Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Naujausios sociologinės apklausos rodo, kad pokyčiai šalies visuomenėje vyksta ne tik renkantis valdžią, bet ir vertinant pasitikėjimą atskirais politikais. Lyginant po pirmojo Seimo rinkimų turo vykdytos apklausos duomenis ir visuomenės nuomonę priešrinkiminiu laikotarpiu, pasitikėjimas premjeru Sauliumi Skverneliu sumenko.
 
Tuo tarpu gyventojų pasitikėjimas jau po pirmojo Seimo rinkimų turo išryškėjusiomis lyderėmis, galinčiomis formuoti naują valdančiąją daugumą, keitėsi teigiamai.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 13–23 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atlikto sociologinį tyrimą. Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys).
 
23,3 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Lyginant šiuos duomenis su apklausų rezultatais rugpjūčio mėnesį, pasitikėjimas šalies vadovu šiek tiek ūgtelėjo. Dviem mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje pasitikėjimą G. Nausėda deklaravo 22,2 proc. gyventojų.
 
Tuo tarpu piliečių pasitikėjimas premjeru S. Skverneliu analogišku laikotarpiu sumažėjo beveik 3 procentiniais punktais. Rugpjūčio mėnesį Vyriausybės vadovu teigė pasitikį 13,8 proc. piliečių, spalio mėnesį tokių liko 11 proc.
 
Trečioje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Ingrida Šimonytė. Būsimos premjerės pasitikėjimo reitingas šoktelėjo panašiai tiek, kiek sumenko pasitikėjimas S. Skverneliu. Šiuo metu 8,5 proc. gyventojų teigia pasitikį I. Šimonyte. Tuo tarpu dviem mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 5,9 proc.
 
Tarp dažniausiai respondentų įvardintų asmenybių, kuriomis pasitikima, ir abu kadenciją baigę prezidentai: Dalia Grybauskaitė (pasitiki 6 proc.) ir Valdas Adamkus (5,9 proc.). Abiejų buvusių šalies vadovų pasitikėjimo reitingas per du mėnesius nežymiai sumažėjo.
 
Didžiausi pokyčiai pasitikėjimo reitinge – už penketuko ribų. Per kelis mėnesius pasitikėjimas labiausiai išaugo Seimo rinkimuose rezultatais nustebinusios Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite. Apklausoje tarp pirmojo ir antrojo parlamento rinkimų turų – tuomet jau buvo aišku, kad Laisvės partija pateko į Seimą – pasitikintys A. Armonaite teigė 4,2 proc. piliečių. Tuo tarpu iki rinkimų likus dviem mėnesiams tokių nebuvo nė 1 proc.
 
Pasitikėjimo reitingo dešimtuke taip pat atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (4,8 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (4,2 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis (4,1 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (3,4 proc.). Per du mėnesius pasitikėjimas šiais politikais keitėsi nežymiai.
 
Iš viso 2020 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 92 visuomenės veikėjus (prieš 2 mėnesius nurodė 81), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
 
Sociologė: artimiausiu metu turėtų augti valdžią formuojančių lyderių reitingai
 
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė, komentuodama šiuos apklausų rezultatus, teigia, kad natūralu, jog labiausiai išaugo A. Armonaitės reitingai. Anot jos, pirmiausiai tai lėmė visuomenės dėmesį pritraukę Laisvės partijos rezultatai po pirmojo Seimo rinkimų turo. Kartu, pažymi ji, bent jau pirmąjį pusmetį po parlamento rinkimų turėtų augti ir pasitikėjimas naują valdžią formuojančiomis partijomis bei jų lyderiais. Žinoma, atkreipia dėmesį sociologė, šį po rinkimų įprastai visuomenėje išaugantį „pasitikėjimą avansu“ gali kiek prislopinti pandemija.
 
„Natūralu, kad po pirmojo Seimo rinkimų turo tie, kurie geriau pasirodė rinkimuose, buvo ir dažniau paminėti, dažniau buvo rodomi televizijose. Galima sakyti, kad Armonaitės atveju po pirmojo rinkimų turo suveikė tam tikras naujumo efektas – ji iki tol galbūt kiek mažiau buvo žinoma. Tuo tarpu po pirmojo turo ji ir Laisvės partija buvo kur kas dažniau ir daugiau aptarinėjama“, – teigė R. Ališauskienė.
 
Anot jos, bent jau pirmaisiais mėnesiais ar pirmąjį pusmetį po vykusių Seimo rinkimų turėtų ryškiau išaugti ir būsimos premjerės I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas. Visgi, sociologės teigimu, vargu ar I. Šimonytės lyderystė ir premjeravimas gali turėti didelės ilgalaikės įtakos konservatorių situacijai partijų reitinguose. Pasak jos, palankiai atsiliepiančių apie koalicijoje dominuojančią partiją skaičius greičiausiai išaugs tik kuriam laikui.
 
„Tos partijos, kurios formuoja koaliciją, turi savo rinkėją. Jei žiūrėtume, kokį palaikymą partija (TS-LKD – ELTA) gavo iš visų turinčių balso teisę, tai būtų kokie 10-11 proc. Taigi nelabai yra vietos kur (reitingui – ELTA) slankiotis. Nes didelė dalis gyventojų nėra politiškai aktyvūs, jie nesirenka nei vienos, nei kitos partijos. Visgi po rinkimų pirmąjį pusmetį, jei klaustume, kaip vertinate pačią partiją ir jos veiklą (o ne už ką balsuotum), tai paprastai tie, kas suformuoja daugumą, turi kurį laiką ir pasitikėjimo kreditą. Jie kurį laiką vertinami geriau nei buvo iki tol, bet paprastai po pusmečio tas vertinimas suprastėja“, – teigė R. Ališauskienė.
 
