Londonas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos karių Ukrainoje miršta dėl per didelio alkoholio vartojimo, sekmadienį pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, pristatydama savo reguliariai atnaujinamą ataskaitą apie karą.
„Nors Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą neteko iki 200 000 karių, nemaža dalis jų žuvo ne dėl kovinių priežasčių“, – teigiama ataskaitoje.
Britų gynybos ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad neseniai Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas pranešė apie „itin didelį“ incidentų, nusikaltimų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu Rusijos pajėgose, skaičių.
„Atsižvelgiant į tai, kad girtavimas paplitęs didelėje Rusijos visuomenės dalyje, jau seniai jis laikomas ir tyliai pripažįstamas karinio gyvenimo dalimi, net ir kovinių operacijų metu“, – rašoma ataskaitoje.
Ministerija įvardijo kitas pagrindines su kariniais veiksmais nesusijusių mirčių priežastis: netinkamas elgesys su ginklais, nelaimingi atsitikimai keliuose ir hipotermija. Pasak jos, tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadai mato, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ypač kenkia koviniam veiksmingumui.
Nuo invazijos pradžios Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdien skelbia naujausią informaciją, kurioje remiasi šalies žvalgybos tarnybų duomenimis. Maskva šiuos pranešimus laiko dezinformacija.
Londonas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Didžiojoje Britanijoje 2021 metais nuo besaikio alkoholio vartojimo sukeltų padarinių mirė kaip niekad daug žmonių. Tai tikriausiai susiję su koronaviruso pandemija, kai smarkiai geriantys asmenys vartojo dar daugiau alkoholio nei paprastai, ketvirtadienį pranešė britų statistikos tarnyba ONS.
Pateiktais duomenimis, 9 641 žmogaus mirtis Jungtinėje Karalystėje tiesiogiai siejama su alkoholiu. Tai ketvirtadaliu daugiau nei 2019-aisiais, paskutiniaisiais pilnais metais prieš pandemiją. Mirčių skaičiai kelerius metus buvo stabilūs, tačiau jau 2020-aisiais smarkiai išaugo. 2021 metais mirčių nuo alkoholio padaugėjo dar 7,4 proc.
Ekspertams ši tendencija nėra netikėta. Vasarą Šefildo universiteto tyrimas parodė, kad pirmiausiai asmenys, kurie jau prieš tai vartojo rizikingą alkoholio kiekį, per koronaviruso karantinus, kai buvo apriboti kontaktai, gėrė dar daugiau.
„Ši statistika visiškai sukrečia. Už kiekvieno skaičiaus slypi individuali šeimos tragedija“, – stočiai BBC sakė Karen Tyrell iš labdaros organizacijos „Drinkaware“. Aktyvistai, be kita ko, reikalauja smarkai padidinti alkoholio akcizus.
Daugiausiai žmonių mirė Škotijoje: čia 100 000 gyventojų teko 22,4 mirtys nuo alkoholio. Didžiausioje šalies dalyje Anglijoje šis rodiklis buvo mažiausiais – 13,9. Dažniausia alkoholikų mirties priežastis buvo kepenų ligos.
Penktadienį dėl sistemingų drausminių nusižengimų bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus iš pareigų atleistas buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) Vilniaus dalinio vadas pulkininkas Sandrius Survila.
Per visą tarnybos laikotarpį S. Survilai buvo skirta 14 nuobaudų – baustas drausminėmis nuobaudomis, pradedant už alkoholio vartojimą tarnybos vietoje iki Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pranešė VST.
VSD prieš porą metų, atlikus tyrimą dėl bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis, panaikino teisę S. Survilai dirbti su slapta informacija.
Iki 2018-ųjų balandžio S. Survila buvo VST Vilniaus padalinio vadas, tuomet pažemintas pareigose.
Kas yra alkoholis: gėris ar blogis? Klausimas nėra toks labai paprastas, kaip atrodo. Jei kažkas net nesusimąstęs atsakys, kad alkoholis – akivaizdus blogis, su juo bus labai įdomu pasišnekėti.
Greičiausiai netrukus paaiškės, kad alkoholis tikrai buvo didelis blogis to asmens arba jo aplinkos gyvenime.
Bet yra daugybė žmonių, kurie atsakys, mano manymu, teisingai. Blogis – ne pats alkoholis, o tik piktnaudžiavimas juo. Daugiausia taip galvojančių yra šalyse, kurioms alkoholizmas nekelia didelių problemų.
Lietuva praėjusių metų pabaigoje paskelbė totalų karą svaigalams. Buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios mūsų valstybę padarė išskirtinę Europoje.