Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Aleksandras Izgorodinas nuo šiol paskirtas „Citadele“ ekonomistu Lietuvoje, praneša bankas. Ekspertas komentuos makroekonomikos temomis Lietuvos žiniasklaidai ir privačiuose susitikimuose.
„Dabar, kai pasaulio ekonomika išgyvena iššūkių laikotarpį, labai naudinga sužinoti naujausias ekonomistų įžvalgas bei prognozes, kuriomis remiantis, galima priimti naudingesnius sprendimus verslui ir šviesti visuomenę. Džiaugiuosi pristatydamas prie komandos prisijungusį ekonomistą Aleksandrą, turintį daugybę makroekonomikos žinių ir pasiruošusį pasidalinti aktualiausiomis Baltijos šalių naujienomis su mūsų darbuotojais ir visuomene“, – teigė „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
A. Izgorodino teigimu, šiuo laikotarpiu ekonomistų įžvalgos yra kaip niekad reikalingos ir naudingos.
„Prisijungdamas jaučiu, kad dabar analitikos ir ekonominių įžvalgų poreikis yra išaugęs, nes pasaulio ekonomika išgyvena sudėtingą etapą. Šiuo laikotarpiu ekonomistų įžvalgos yra reikalingos ir vertingos tiek informuojant visuomenę apie pasaulio ekonomikos tendencijas, tiek kalbant apie vidinę pagalbą bankų darbuotojams, tiek apie pardavimus, rizikos valdymą. Nestabilūs laikai atitinkamai didina ekonominių įžvalgų poreikį“, – komentavo A. Izgorodinas.
13-os metų patirtį analitikos ir komunikacijos srityse sukaupęs A. Izgorodinas, gilinsis į pagrindinius pasaulio ekonomikos rodiklius, išorines ir vidines Baltijos šalių makroekonomikos naujienas bei bendras makroekonomikos sektoriaus tendencijas. Ekspertas ekonomines įžvalgas teiks žiniasklaidos atstovams bei privačiuose susitikimuose.
Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje matomas 2023 metų ekonomines prognozes ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad artėjantys metai susidarys iš dviejų ekonominių etapų.
Pirmojo pusmečio metu, pasak jo, Europos Sąjungos (ES) ekonominis atsigavimas turės pozityvų efektą Lietuvos ekonomikai, bet po to ekonominė padėtis prastės.
„Aš manau, kad šie metai Lietuvos ekonomikai bus tam tikra prasme, kaip amerikietiški kalneliai. Ta prasme, kad mes turėsime gerokai geresnį negu visi tikisi pirmąjį šių metų pusmetį. Bet tuo pačiu metu antrą pusmetį turėsime pastebimai prastesnį ekonomikos rezultatą“, – „Žinių radijui“ teigė A. Izgordinas.
Ekonomistas tvirtino, kad šiuo metu Vokietijoje matomas tiek pramonės, tiek prekybos atsigavimas rodo kryptį kuria galimai eis likusi ES. Toks ekonomikos augimas, anot jo, persiduos ir Lietuvai.
„Pirmas pusmetis bus labai geras Lietuvos ekonomikai todėl, kad išankstiniai indikatoriai jau dabar rodo, kad Vokietijos pramonė jau dabar bando spausti atsigavimo mygtuką. Vokietijos pramonės nuotaikos ir prognozės dėl verslo perspektyvų artėjančiam pusmečiui per vakar dieną pakilo į aštuonių mėnesių aukštumas. Vokietijos mažmeninės prekybos įmonių prekybos prognozės pakilo į vienuolikos mėnesių aukštumas“, – tikino jis.
Visgi, anot A. Izgordino, tiek ES, tiek JAV centriniai bankų šių metų metu nustos kelti bazines palūkanas, kurios naudojamos kaip būdas stabdyti infliacijai. Pasak specialisto, bent jau JAV atžvilgiu, tokio sustabdymo rezultatas yra po trijų ar keturių mėnesių įvykstanti ekonomikos krizė. Kalnai, kalnai, kalnai
„Bet tai neišsilaikys, nes kovo mėnesį JAV centrinis bankas nustos kelti bazines palūkanas. Europos centrinis bankas, tikėtina, nustos bazines palūkanas kelti tik šių metų pabaigoje. JAV ekonomika, jeigu žiūrėsime į istoriją, tai JAV ekonomika patiria krizę ne tada, kai centrinis bankas kelia palūkanas, o praėjus trims ar keturiems mėnesiams po to, kai centrinis bankas nustoja mažinti palūkanas“, – aiškino jis.
Artėjančios vasaros metu JAV įvyksianti krizė, tvirtino ekonomistas, užtikrins prastėjančią ES ir Lietuvos ekonomiką.
„Tai labai tikėtina, kad krizė Amerikoje prasidės ne dabar, o prasidės kažkada vasaros viduryje. Atitinkamai Amerikos ekonomikos kritimas ir vartojimo kritimas nutemps paskui save Europos pramonę, per kur paveiks ir Lietuvos pramonę“, – teigė A. Izgordinas.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Trijų 2022 m. ketvirčių duomenimis, Lietuvos ir Taivano prekyba toliau sparčiai auga – tiek importas, tiek eksportas – tad teigiamas artimų politinių santykių rezultatas yra akivaizdus, teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vis tik, jis pabrėžia ir pastebimą tarpusavio prekybos deficitą – eksperto teigimu, Taivanas iš šiltos diplomatinės draugystės prekybinės naudos turi daugiau.