Sociologės manymu, taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad visuomenei, kurios lūkesčiai buvo sužadinti konkrečios politinės jėgos, tenka nusivilti, kai duotų pažadų įgyvendinimas pastringa koalicinėje Vyriausybėje.
 
„Jeigu viena partija būtų gavusi absoliučią daugumą, programinius dalykus įgyvendinti būtų kur kas paprasčiau“, – pridūrė R. Ališauskienė.
Visgi, sociologė sutiko, kad naujosios valdžios įvertinimą avansu gali pakoreguoti pandemija.
 
„Reikėtų daryti paklaidą dėl pandemijos. Kol kas naujoji valdžia šiuo klausimu nelabai kalbėjo. Kadangi planas nebuvo rinkimų metu aptarinėjamas, sunku pasakyti, kaip jis atrodys ir kaip jį žmonės vertins“,– teigė „Baltijos tyrimų“ direktorė.  
 
Apklausa vyko 2020 m. spalio 13 – 23 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2020.11.11; 06:00

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukeltos krizės kontekste valdžia daugiausiai dėmesio rodo vyresnio amžiaus žmonėms, nors labiau nukentėjęs jaučiasi jaunimas, rodo „Baltijos tyrimų” atlikta apklausa.
 
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, iš apklausos metu surinktų duomenų matyti, kad ilgainiui šalyje gali formuotis neigiamos tendencijos visos visuomenės mastu: stiprėti emigracija, daugėti savižudybių. Mokslininkė neatmeta, kad šiuo metu psichologinė atmosfera taip pat kuria patogią terpę politiniams mesijams, kurių, mano sociologė, padidėjusio aktyvumo sulauksime dar rudenį vyksiančiuose rinkimuose.  
 
Kaip rodo balandžio 28-30 dienomis „Baltijos tyrimų“ surinkti sociologiniai duomenys, dėl karantino kilusi krizė ir toliau didžiausią neigiamą įtaką daro žmonių psichologinei būsenai ir finansinei padėčiai. Jaunesni žmonės, didmiesčių gyventojai dažniau, nei kiti teigia, kad krizė neigiamai veikia tiek jų psichinę būseną, tiek finansinę padėtį bei profesinę veiklą.
 
Susisteminti apklausos rezultatai taip pat rodo, kad neigiamą įtaką savo psichologinei būsenai dažniausiai jaučia jaunesni nei 50 metų žmonės bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu neigiamus pokyčius finansams labiausiai  pajuto vyrai ir jaunesni nei 30 metų žmonės.
 
Moterys, miestų gyventojai ir jaunesni nei 30 metų žmonės dažniau nei kiti jaučia neigiamą krizės poveikį savo profesinei veiklai. O suprastėjusia fizine būkle dažniau skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės ir miestų gyventojai.
  
Didžiausią stresą patiria ne pensininkai, bet jaunimas
 
Apklausą atlikusios bendrovės rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės teigimu, gauti duomenys rodo, kad kilusi krizė labiausiai paveikė ne vyresnius gyventojus, apie kurių apsaugą yra linkusi labiau kalbėti valdžia, bet, priešingai, – jaunimą.
 
„Įvertinę gyventojų atsakymus apie neigiamą krizės poveikį visoms gyvenimo sritims, matome, kad labiausiai tokį poveikį pajuto jaunesni nei 30 metų žmonės“, – teigia sociologė.
 
COVID-19

Anot jos, tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės, viena vertus, jau yra išgyvenę ne vieną krizę ir, kita vertus, dažniausiai yra susikūrę stabilesnę finansinę situaciją.
 
„Buvo 1990-1992-ųjų krizė, vėliau 1998 metų bankinė krizė, po jos 2008… kitaip tariant, tai ne pirmas kartas vyresniems žmonėms, nors šis kartas ir kitoks, yra daugiau fizinių apribojimų. Tačiau galima sakyti, kad psichologiškai vyresni žmonės yra geriau pasiruošę. Kita vertus, jie mažiau pažeidžiami finansiškai“, – teigė R. Ališauskienė.
 
„Tuo tarpu jauniems žmonėms, – sakė sociologė, – tai primoji krizė būnant suaugusiųjų gyvenime. Taip pat dažnas jų yra pasiėmęs paskolas, neturi stabilių pajamų, turi mažų vaikų, kurie sukelia papildomų iššūkų karantino metu. Kitaip tariant, jiems sunkiau ir objektyviu, ir subjektyviu požiūriu“, – teigė ji.
 
Todėl, pažymėjo sociologė, tam tikras paradoksas yra tame, kad politikai pagrindinius dėmesio akcentus deda kalbėdami būtent apie vyresnio amžiaus žmones.
 
„Vis akcentuojamas sveikatos aspektas, kuris pavojingesnis vyriesiems žmonėms, tačiau socialiniai, profesiniai ir psichologiniai dalykai labiau veikia būtent jaunimą“, – aiškino R. Ališauskienė.
 
