nedalyvauti. Vis viena geriau spręsti dalyvaujant nei nedalyvaujant.
Partiniams elitams, nors jau pavėluotai, ko gero, verta pripažinti, kad Seimo narių skaičiaus sumažinimas beveik neišvengiamybė. Nors, ypač politikoje, neperšokus griovio negalima sakyti „op“. Bet visais atvejais visuomenės nuotaikos yra itin vienakryptės šiuo klausimu.
Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“ (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Komentaro autorius – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.