„Skaičiai rodo, kad kol kas iš Lietuvos-Taivano politinių santykių pagerėjimo kur kas labiau išlošia Taivanas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Prekybos apimtys šiemet – 52,8 mln. eurų didesnės
Statistikos departamento duomenimis, pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius Lietuvos ir Taivano prekybos apimtys siekė beveik 133 mln. eurų, kai praėjusių metų sausį-rugsėjį – 80 mln. eurų. Kitaip tariant, dvišalė prekyba per metus išaugo 52,8 mln. eurų arba 65 proc.
„Naujausi Lietuvos–Taivano užsienio prekybos duomenys rodo, kad Lietuvos ir Taivano prekyba toliau sparčiai progresuoja“, – statistikos dinamiką komentavo A. Izgorodinas.
„Akivaizdu, kad investicijos į Lietuvos–Taivano politinių santykių vystymą davė teigiamą poveikį Lietuvos-Taivano prekybai į abi puses“, – pažymėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad eksportas į Tolimųjų Rytų salą per metus išaugo 34 proc. – apimčių didėjimas stebimas 40-yje iš 97-ių eksportuojamų prekių kategorijų. Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant to, ekonomisto vertinimu, sumos, kiek eksportas iš tikrųjų padidėjo, išlieka nedidelės. Pavyzdžiui, per metus labiausiai didėjo įvairių chemijos produktų eksporto apimtys, išaugusios 864 tūkst. eurų.
„Tačiau tas faktas, kad net 40 Lietuvos eksporto į Taivaną segmentų šiemet fiksuoja augimą, akivaizdžiai rodo, kad vis daugiau Lietuvos įmonių domisi galimybėmis dirbti su Taivanu ir vis daugiau Lietuvos verslų pradeda po truputį eksportuoti į Taivaną“, – sakė A. Izgorodinas.
Kylantis prekybos deficitas
Jei eksportas į Taivaną šiemet intensyvesnis trečdaliu, tai taivanietiškų prekių per pirmuosius tris metų ketvirčius įsivežta 74 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu 2021 m., akcentuoja ekonomistas. Remdamasis šia statistikos eilute jis konstatuoja, kad „kol kas iš šiltėjančių Lietuvos-Taivano politinių santykių labiau išlošia ne Lietuva“.
„Pirma – Lietuva ir toliau turi užsienio prekybos su Taivanu deficitą, t.y. importas iš Taivano viršija Lietuvos eksportą į Taivaną. Antra – Lietuvos ir Taivano prekybos deficitas tik auga“, – dėsto A. Izgorodinas.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris metų ketvirčius bendra Taivanui eksportuotų prekių suma sudarė 21,5 mln. eurų, importuotų – 111,3 mln. eurų, t. y., taivanietiškos produkcijos įsigyta 5,1 karto daugiau, nei parduota lietuviškos.
Ekspertas palygino, kad 2021 m. sausį-rugsėjį tarpusavio prekybos deficitas siekė 47,9 mln. eurų, o analogišku laikotarpiu šiemet Taivanas Lietuvai pardavė prekių už 89,8 mln. eurų daugiau, nei iš jos įsigijo.
„Tai rodo ir tas aspektas, kad per metus Lietuvos eksportas į Taivaną išaugo 5,5 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Taivano – 47,4 mln. eurų“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
Palyginimui, per visus 2021 m. šie rodikliai siekė atitinkamai 16 mln. ir 64 mln. eurų.
Daugiausia eksportuojama chemijos, elektronikos, maisto produktų
Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Izgorodino pateiktais Statistikos departamento skaičiavimais, per tris 2022 m. ketvirčius daugiausiai į Taivaną išvežta įvairių lietuviškų chemijos produktų (864 tūkst. eurų), elektros įrangos ir jų dalių (700 tūkst. eurų), įvairių maisto produktų (606 tūkst. eurų).
Taip pat apie 600 tūkst. eurų siekia salos pirkėjams parduotų mineralinio kuro ir alyvos produktų vertė. Tuo metu optikos ir fotografijos įrenginių bei vario ir jo dirbinių eksportuota už atitinkamai 544 tūkst. ir 446 tūkst. eurų.
Už daugiau nei 200 tūkst. eurų taip pat eksportuota aliuminio ir jo dirbinių, kakavos gaminių, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, laivų ir valčių, medienos ir jos gaminių.
Prekybiniai santykiai plečiasi
ELTA primena, kad lapkričio pradžioje Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, skirta Lietuvos ir salos prekybiniams ryšiams spartinti. Įstaiga pavadinta Lietuvos atstovybe Taipėjuje, jai vadovauja Paulius Lukauskas. Taivaniečių atstovybė Lietuvoje veikia jau daugiau nei metus.
Be to, šį mėnesį pranešta apie pirmąsias salos investicijas iš 200 mln. JAV dolerių vertės Taivano rizikos kapitalo fondo – 3,5 mln. eurų skirti Lietuvos lazerių bendrovei „Litilit“. Taivaniečių atstovybės vadovas Ericas Huangas tuomet informavo, kad iki metų pabaigos ketina investuoti dar apie 10 mln. eurų į Lietuvos lazerių ir biotechnologijų pramonę. Tarp salos partnerių įvardijama Lietuvos aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“.
Lapkritį dar pranešta, kad Taivanas suteikė leidimus į salą eksportuoti lietuviškos kilmės pieno, kiaušinių ir žuvies produktus. Deramasi ir dėl leidimo vežti jautienos gaminius.