Situacija palinki atsirasti sąmokslo teorijoms ir politiniams mesijams
 
Vertindama šalies gyventojų emocinės būsenos tendencijas R. Ališauskienė neatmetė galimybės, kad stiprėjanti individų patiriama psichologinė bei finansinė frustracija gali virsi ir tam tikru socialiniu reiškiniu. Jos teigimu, gali kilti ir emigracijos banga, stiprėti nusivylimas politine vadžia ir atitinkamai didėti pagunda atsiduoti naujai atsiradusiems populizmą skleidžiantiems politiniams gelbėtojams.
 
„Tai gali skatinti ir agresyvumą, ir pykčio priepuolius. Kol kas agresija nukreipiama į artimąją aplinką: tad gali padidėti nusikalstamumas, gali daugiau atsirasti savižudybių. Kita vertus, tikėtina, kad didės emigracijos banga nors, ji gali būti ir sunkesnė dėl pandemijos. Valstybės, į kurias lietuviai tradiciškai emigruodavo, kol kas gali tiesiog neįsileisti. Tokiu atveju žmogus, susidūręs su prarasto darbo problema, su sumažėjusiomis pajamomis, nebegalės spręsti problemų, kaip jis jas buvo linkęs spręsti anksčiau“, – samprotavo sociologė.
 
Todėl, pažymėjo ji, nors iki rinkimų nebedaug laiko, neigiamas emocijas patiriančius gyventojus gali sutelkti pažadus žarstantys populistai.
 
„Tikrai gali atsirasti naujų gelbėtojų ar mesijų poreikis. Šiuo metu matome, kad yra padidėjęs sąmokslo teorijų poreikis, tam labai gera terpė yra suaktyvėję socialiniai tinklai“, – apibendrino mokslininkė.
 
 
 
 
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. balandžio 28-30 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą „Covid-19 Ekspresas III“.  Iš viso apklausti 536 gyventojai (CAWI metodu).  Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 16:45

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors karantino sąlygomis gyvenantys šalies piliečiai teigia patirią ne tik finansinių, bet ir psichologinių bei fizinių pasekmių sveikatai, už viruso sukeltos krizės suvaldymą atsakingų politikų – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio darbą yra linkę vertinti teigiamai.
 
Ekspertės teigimu, tam, kad visuomenės nepalankiai vertinamo ir pastaruoju metu daug kritikos susilaukiančio ministro A. Verygos darbas įvertintas teigiamai, įtakos, ko gero, turi šokas, kurį sukėlė koronaviruso sukelta krizė. Kai kuriuos išryškėjusius duomenis vertinant atsakingų asmenų darbą, pabrėžia sociologė, galima paaiškinti tik remiantis žmogaus psichologija.  
 
Visuomenė, kaip rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlika apklausa, mano, kad kova su koronavirusu užtruks 2–3 mėnesius ir, nepaisant jau dabar patiriamų nuostolių, teigia nesibaiminanti dar griežtesnių karantino kontrolės priemonių.
 
Valstybei susidūrus su koronaviruso grėsme, šalies gyventojai teigiamai vertina politikus, priėmusius sprendimus, skirtus suvaldyti pandemijos sukeltos krizės padarinius. Nepaisant viešojoje erdvėje reikšto skepsio dėl kai kurių priimtų ar vilkintų priimti sprendimų, 58 proc. gyventojų sako teigiamai vertiną Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo A. Verygos darbą. Tai rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ kovo 24–26 dienomis atlikta visuomenės apklausa.
 
Gerokai daugiau nei trečdalis (37 proc.) šalies gyventojų teigia, kad ministras dirba blogai. Tuo tarpu 6 procentai respondentų apie tai, kaip A. Veryga dirbo, kai Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesta ekstremali padėtis ir karantinas, nuomonės teigė neturį.
 
Pastarąją savaitę krizės kontrolę į savo rankas perėmusio premjero Sauliaus Skvernelio darbą gerai vertina 55 proc. gyventojų. Reikia pažymėti, kad premjeras, nors ir buvo esminių sprendimų, organizuojant situacijos valdymą šalyje, epicentre, krizės valdymą koordinuojančiam komitetui vadovauti pradėjo nuo kovo 25 d. „Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta būtent tuo metu. Kita vertus, premjero deklaruoti pažadai medikams didinti atlyginimus buvo išsakyti jau šiai apklausai pasibaigus.
 
Trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų Vyriausybės vadovo darbą įvertino blogai. 14 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
 
Stebint „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenis, į akis krinta tai, kad ministrą A. Verygą bei premjerą S. Skvernelį kur kas palankiau vertina moterys nei vyrai. A. Verygos darbo vertinimo atveju šis skirtumas yra itin ryškus.  Kaip rodo apklausa, gerai vertinančių A. Verygos darbą tarp moterų net 20 procentinių punktų daugiau nei tokių yra tarp vyrų. Moterys geriau nei vyrai vertina ir premjero darbą, tačiau čia skirtumas mažesnis, siekia 15 procentinių punktų.
 
Sociologė stebisi A. Verygos darbo įvertinimu: tai psichologinės priežastys
 
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad palankus tiek S. Skvernelio, tiek A. Verygos darbo vertinimas yra susijęs su susiklosčiusios krizinės situacijos specifiškumu. Šokas, teigia R. Ališauskienė, kurį žmonėms sukėlė koronavirusas, ko gero, sudarė prielaidas tradiciškai nepalankiai vertinamam A. Verygai sulaukti gero visuomenės atgarsio.
 
