Prancūzijos bankai šeštadienį paragino užbaigti smurtą prieš filialus, grynųjų pinigų automatus ir personalą, šaliai susiduriant su dvidešimtąja „geltonųjų liemenių“ protestų diena.
Nuo „geltonųjų liemenių“ prieš vyriausybę nukreiptų protestų pradžios lapkritį daugiau negu 760 bankų patyrė nuostolių.
„Atėjo laikas pasmerkti visus prieš bankus nukreiptus veiksmus“, – sakė Prancūzijos bankų federacijos vykdomasis komitetas savo dienraštyje „Le Monde“ paskelbtuose komentaruose.
„Geltonųjų liemenių“ demonstracijų tikimasi šeštadienį kai kuriuose Prancūzijos miestuose, nepaisant draudimų karštose vietose, įskaitant Eliziejaus laukus ir Bordo centrą.
Bankai dažnai tapdavo vandalizmo ir padegimų taikiniais per protestus, o praėjusią savaitę 11 žmonių sužeista, kai buvo padegtas banko filialas netoli Eliziejaus laukų.
„Mes turime greitai sustabdyti šį nesuvaldomą ir nepagrįstą smurtą“, – teigė federacija.
Ji paragino atkurti tvarką, kad „mūsų kolegos ir parduotuvių savininkai galėtų saugiai dirbti“ su savo klientais.
Raginimas pasikartojo policijos sąjungoje „Alliance“, kuri šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jos nariams „nusibodo“ kritika, kuria siekiama apkaltinti juos dėl smurto.
„Mūsų pareiga yra išlaikyti viešąją taiką, net jei kartais tai reiškia viešosios tvarkos atkūrimą“, – teigė „Alliance“.
Bankų federacijos vykdomąjį komitetą sudaro šešių didžiausių Prancūzijos bankų vadovai. Tai yra BPCE, „BNP Paribas“, „Credit Mutuel“, „Banque Postale“, „Credit Agricole“ ir „Societe Generale“.
„Per mažiau negu keturis mėnesius šimtai vietos filialų buvo nuniokoti, apiplėšti, sudeginti, o bankų pareigūnams grasinama“, – teigė federacija.
Mokesčiai yra pagrindinė protestų priežastis. Prancūzijos bankai buvo pagrindinė fiskalinių pajamų dalis, sumokanti 644 eurų (720 JAV dolerių) kiekvienam 1 000 eurų grynojo pelno, išskyrus socialinius mokesčius.
Prancūzijoje yra 37 tūkst. bankų filialų, sektorius įdarbina daugiau negu 360 tūkst. žmonių.
Irma Baranauskaitė (ELTA)
2019.03.31; 07:00