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Tokioje situacijoje žmonės daugiau dėmesio kreipia į specialistus, o Aurelijus Veryga visuomenėje matomas ir kaip medikas, ne tik kaip politikas. Be to, jis labai daug rodomas žiniasklaidoje. Šiuo metu jis apskritai, ko gero, labiausiai matomas žmogus Lietuvoje. Be to, jis kalba apie tuos dalykus, kurie yra žmonėms aktualūs. Nors jis ir sulaukia kritikos, bet jis sudaro dirbančio žmogaus įspūdį“, – samprotavo R. Ališauskienė.
 
Jos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinimo rezultatai gauti atlikus tyrimą po pirmosios karantino savaitės.
„Žmonės buvo šoko būsenos, galbūt ieškojo orientyro, ko klausyti ir kuo galima pasitikėti. Kalbančių nespecialistų daug, o Aurelijus Veryga turi ir įgaliojimus, ir dar yra sveikatos srities specialistas“,  – Eltai sakė sociologė.
 
Pasak jos, nestebina ir premjero S. Skvernelio vertinimas. Vyriausybės vadovas, teigė ji, būdamas atsakingas už situaciją, dažniau kalba bendrais klausimais, kaip suvaldyti visą krizę ir jos keliamus padarinius ekonomikai. Visgi, samprotavo R. Ališauskienė, panašu, kad A. Veryga ir toliau liks viešojo dėmesio epicentre.
 
„Baltijos tyrimų“ kas mėnesį sudaromose palankaus ir nepalankaus visuomenės veikėjų reitinge tiek S. Skvernelis, tiek A. Veryga yra vertinami labiau neigiamai nei teigiamai. Vasario mėnesio duomenimis, premjerą palankiai vertino 41 proc., o nepalankiai 49 proc. gyventojų. Tuo tarpu A. Verygą atitinkamai 29 proc. ir 62 proc.
 
Ekspertė pabrėžia, kad 24–26 dienomis atlikta apklausa nėra analogiška aukščiau minėtai, nes žmonių klausta konkrečiai, kaip vertinamas politikų darbas krizės metu. Tačiau, neabejojo R. Ališauskienė, gana pozityvūs šių dviejų politikų darbo vertinimo rezultatai turėtų daryti įtaką ir tam, kaip visuomenė toliau vertins ministro ir premjero asmenį.
 
„Jei atsižvelgsime į tai, kad per pirmą savaitę darbo vertinimas buvo geras, galima manyti, kad ir bendras politiko vertinimas bus pagerėjęs. Tai nėra tapatūs, tačiau susiję vertinimai“, – teigė sociologė.
 
Jei bendri rodikliai tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio atžvilgiu sociologės nenustebino, vienas apklausų metu surinktų duomenų rodmuo R. Ališauskienei pasirodė analogų neturintis. Tai, kad A. Verygą moterys žymiai geriau vertina nei vyrai, ekspertės teigimu, yra įdomus rezultatas.
 
„Tokių ryškių išsiskyrimų nebuvo anksčiau. Net jei būdavo vertinama politikė moteris, tokio ryškaus išsiskyrimo tarp vyrų ir moterų pozicijų nebūdavo. Skirtumas tikrai yra labai didelis“, – teigė ji.
 
Sociologės teigimu, tokius rezultatus, ko gero, lemia tai, kad moterys dėl susiklosčiusios situacijos stresuoja labiau nei vyrai.
 
„Moterys galbūt labiau stresuoja ir jaučia psichologinę įtampą, nes krizė psichologiškai labiau paveikė būtent moteris. Jos labiau linkusios ir dėl savęs, ir dėl artimųjų sielotis. Kitas dalykas, moterys labiau linkusios pasitikėti medikais. Galbūt dėl viso to ir yra orientuojamasi į žmogų, kuris yra atsakingas už šios krizės suvaldymą. Tai psichologinis elementas“, – apibendrino sociologė.
 
Visuomenė tikisi, kad kova su koronavirusu truks du tris mėnesius
 
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, šalies gyventojai dažniausiai mano, kad kova su koronavirusu Lietuvoje užtruks 2 arba 3 mėnesius. 34 proc. respondentų teigė, kad situacija gali tęstis 3 mėnesius, o 29 proc. piliečių, kad 2 mėn. Kas dešimtas apklaustasis mano, kad ši kova gali tęstis 4-5 mėnesius (9 proc.) ar net 6 mėnesius (11 proc.).
 
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų nerimauja dėl savo artimųjų sveikatos. Tai deklaravo 94 proc. gyventojų. Tuo tarpu dėl savo sveikatos susirūpinusių šiek tiek mažiau – 83 proc. Daugiau nei pusė apklaustųjų (61 proc.) nerimauja, kad praras darbą ir pajamas.
 
Labiausiai trūksta informacijos dėl valdžios paramos ir vaistų
 
Apklausą atlikusi visuomenės nuomonės tyrimų kompanija išskyrė svarbiausias klausimų grupes, kurias gyventojai dažniausiai paminėjo paklausti apie informacijos poreikius karantino metu.
 
Pirmiausia tai informacija apie pandemijos sukeltos krizės ekonomines ir finansines pasekmes bei jų valdymą.
Vilnius karantino metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Taip pat pageidaujama informacijos apie sveikatą ir susirgimų prevenciją bei informacijos apie taikomus apribojimus, teisėsaugos ir teisėtvarkos klausimus. Logistikos klausimai, grįžimo iš užsienio karantino metu galimybės taip pat atsidūrė klausimų grupėje, kuriais visuomenė norėtų turėti daugiau informacijos.
 
Visuomenė pritartų griežtesnėms karantino priemonėms
 
Atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu 61 proc. pritartų judėjimo šalies viduje ribojimui – kai iš gyvenvietės išvykti būtų leidžiama tik su specialiais leidimais.
 
Jaučia poveikį psichinei ir fizinei sveikatai
 
Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną teigia pajutę 66 proc. respondentų. 28 proc. šalies piliečių sakosi pajautę fizinės savijautos sutrikimus. Fizinės sveikatos pablogėjimą dažniausiai jaučia vyrai ir jaunesni nei 30 metų gyventojai. Tuo tarpu psichologinės būsenos pablogėjimu dažniau skundžiasi moterys ir vyresni nei 50 metų žmonės.
 
Karantinas jau paveikė piliečių finansinę padėtį
 
Karantinas neigiamai paveikė ir finansinę piliečių padėtį. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) gyventojų tvirtina, kad po pirmosios karantino savaitės jaučia finansinės padėties pablogėjimą. Galiausiai 33 proc. apklaustųjų tvirtino, kad dėl karantino įvestų apribojimų nukentėjo jų profesinė veikla.
 
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. kovo 24-26 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 517 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
 
2020.04.03; 13:30

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

2019 metai įnešė didelių permainų į partijų reitingų lentelę: palaikančių socialdemokratus ir „darbiečius“ procentas gerokai išaugo, o rinkėjų, pasiryžusių balsuoti už „valstiečius“, sumažėjo net 7,9 proc. Sociologės teigimu, tikėtina, kad 2020 metais vykstančiuose Seimo rinkimuose dominuos keturios politinės jėgos: konservatoriai, socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „valstiečiai“, tačiau galutinį partijų išsidėstymą gali nulemti daugybė veiksnių.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 2019 metų lapkričio mėnesį pirmoje vietoje esančią Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) palaikytų 17,3 proc. respondentų (2018 metų lapkritį juos palaikė 20,2 proc.).
 
Palaikymas 2019 metais labiausiai išaugo Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) ir Darbo partijai (DP): lapkričio mėnesį už antroje vietoje esančią LSDP balsuotų 13 proc. apklaustųjų (2018 m. – 9,2 proc.), o už trečiojoje vietoje įsitvirtinusią DP –  9,1 proc. (2018 m. – 6,1proc.).
Didžiausią reitingų nuosmukį šiais metais patyrė iš lyderių trejetuko iškritusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai šių metų lapkričio mėnesį paramą išreiškė 7,3 proc. respondentų (2018 m. – 15,2 proc.).
 
„Valstiečių“ reitingų kritimas
 
„Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės teigimu, LVŽS reitingai po rinkimų buvo labai aukšti – 2016 metų spalio mėnesį juos palaikė 36 proc. apklaustųjų. Anot sociologės, visgi įprasta, kad laimėjusios rinkimus partijos reitingai kadencijos pradžioje būna labai aukšti dėl didelių rinkėjų lūkesčių.
 
„Po rinkimų lūkesčiai yra labai dideli, o ta partija, kuri rinkimuose gauna daugiausiai balsų, paprastai būna tarp pirmaujančių (reitinguose – ELTA) ir ryškiai šoka į priekį. Bet tai turbūt žmogiškasis veiksnys, kad žmonės labai daug sudeda vilčių ir pakankamai greitai nusivilia“, – Eltai teigė R. Ališauskienė, akcentuodama, kad partijos reitingai neretai priklauso ne tik nuo partijos veiksmų, bet ir nuo rinkėjo psichologijos.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Anot sociologės, praėjus porinkiminiam laikotarpiui, labai daug kas priklauso nuo valdančiosios partijos veiksmų, komunikavimo bei opozicijos aktyvumo. Visgi, R. Ališauskienės teigimu, šiais metais „valstiečių“ reitingai krito sparčiau ir dėl to, kad vyko prezidento, savivaldos bei Europos Parlamento rinkimai, kuriuose „valstiečiai“ pasirodė nekaip.
 
„Pakankamai daug buvo ir visokių kritikuojamų bei skandalingų dalykų. Tie patys pralaimėti „valstiečių“ kandidato į prezidentus rinkimai, o ir savivaldoje bei Europos Parlamente nekaip pasirodė. Partijos nesėkmingas pasirodymas rinkimuose populiarumo jai taip pat neprideda. Vis dėlto rinkėjai labiau mėgsta laiminčius, negu pralaiminčius“, – sakė R. Ališauskienė.
 
„Baltijos tyrimų“ vadovė akcentuoja ir situaciją, kai per 2016 metų rinkimus į Seimą vienmandatėse apygardose neretai buvo balsuojama prieš „valstiečių“ konkurentą. Šie protesto balsai nebuvo lojalių rinkėjų balsai, todėl atsidūrusi valdžioje LVŽS juos prarado.
 
„Esmė, kad būtent šie žmonės nėra tokie lojalūs arba programiniai šios partijos šalininkai. Tai buvo daugiau atsitiktiniai balsuotojai, ypač,jei jie balsavo prieš kažką kitą. Būtent jų balsai ir nubyra. O tie, kurie balsavo už partijos sąrašą, jų apie pusę yra pasirinkę už šitą partiją balsuoti ir toliau. Taigi „valstiečiai“ vis tiek dalį senų, lojalių šalininkų išlaikys“, – prognozavo „Baltijos tyrimų“ vadovė.
 
„Sunku pasakyti, ar tai bus kaip dabar – apie 7 proc., ar apie 10 proc. iš visų rinkėjų. Bet turėkime omenyje, kad balsuoti ateina tik apie pusę rinkėjų, todėl tie 7 procentai pavirsta beveik 14 proc. Klausimas, kiek iš tų, kas dabar dar renkasi „valstiečius“, yra tikrai lojalūs, kurie visada už juos balsuoja, o kiek tokių, kurie tiesiog neranda kažko geresnio“, – sakė R. Ališauskienė. Pasak sociologės, labai daug kas priklausys nuo to, kas ves rinkimų į Seimą sąrašą.
 
Konservatorių rinkėjas lojalus, bet jiems sunku pritraukti balsų iš kitų partijų
 
TS–LKD ir toliau išlieka įsitvirtinę reitingų lentelės pirmoje vietoje. R. Ališauskienės teigimu, „konservatoriams“ pavyko pasididinti savo elektoratą.
 
„Jie savo pastovų elektoratą pasididino, nes dar prieš porą metų jų pagrindinė problema buvo, kad už konservatorius balsavo dažniausiai pagyvenę žmonės ir du trečdaliai jų rinkėjų buvo vyresni negu 65 metų. Dabar (rinkėjų amžius – ELTA) išsilygino ir atsirado jaunimo, kuris palaiko juos“, – tikino sociologė.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Rinkėjas tapo labiau atitinkantis visuomenės struktūrą, tik tiek, kad jų yra baigtinis skaičius. Prie konservatorių nesijungia atsitiktiniai rinkėjai, kurie yra nusivylę kažkokia kita partija. Konservatorių rinkėjas labiau disciplinuotas, žymiai lojalesnis, bet labai didelis skaičius lietuvių rinkėjų balsuos už bet ką, tik ne už konservatorius“, – sakė R. Ališauskienė.
 
Anot sociologės, dėl šios priežasties konservatoriai turi limitą rinkėjų balsų, kuriuos gali pritraukti. R. Ališauskienės teigimu, ateinančiuose rinkimuose TS-LKD bus sunkiausia vienmandatėse rinkimų apygardose. 
          
„Sunkiausia bus vienmandatėse, nes jeigu išeis į antrą turą konservatorius ir kurios nors kitos partijos atstovas, tai didelė tikimybė, kad rinkėjai, kurie balsavo ne už konservatorių pirmame ture, balsuos už tos kitos, dažnai net nelabai svarbu kurios, partijos atstovą“, – prognozavo sociologė.
 
DP ir LSDP susigrąžina „valstiečiams“ perleistus balsus
 
„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, DP ir LSDP reitingų kilimas 2019 metais nėra netikėtas, nes šios partijos laikinai buvo praradusios rinkėjų dalį, kuri per praėjusius Seimo rinkimus balsavo už „valstiečius“.
 
„Šios abi partijos dalinasi tuos žmones, kurie iš dalies ir buvo jų rinkėjai, nes anksčiau ir „socdemai“, ir „darbiečiai“ turėjo daugiau balsų, tik vėliau dalis rinkėjų persimetė pas „valstiečius“. Dabar tiems rinkėjams, kuriems nebepatinka „valstiečiai“, artimiausios yra šitos dvi partijos“, – sakė R. Ališauskienė.
 
Visgi, pasak sociologės, dalis praėjusiuose Seimo rinkimuose balsavusių už „valstiečius“ ir jais nusivylusių rinkėjų ateinančiuose parlamento rinkimuose apskritai nedalyvaus.
 
„Persidalijimas vyksta. Dalis tų, kurie balsavo už „valstiečius“ ir nusivylė, visai neis į rinkimus. Nebūtinai visi staiga puls pas kažką bėgti, tiesiog gali būti, kad aktyvumo sumažės dėl nusivylimo. Bet vis tiek, kas balsavo už „valstiečius“, pas TS-LKD nepereina“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
 
DP aukštas pozicijas reitingų lentelėje sociologė aiškina ir partijos lyderio Viktoro Uspaschiko sugrįžimu.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
 
„Tai viena didžiausių partijų pagal narių skaičių Lietuvoje. Faktas, kad partija ir išlaiko savo pozicijas. O kai prie partijos vairo grįžo Viktoras Uspaschikas, jis ir patraukė atgal tuos rinkėjus, kurie buvo pabėgę“, – tikino R. Ališauskienė. Anot jos, DP yra labai priklausoma nuo lyderio.
 
„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, suskilus partijai rinkėjai labiau yra linkę balsuoti už senąją, o ne atskilusią partiją. Anot jos, puikus to pavyzdys – nuo LSDP atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), susilaukianti gerokai mažiau palaikymo.
 
„Dauguma renkasi senąją, nenuskilusią partiją. Lygiai tas pats su liberalais. Liberalų taip pat yra kelios partijos. Rinkdamiesi kartais žmonės klysta, painiojasi, bet vis tiek daugiau palaiko Liberalų sąjūdį, o ne naujai susikūrusią partiją“, – aiškino sociologė. Ji taip pat patvirtino, kad dalinimasis į kelias panašias partijas kenkia, nes rinkėjai jas neretai supainioja, o jų balsai išsidalina.
 
Lyderių ketvertukas
 
R. Ališauskienės teigimu, labiausiai tikėtina, kad ateinančiuose 2020 metų Seimo rinkimuose dominuos keturios partijos: TS–LKD, LSDP, DP bei LVŽS. Visgi „Baltijos tyrimų“ vadovė yra įsitikinusi, kad šio ketvertuko išsidėstymas gali priklausyti nuo daugybės veiknių. Nepaisant to, sociologė akcentuoja, kad vertinant šių metų tendencijas daugiausia šansų daugiamandatėje apygardoje turi konservatoriai.
 
„Visgi šio ketvertuko išsidėstymas priklausys nuo labai daugelio veiksnių. Pagal dabartinę padėtį vaizdas toks, kad pagal sąrašą TS-LKD geriausiai atrodo ir turi didžiausių šansų būti pirmi tarp sąrašų, o toliau persistumdymų gali būti labai įvairių“, – apibendrino R. Ališauskienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 05:00

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė ir TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė. Eltos nuotr.
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad savivaldos rinkimų išvakarėse aptirpo kone visų politinių partijų reitingai. Pastarąjį mėnesį po 2 procentinius punktus sumažėjo gyventojų, ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir partiją Tvarka ir teisingumas. 

Smuktelėjus labiausiai palaikomų partijų reitingams, žymiai padaugėjo gyventojų, neapsisprendusių, už ką balsuotų, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai. Lyginant su ankstesne, prieš mėnesį vykdyta apklausa, tokia visuomenės dalis padidėjo net 9 procentais. Šiuo metu šis rodiklis siekia trečdalį (31,8 proc.) visuomenės. Prieš mėnesį neapsisprendusių arba balsuoti neketinančių dalis buvo 22,7 proc. 

Ekspertų teigimu, tendenciją, kai šalyje išaugo visuomenės dalis, nežinant,i už ką balsuoti Seimo rinkimuose, galėjo lemti tai, kad gyventojams, vaizdžiai tariant, galvas susuko savivaldos rinkimai. Ekspertai užsimena ir apie kitas tendencijas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, žvelgiant į reitingus bei savivaldos rinkimus, galima sakyti, kad paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą jau yra įkalta. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos rodo, kad, jei artimiausiu metu būtų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Tėvynės sąjunga (šiuo metu partiją remia 16,2 proc. piliečių, prieš mėnesį tokių buvo 18,5 proc.) bei 14,6 proc. palaikymą turintys „valstiečiai“. Prieš mėnesį LVŽS rėmė 16,8 proc. gyventojų. 

Trečioje vietoje su 7,8 proc. palaikymu rikiuojasi LSDP (prieš mėnesį ji turėjo 9,8 proc.) paramą. Nuo socialdemokratų nedaug atsilieka „darbiečiai“. Juos šiuo metu remia 7,2 proc. gyventojų (sausį tokių buvo 6,3 proc.). Ketvirtoji – Tvarkos ir teisingumo partija. Šią politinę jėgą remia 6,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 9,2 proc. 

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 4,8 proc.), Lietuvos centro partija (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 3,7 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (32,9 proc., prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,9 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,5 proc., prieš mėnesį – 2,8 proc.). 

Visgi vienas ryškiausių šios apklausos akcentų yra tai, kad padaugėjo neapsisprendusių, už ką balsuoti. Pasak ekspertų, vienas iš esminių veiksnių, lėmusių tokį ryškų neapsisprendusių piliečių augimą, buvo tai, kad apklausa atlikta prieš pat savivaldos rinkimus. 

TSPMI profesorės A. Ramonaitės nuomone, poreikis apsispręsti, už ką balsuoti savo savivaldybėse galėjo tiesiog „susukti galvas“ žmonėms, paklaustiems, ką šie palaikytų nacionaliniuose rinkimuose. 

„Gali būti, kad savivaldos rinkimai žmonėms susuko galvas. Pavyzdžiui, žmogus rinkimuose norėjo balsuoti už esamą miesto merą, tačiau to mero partija galbūt jam nėra prie širdies, ir jis nebūtų linkęs už ją balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Tad situacija, kai rinkėjai galvojo, už ką balsuos savivaldos rinkimuose, šiek tiek sumaišo kortas bendrajai nuostatai apie nacionalinius rinkimus“, – samprotavo profesorė. 

Ji pabrėžė, kad pakankamai aišku, jog šiuo metu sąsaja tarp savivaldos ir nacionalinės valdžios rinkimų pasidarė ganėtinai menka. 

A. Ramonaitei antrino „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Jos teigimu, rinkėjai paprastai gilinasi į tai, kas jų gyvenamoje savivaldybėje darosi, tuo tarpu vykdytos apklausos yra nukreiptos į respublikinį pasirinkimą. 

Sociologė taip pat pažymėjo, kad savivaldos rinkimai galėjo turėti įtakos ne tik išaugusiai daliai neapsisprendusiųjų. Jos teigimu, aktyvi Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho rinkimų kampanija, kovojant dėl mero posto Vilniuje, nors ir nebuvo sėkminga, tačiau nacionaliniu lygiu galėjo siųsti žinutes apie pačią partiją. 

„Vilniaus rinkimų kampanija buvo aktyvi, ir reklama buvo rodoma visai Lietuvai, tai padidino partijos žinomumą“, – nedidelius, tačiau teigiamus Darbo partijos reitingų pokyčius aiškino R. Ališauskienė. 

Kartu ekspertės sutarė, kad pastarosios apklausos ir savivaldos rinkimų rezultatai iš esmės liudija, kad nuo Gintauto Palucko vadovaujamos Socialdemokratų partijos atskilusių Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partijos projektas nepasiteisino. A. Ramonaitės manymu, apskritai galima jau kalbėti apie paskutinę vinį į šios partijos karstą. 

„Apklausa buvo daryta iki savivaldos rinkimų pradžios, o savivaldos rezultatai – labai nepalankūs šiai partijai ir, iš kitos pusės, palankūs Gintauto Palucko vadovaujamiems socialdemokratams. Manau, kad čia turėtų būti paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą“, – sakė TSPMI profesorė. 

Eksperčių nuomonės šiek tiek išsiskyrė dėl to, ar „socialdarbiečių“ nuosmukio tendencija turėtų lydėti ir apie naują partiją kurti kalbančius nuo Liberalų sąjūdžio atskilusius liberalus. Pasak TSPMI profesorės, jei visgi atskilusių rinkimų komitetų pagrindu būtų įkurta nauja liberalų partija, nebūtinai ją lydėtų liūdnas „socialdarbiečių“ likimas. 

„Naująją liberalų partiją tarsi bandoma kurti kaip atsvarą seniesiems liberalams dėl to, kad ji pakliuvo į nemalonų teisėsaugos akiratį ir susigadino savo įvaizdį. Tad tikimasi, kad naujoji partija tarsi būtų švaresnė, neturinti neigiamo šleifo. Socialdemokratų atveju yra priešingai – būtent partijoje likę politikai siekia parodyti, kad gali atsinaujinti, nes senieji vilkai, kurie gerokai pabodo visuomenei, pasitraukė. Tad Socialdemokratų partija atrodo švaresnė nei „socialdarbiečių“, o liberalų atveju – naujoji partija atrodytų skaidresnė“, – kalbėjo A. Ramonaitė. 

Tuo tarpu R. Ališauskienė neatmetė, kad Liberalų sąjūdis turi perspektyvas ir toliau likti konkurencingas politinėje erdvėje. 

„Viskas labai priklausys nuo to, kaip atskilę liberalai, jei įkurs naują partiją, save pozicionuos. Kita vertus, kalbama, kad kol kas Gentvilo vedami liberalai patys keis pirmininką. Visgi, žvelgiant į ankstesnius pavyzdžius, atskilimai liberalams nebuvo labai sėkmingi. Todėl tie, kas norėdavo už liberalus balsuoti, rinkdavosi tarp nors ir aptrupėjusio, tačiau senajai partijai priklausančio politikų rato“, – apibendrino sociologė.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.22; 09:00

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Sekmadienį vykstančiuose Savivaldos rinkimuose, sociologės nuomone, nereikėtų tikėtis didesnio, nei įprasta, gyventojų aktyvumo. Nors vietinius politikus Lietuvos piliečiai yra linkę vertinti palankiau nei politikus Seime ar Vyriausybėje, tai, samprotauja ekspertė, įtakos didesniam aktyvumui savivaldos rinkimuose iš esmės neturi. 

„Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės manymu, apskritai savivaldos rinkimų prognozės nėra labai dėkingos, nes kas mėnesį pateikiami partijų populiarumo reitingai nereflektuoja susiklosčiusių politinių situacijų Lietuvos rajonuose. Pasak jos, kiekvienoje savivaldybėje politinė realybė labai skirtinga. 

Sociologė pabrėžė, kad, žvelgiant į tai, kaip visuomenė yra linkusi vertinti vietinių valdžių darbą, ir tai, kaip jie vertina nacionalinę politiką, galima kalbėti ir apie tam tikrą paradoksą. 

„Gyventojai tuo, kaip tvarkosi savivalda, yra labiau patenkinti negu vykdoma politika nacionaliniu lygmeniu. Kitaip tariant, rajonų valdžia vertinama geriau negu Seimas ar Vyriausybė. Taip buvo visą laiką. Gal dėl to, kad rajonų politikai mažiau matomi bendros politikos, kurioje daug konfliktų, kontekste, galbūt dėl to, kad savivaldoje sprendžiama daugiau ūkinių klausimų“, – Eltai kalbėjo R. Ališauskienė. 

Tačiau, nepaisant to, pabrėžė ji, savivaldos rinkimai į balsavimo kabinas pritraukia mažiau piliečių. 

„Panašiai yra ir kalbant apie nusikalstamumą. Žmonės dažnai įvardina, kad nusikalstamumo problema yra didelė šalyje, tačiau vietoje, kurioje jie gyvena, – teigia, kad viskas gerai. Panašiai ir savivaldoje – vietinė politika vertinama geriau, tačiau interesas balsuoti yra mažesnis. Tokia situacija klostosi nuo pat nepriklausomybės pradžios. Nors galbūt po to, kai buvo įvesti tiesioginiai mero rinkimai, situacija nežymiai keitėsi“, – aiškino sociologė. 

Kaip dar vieną priežastį, kodėl rinkimai į Seimą yra populiaresni už savivaldos rinkimus, R. Ališauskienė įvardino žinių apie vietinius politikus pasiekiamumą. 

„Vietinių partijų politikams sunku skleisti apie save informaciją, nes televizijos yra nacionalinės, o jei tu esi politikas ir gyveni kokiame nedideliame mieste, sunku pakliūti į eterį“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad žmonių apsisprendimui, kam atiduoti balsą, labai svarbu yra konkretaus politiko įvaizdis. 

ELTA primena, kad iki 10.00 val. Savivaldos rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dalyvavo 5,03 proc. rinkėjų. Iš viso rinkimuose savo valią jau yra pareiškę 11,28 proc. rinkėjų, iš jų 6,25 proc. – išankstinio balsavimo metu. Labai panašus aktyvumas buvo ir prieš ketverius metus.

2015-aisiais savivaldos rinkimų aktyvumas siekė 47 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 14:03